Išprašyti iš Lietuvos.

Gyvenimas, man suteikė daug išbandymų, todėl aš sugebu suprasti Žmones. Aš Juos suprantu netgi tada, kaip tiems Žmonėms atrodo priešingai. Žinau kokia trapi Žmogaus gyvybė ir kokia ji brangi. Saugokime gyvybę saugokime savo artimus ir mylimus Žmones. Mes niekada nežinome, kada Jų galime netekti. Mylėkime vieni kitus išlikime Žmogaus vardo vertais Žmonėmis, padėkime vieni kitiems užjauskime ir supraskime vieni kitus nelaimėse ir varge. Pasaulis taps daug gražesnis, nes tai priklauso nuo Mūsų visų .

Vilmantas Povilaitis

Gintaras Šiuparys2006-09-12Dienraštis "Lietuvos rytas"

 Straipsnis apie nusikaltimą, kurio metu buvau kelis kartus peršautas, bet čia nutylima mano asmenybė .

Vietoj kario uniformos – kalinio drabužiai  Plėšikui – ilgi nelaisvės metai Lietuvos Didžiojo Etmono J.Radvilos mokomajame pulke tarnavęs Meškuičių (Šiaulių r.) gyventojas 22 metų Donatas Drąsutis kario uniformą ilgam turės pakeisti kalinio drabužiais. Šiaulių apygardos teismas nutarė, kad per ginkluotą apiplėšimą sunkiai žmogų sužalojęs D.Drąsutis pataisos namuose turės praleisti 6 metus ir 8 mėnesius. Plėšiko bendrininkams pavyko išvengti realios laisvės atėmimo bausmės – jos vykdymą nuspręsta atidėti.Teisė žinomų šeimų vaikus Šiaulių universiteto studentui Meškuičių gyventojui 21 metų Gintautui Žiogui ir šiauliečiui gimnazistui 18 metų Edvinui Šimkui paskirta po trejus metus laisvės atėmimo, tačiau bausmės vykdymas tam pačiam laikotarpiui atidėtas. Šiauliečiui moksleiviui 19 metų Jurui Mikalauskui, jau teistam dėl narkotikų įgijimo ir laikymo, turėjusiam nemalonumų dėl NATO karių apiplėšimo, paskirta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, o jos vykdymas atidėtas trejiems metams. Pastarieji du teisiamieji kilę iš Šiauliuose gerai žinomų šeimų. E.Šimkus – prieštaringai vertinamo šiauliečio verslininko, praeityje garsaus, Lietuvos čempionu tapusio futbolo klubo „Kareda“ savininko Egidijaus Šimkaus sūnus. Antrąsyk į teisiamųjų suolą sėdusio J.Mikalausko tėvas – žinomas medikas. Sumokėjo honorarą vykdytojui Plėšimą jaunuolių gauja suplanavo 2003 metų pradžioje. Mintis įvykdyti plėšimą kilo E.Šimkui, o J.Mikalauskas pažadėjo paslėpti ir realizuoti nusikalstamu būdu įgytus daiktus. Apiplėšimo vakarą gauja apsiginklavo – G.Žiogas davė D.Drąsučiui 7,65 mm kalibro pistoletą su devyniais šoviniais. Jis ginklą grąžino po savaitės, kai jau buvo įvykdytas nusikaltimas. Ginkluoto apiplėšimo iniciatorius E.Šimkus prieš nusikaltimą D.Drąsučiui sumokėjo 400 litų ir pažadėjo dalį pelno, gauto pardavus iš aukų atimtus daiktus. Gauja griebė ir menkniekius Sausio 25-osios vakarą D.Drąsutis, J.Mikalauskas ir G.Žiogas pasibeldė į numatytos aukos butą Vilniaus gatvėje. Durų akutę pridengę nusikaltėliai įsiveržė į butą ir puolė jame esančius žmones. Pirmiausia D.Drąsutis pistoleto rankena smogė merginai į veidą, o po to dukart šovė į krūtinės dešiniąją pusę ir šlaunį. Ekspertai konstatavo, jog peršovus dešinįjį plautį buvo iškilusi grėsmė aukos gyvybei. Plėšikai iš buto pagrobė kompiuterį, mobiliojo ryšio telefoną, nešiojamąjį CD grotuvą, įvairių mažaverčių bižuterijos gaminių. Gauja griebė net cigarečių pakelius, pinigines su keliais centais, bute rastą kramtomosios gumos pakelį. Nukentėjusieji patirtą žalą įvertino beveik 2200 litų. Sumanytojas kaltės nepripažino Teismas konstatavo, jog visų teisiamųjų kaltė įrodyta D.Drąsučio, J.Mikalausko, G.