Priteistų pinigų laukti iki mirties. Vilmantą Povilaitį sumušę vyrai privalo sumokėti jam daugiau kaip 27 tūkstančius litų - toks teismo verdiktas. Tačiau šių pinigų nukentėjusysis gali ir nepamatyti. Du nusikaltėliai žiauriai sumušė Aukštelkėje (Šiaulių rajonas) gyvenantį Vilmantą Povilaitį. Teismas skyrė jiems lygtines bausmes ir nurodė sumokėti daugiau kaip 27 tūkstančius litų - už turtinę ir neturtinę žalą. Pinigų V. Povilaitis greičiausiai niekada negaus - jį talžę vyrai esą neturi jokių pajamų ir turto.Pinigai - už fizines ir moralines kančias Į banditų nagus V. Povilaitis pateko 2002-ųjų spalio 18-osios rytą Šiauliuose, Vytauto gatvėje. Keliolika minučių aukštelkiškis kentė trijų pečiuitų vyrų smūgius ir spyrius. Vienas iš nusikaltėlių, įrėmęs jam į galvą revolverį, grasino nužudyti. Policijos pareigūnams greitai pavyko nustatyti du iš trijų egzekutorių - Vanago pravardę turintį Renatą Simonenko ir Gediminą Baravyką. Šiaulių teisėsaugininkai juos laiko mieste veikiančios nusikalstamos "vanaginių" grupuotės lyderiais. Prireikė kone dvejų metų, kad mušeikos išgirstų Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį. R. Simonenko ir G. Baravykui skirta po trejus metus nelaisvės, nuosprendžio vykdymas atidėtas tokiam pat laikui. Teismas įpareigojo "vanaginius" atlyginti V. Povilaičiui padarytą turtinę bei neturtinę žalą: po susidorojimo vyras prarado darbą, pašlijo sveikata, jis iki šiol priverstas vartoti vaistus. Fizines bei moralines V. Povilaičio kančias teismas įvertino daugiau kaip 27 tūkstančiais litų. Ir V. Povilaitis, ir "vanaginiai" apskundė nuosprendį Šiaulių apygardos teismui. Pastarasis skundus atmetė. V. Povilaičiui priteista žala liko tokia pati.Po nuosprendžio tapo bedarbiais Tačiau teismo nuosprendis neatvėrė nuteistųjų piniginių. R. Simonenko ir G. Baravykas tvirtina kol kas negalį net dalimis mokėti V. Povilaičiui priteistos sumos - neturi jokio turto ir pajamų. Vykstant teismo procesui abu vyrai dirbo bent jau tokias pažymas pristatė teismui. Paskelbus nuosprendį Vanagas ir jo kompanionas darbo iškart neteko. "Kas iš to, kad jie važinėja brangiais automobiliais, vilki gerus drabužius, kad juos kone kasdien galima pamatyti miesto kavinėse? Oficialiai jie - vargšai bedarbiai", ironizuoja V. Povilaitis. Per mėnesį nesulaukęs nė lito aukštelkiškis kreipėsi į antstolį. Ne dėl to, kad tikėtųsi jo sėkmės, dėl formalumo. Virš skolininkų kabantis Damoklo kardas - nukentėjusiojo atsakas į pašaipius