Žiogo per ikiteisminį duotais parodymais, su kuriais jie sutiko ir teisme. E.Šimkus, nusikaltimo sumanytojas, vienintelis nepripažino savo kaltės, bet jai įrodyti pakako kitų gaujos narių parodymų. Šaunamąjį ginklą gaujai parūpinęs Meškuičių gyventojas 57 metų Valentinas Stanulevičius baudžiamosios atsakomybės išvengė. Nuo nemalonumų šį vyriškį išgelbėjo nauja Baudžiamojo kodekso redakcija, numatanti lengvesnę kaltinamojo teisinę padėtį. Gintaras Šiuparys 2006-09-12 Dienraštis "Lietuvos rytas"

.Tomas BERŽINSKAS2005 m. Gegužės 20 d.Laikraštis "Šiaulių kraštas"

Priteistų pinigų laukti iki mirties. Vilmantą Povilaitį sumušę vyrai privalo sumokėti jam daugiau kaip 27 tūkstančius litų - toks teismo verdiktas. Tačiau šių pinigų nukentėjusysis gali ir nepamatyti. Du nusikaltėliai žiauriai sumušė Aukštelkėje (Šiaulių rajonas) gyvenantį Vilmantą Povilaitį. Teismas skyrė jiems lygtines bausmes ir nurodė sumokėti daugiau kaip 27 tūkstančius litų - už turtinę ir neturtinę žalą. Pinigų V. Povilaitis greičiausiai niekada negaus - jį talžę vyrai esą neturi jokių pajamų ir turto.Pinigai - už fizines ir moralines kančias Į banditų nagus V. Povilaitis pateko 2002-ųjų spalio 18-osios rytą Šiauliuose, Vytauto gatvėje. Keliolika minučių aukštelkiškis kentė trijų pečiuitų vyrų smūgius ir spyrius. Vienas iš nusikaltėlių, įrėmęs jam į galvą revolverį, grasino nužudyti. Policijos pareigūnams greitai pavyko nustatyti du iš trijų egzekutorių - Vanago pravardę turintį Renatą Simonenko ir Gediminą Baravyką. Šiaulių teisėsaugininkai juos laiko mieste veikiančios nusikalstamos "vanaginių" grupuotės lyderiais. Prireikė kone dvejų metų, kad mušeikos išgirstų Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį. R. Simonenko ir G. Baravykui skirta po trejus metus nelaisvės, nuosprendžio vykdymas atidėtas tokiam pat laikui. Teismas įpareigojo "vanaginius" atlyginti V. Povilaičiui padarytą turtinę bei neturtinę žalą: po susidorojimo vyras prarado darbą, pašlijo sveikata, jis iki šiol priverstas vartoti vaistus. Fizines bei moralines V. Povilaičio kančias teismas įvertino daugiau kaip 27 tūkstančiais litų. Ir V. Povilaitis, ir "vanaginiai" apskundė nuosprendį Šiaulių apygardos teismui. Pastarasis skundus atmetė. V. Povilaičiui priteista žala liko tokia pati.Po nuosprendžio tapo bedarbiais Tačiau teismo nuosprendis neatvėrė nuteistųjų piniginių. R. Simonenko ir G. Baravykas tvirtina kol kas negalį net dalimis mokėti V. Povilaičiui priteistos sumos - neturi jokio turto ir pajamų. Vykstant teismo procesui abu vyrai dirbo bent jau tokias pažymas pristatė teismui. Paskelbus nuosprendį Vanagas ir jo kompanionas darbo iškart neteko. "Kas iš to, kad jie važinėja brangiais automobiliais, vilki gerus drabužius, kad juos kone kasdien galima pamatyti miesto kavinėse? Oficialiai jie - vargšai bedarbiai", ironizuoja V. Povilaitis. Per mėnesį nesulaukęs nė lito aukštelkiškis kreipėsi į antstolį. Ne dėl to, kad tikėtųsi jo sėkmės, dėl formalumo. Virš skolininkų kabantis Damoklo kardas - nukentėjusiojo atsakas į pašaipius jų žvilgsnius prasilenkiant gatvėje. Netrukus V. Povilaitis susitiko su savo skriaudikais Šiaulių miesto policijoje. "R. Simonenko siūlė "nebespausti", atsiimti iš antstolio dokumentus. Matyt, vis tiek nesmagu, kai ieško tavo pinigų. Sakė, grąžins juos vėliau ir po truputį. Atsakiau, kad nesigilinsiu ir paliksiu tai antstoliui. Netikiu, kad jam pasiseks. Tų pinigų savo gyvenime greičiausiai ir nebepamatysiu", - mano vyras.Atlygio gali sulaukti tik atžalos Šiaulių apygardos teismo atstovo spaudai Vytauto Jončo žodžiais, teisingumo triumfas daliai žmonių tampa tik moraline pergale. Nuo jos iki tikrų pinigų - ilgas kelias. "Po nuosprendžio nukentėjusiajam įteikiamas vykdomasis raštas dėl priteistos žalos. Jis kreipiasi į antstolius, kurie ieško kaltininko pajamų ar turto. Jei turto ar pajamų nėra prasideda problemos", - sakė atstovas spaudai. Pasak jo, nereti atvejai, kai priteisus sumokėti dideles sumas staiga paaiškėja, kad kaltininkas nieko neturi. Yra tikimybė, kad dalį pinigų jis grąžins sėdęs į kalėjimą - jei ten dirbs. Tačiau kalinys plušės tik jei bus laisvų darbo vietų ir jei jis pats to pageidaus. Nuteistajam grįžus į laisvę nukentėjusiajam patariama tapti sekliu Morka. "Jis pats gali domėtis, ar skolininkas neįsigijo turto, ar neįsidarbino. Tą patį daro ir antstoliai, tačiau jų galimybes riboja klientų skaičius", - tvirtino V. Jončas. Atstovas spaudai pripažino: susiklosčius tokiai situacijai nukentėjusysis atlygio gali nesulaukti iki gyvenimo pabaigos. Gali būti, kad pinigai atiteks tik jo vaikams ar anūkams: įstatyme numatytais atvejais skolas gali paveldėti jie. Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų teigimu, ne kartą su teisėsauga susidūrę asmenys - ne kvailiai. Jie žino, kad turtą gali "įsigyti" žmonos, vaikai, giminės. Jie gali gyventi prabangiuose namuose, važinėti naujutėliais automobiliais, o prireikus dokumentais įrodyti, kad turtas - ne jų.Prieš oficialų neturtą bejėgiai ir antstoliai Šiauliuose dirbantis antstolis Artūras Bložė "Šiaulių kraštui" priminė, jog kreipdamasis į antstolį dėl skolos išieškojimo žmogus turi sumokėti administravimo mokestį. Nustatyto dydžio, priklausomai nuo sumos, kurią reikia išieškoti. Tai anaiptol nereiškia, kad antstolio veiksmai bus sėkmingi. "Jei randama turto, šie pinigai grąžinami. Jei turto rasti nepavyksta, pinigų žmogus nebeatgaus. Antstolis taip pat turi teisę pateikti papildomą sąskaitą už faktinį darbą - jei buvo siunčiami laiškai ir panašiai", - aiškino A. Bložė. Jis tvirtino, jog neradus turto ar pajamų vykdomasis raštas grąžinamas nukentėjusiajam. Arba sistemingai ieškoma toliau. Tačiau garantijų jokių. "Iš savo darbo praktikos žinau, kad žmonių, kuriems teismas priteisė atlyginti moralinę ar materialinę žalą ir kurie oficialiai neturi turto ar darbo, slapstosi ar tiesiog valkatauja - apie penkiasdešimt procentų", - sakė A. Bložė. Įstatymuose nėra numatyta variantų priverstiniam žalos grąžinimui. Skolininkas neprivalo įsidarbinti, registruotis Darbo biržoje, niekas jo neprivers darbuotis nukentėjusiojo labui. Likti nežinomu panoręs Šiaulių teisininkas "Šiaulių kraštui" pusiau juokais, pusiau rimtai teigė: bandyti priversti grąžinti skolą galima tik neteisiniais būdais.Tomas BERŽINSKAS2005 m. Gegužės 20 d.Laikraštis "Šiaulių kraštas"

Tomas BERŽINSKAS 2004 m. Gruodžio 8 d.Laikraštis "Šiaulių kraštas"

  Šiame straipsnyje aprašoma tai, kas prasidėjo 2002 metų spalio mėnesį, bet teisinė pornografija tesiasi iki pat šių dienų ir neaišku, kada visa tai pasibaigs. Visa tai leidžia manyti, kad Lietuva yra valdoma nsikaltėlių ir aferistų, nes tai kas daroma su manimi, nebetelpa į jokius protingumo rėmus. Taigi skaitykite straipsnį kuris parašytas  Tomo BERŽINSKO,  2004 m. Gruodžio 8 d.Laikraštis "Šiaulių kraštas"
                                                       Dveji metai banditų taikiklyje
 Vilmantas Povilaitis dvejus metus kenčia nusikalstamos gaujos atakas. Šiaulių banditams pasipriešinusio Vilmanto Povilaičio gyvenimas virto pragaru. Dvejus metus nusikalstamos gaujos puolamas vyras prarado sveikatą, darbą bei pinigus. Du kartus žiauriai sumuštas, kartą - peršautas, nuolat bauginamas bei terorizuojamas.Bandė padėti sūnėnuiĮ policijos pareigūnams gerai žinomos "vanaginių" grupuotės nemalonę V. Povilaitis pateko 2002-ųjų spalį. Tąkart jis tik bandė padėti šešiolikos metų sūnėnui Lukui, iš kurio du jaunuoliai atėmė mobilųjį telefoną.Susitikęs su Andriumi - vaikinu, pažįstančiu plėšikus - vyras pareikalavo grąžinti aparatą. Po neilgo pokalbio supratęs, kad susitarti gražiuoju nepavyks, V. Povilaitis nuvažiavo pas Luko mamą ir paragino ją rašyti pareiškimą policijai. "Kitą dieną Andrius pasakė sūnėnui, kad nori susitikti su manimi. Kai atvažiavau, jis užsimanė paskambinti iš mano telefono kažkokiam Baravykui", - prisimena V. Povilaitis. Tada jis dar nežinojo, kad Gediminas Baravykas - nuolat į Šiaulių teisėsaugininkų akiratį patenkantis, "vanaginių" gaujai priskiriamas asmuo. Pareigūnų teigimu, vyras pasižymi nuožmiu charakteriu."Skambinti nedaviau. Sakau, man tas pats, skambink nors ir Raudonkepuraitei, bet atiduokite telefoną Lukui. Kartu su sūnėnu ir jo draugu sėdome į mašiną ir išvažiavome", - pasakoja V. Povilaitis.Po kelių minučių jis "susipažino" ir su G. Baravyku, ir su Renatu Simonenko. Vanago pravardę turintį vyrą Šiaulių teisėsaugininkai laiko minėtos grupuotės lyderiu.Egzekucija miesto centre Vytauto gatve važiavęs V. Povilaitis pastebėjo paskui jo BMW sekantį mersedesą. Ragindamas sustoti jo vairuotojas mirksėjo priekiniais žibintais.V. Povilaičiui sustojus iš mersedeso išlipo trise: R. Simonenko, G. Baravykas ir dar vienas vyras. Vienas iš trijulės smogė V. Povilaičiui į veidą, kiti paleido į darbą kumščius, kojas."Praradau sąmonę. Atsipeikėjau, o G. Baravykas laiko prie mano galvos pistoletą: nori, kad nušaučiau? Jam pasitraukus atsistojau, nuėjau į mašiną nusivalyti kraujo", - pasakoja vyras.Jo teigimu, prie BMW priėjęs R. Simonenko pareikalavo "štukos žalio" (1000 JAV dolerių red. past.). Arba pinigai, arba išmesime tave iš automobilio. Atsakymo nereikėjo: vyrai dar kartą apipylė V. Povilaitį smūgiais. Pastarasis vėl prarado sąmonę. Atsipeikėjęs išvydo, jog nusikaltėliai išvažiuoja. "Atsikėliau, sėdau prie vairo ir nuvažiavau iš paskos. Norėjau paskambinti policijai - bet neveikė telefonas. Matyt, mušdami jį kliudė. Užsirašiau mersedeso valstybinius numerius ir nuvažiavau į ligoninę", - teigia vyras.Nuo meilikavimo iki grasinimųNusikaltimą tyrė Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai. Jį sumušusius R. Simonenko ir G. Baravyką nukentėjusysis atpažino iš teisėsaugininkų parodytų nuotraukų.Įtariamieji sulaikyti, vėliau paleisti. V. Povilaičio žiniomis - už trisdešimties tūkstančių litų užstatą. Vykstant ikiteisminiam tyrimui "vanaginiai" ėmėsi taktikos "nuo meilikavimo - iki grasinimų". Pažįstami žmonės V. Povilaičiui perdavė: tave sumušę vyrai siūlo taiką ir pinigų. Eiti iki galo nusprendęs vyras netrukus sulaukė naujos užuominos: pagalvok, ar gerai elgiesi. Niekada neišsižadėk lazdos, terbos ir kalėjimo. "Kokie subtilūs", - ne be šypsenos konstatuoja V. Povilaitis."Vėliau siūlė iškelti balių, dar vėliau - parūpinti "stogą". Suprask - atsiimsi pareiškimą, o mes tapsime tavo draugais ir gynėjais", - tvirtina jis. Kai R. Simonenko ir G. Baravykas išėjo į laisvę, vyras nuolat susidurdavo su jais mieste. Į bulvaru einantį V. Povilaitį šnairuodavo skustagalvių vyrukų kompanijos, miesto gatvėmis vyrą sekiodavo jam jau žinomas mersedesas. Už tai, kad Šiaulių miesto centre kartu su sėbru žiauriai sumušė vyrą, "vanaginių" grupuotės lyderiu pareigūnų vadinamam Renatui Simonenko teismas skyrė lygtinę bausmę.Kaukėtų nusikaltėlių šūviai 2003-iųjų sausio pabaigoje V. Povilaitis užsuko į svečius pas sūnėną. Vos užvėrus duris pasigirdo skambutis, ir į butą įsiveržė du kaukėti, pistoletais ginkluoti vyrai. "Neabejojau, kad atėjo manęs. Pamaniau, vis tiek nušaus, pabandysiu bent pasipriešinti", teigia V. Povilaitis. Spyris nusikaltėliui baigėsi pastarojo šūviu į koją. Į sieną atsirėmęs V. Povilaitis bandė smogti banditui ranka - tada pastarasis šovė antrą kartą. Į petį. Nusikaltėliai iškratė ant žemės nukritusio V. Povilaičio, jo sūnėno bei kelių bute buvusių draugų kišenes, čiupo kompiuterį, kompaktinių diskų grotuvą, kitus daiktus - ir dingo. Policija šį nusikaltimą įvykdžiusių įtariamųjų nenustatė. ONTT pareigūnai V. Povilaičiui sako nemaną, kad šūviai ir plėšimas - "vanaginių" darbas."Gal tai ir tiesa - tačiau aplinkybės labai keistos. Jie įsiveržė tik man įėjus į butą, sužalojo tik mane. Daiktus galėjo pavogti "dėl akių", - svarsto V. Povilaitis.Prieš nuosprendį - dar viena ataka V. Povilaitis manė, kad vienintelė institucija, galinti sutramdyti "vanaginius", - Šiaulių miesto apylinkės teismas. Laukė nuosprendžio, kurio vis nebuvo: susirgo ekspertas, vėliau - teisėjas. Bylos nagrinėjimas tęsėsi beveik dvejus metus. "Laukiau, maniau, kad tada teroras baigsis. Juk "vanaginius" sutikdavau kone kas savaitę. Gerai, kad bent gyvenu ne Šiauliuose ir man nereikia čia vaikščioti kasdien. Mano vietoje bet kam būtų mažiausiai nejauku", - sako V. Povilaitis.Galiausiai vyras sužinojo, kad nuosprendis bus skelbiamas rugsėjo 8-ąją. Likus vos dviem dienoms, rugsėjo 6 dieną, jis dar kartą susidūrė su nusikaltėliais.Netoli Pramonės gatvės kelią V. Povilaičio vairuojamam automobiliui užblokavo "Opel Kadett". Viduje sėdėjo penki jauni vaikinai. "Sustok, reikia pasišnekėti", - tarė vienas iš jų. V. Povilaičiui sustojus atlėkė "VW Golf". Iš dviejų mašinų išpuolę jaunuoliai kalbėtis neketino. Nepraėjus nė minutei vyras gulėjo ant žemės be sąmonės. "Lūžo žandikaulis, sukrėstos galvos smegenys", - medikų išvadą prisimena V. Povilaitis.Jis įsitikinęs, kad tąkart jį irgi sumušė "vanaginiai". "Gal kad vėl įbaugintų, gal kad į teismą neateičiau", - gūžčioja vyras.Mušeikoms - lygtinės bausmės Į teismą jis atėjo - nepaisydamas svaigstančios galvos, stipriai veikiančių vaistų. Teisėjo Viktoro Roščenkovo paskelbtas verdiktas V. Povilaitį pribloškė. Nukentėjusiojo manymu, nuosprendis - daugiau nei humaniškas. R. Simonenko skirti treji metai nelaisvės, bausmės vykdymas atidėtas tokiam pat laikotarpiui. Tas pats - ir G. Baravykui. Nuteistieji įpareigoti atlyginti V. Povilaičiui padarytą žalą. Turtinė žala - daugiau kaip 2000 litų, neturtinė - 25 tūkstančiai litų. R. Simonenko ir G. Baravykas privalo ją atlyginti solidariai. Kiti įpareigojimai - "teikti nukentėjusiajam V. Povilaičiui pagalbą, kol šis gydosi", be teisėsaugininkų žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.Stebisi ir pareigūnaiSkirdamas bausmes teismas atsižvelgia ir į nusikaltimo pobūdį, teisiamųjų kaltę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tokiomis tampa ankstesni teistumai, kardomosios priemonės. R. Simonenko yra teistas už chuliganizmą, išžaginimą, melagingų parodymų davimą. Pavardė figūruoja keliose dar nebaigtose bylose. Ne kartą skirti teismo įpareigojimai, ne kartą oficialiai perspėtas nutraukti nusikalstamą veiklą. Už teismo įpareigojimų nevykdymą iškeltos kelios baudžiamosios bylos. G. Baravykas anksčiau teistas už atvirąją vagystę, dukart - už transporto priemonės nuvarymą, kartą - už savavaldžiavimą bei tyčinį apysunkį kūno sužalojimą. Kelis kartus vyrui taikyti teismo įpareigojimai, jis buvo oficialiai perspėtas nutraukti nusikalstamą veiklą, įrašytas į operatyvinę prevencinę įskaitą. "Tokiems žmonėms skiriamos tik lygtinės bausmės?" - nuostabos neslepia ne tik V. Povilaitis, bet ir ONTT pareigūnai.Kančios metų kaina pagal teisėją "Manau, kad 25 tūkstančiai už dvejus baisius metus - ne ta suma. Jei būčiau dirbęs, būčiau uždirbęs daugiau. Ir būčiau likęs sveikas", - tvirtina V. Povilaitis. Iškart po nuosprendžio vėl į ligoninę grįžęs vyras praleido apskundimo terminą. Surašęs skundą paprašė jį atstatyti. Prašymą nagrinėjo teisėjas V. Roščenkovas - ir jį atmetė. Šiaulių apygardos teismas prašymą patenkino. Byla bus nagrinėjama iš naujo.Teis jas atleistas iš pareigų V. Roščenkovas - jau nebe teisėjas. Nuo 1999-ųjų pabaigos Šiaulių miesto apylinkės teisme dirbo teisėju, o šių metų lapkričio 16-ąją Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus dekretu atleistas iš pareigų. Atleisti ar paskirti dirbti teisėjus Prezidentui rekomenduoja Teismų taryba: šalies teismų savivaldos organas. "Pirmą kartą teisėjas skiriamas penkeriems metams - tai tarsi bandomasis laikotarpis. Jam praėjus Prezidentas kreipiasi į Tarybą patarimo - pratęsti ar ne teisėjo įgaliojimus", - sakė "Šiaulių kraštui" Raimondas Bakšys, Nacionalinės teismų administracijos direktorius. "Teismų taryba vertina, ar nėra nusiskundimų dėl teisėjo darbo bei etikos. Atleidimo motyvai nebūtinai būna neigiami. Galima rekomenduoti atleisti teisėją dėl to, kad jis nesusitvarko su darbo krūviu", - teigė direktorius. Kalbėti apie pasiūlymo atleisti iš pareigų V. Roščenkovą motyvus R. Bakšys tvirtino negalįs.

Tomas BERŽINSKAS 2004 m. Gruodžio 8 d.Laikraštis "Šiaulių kraštas"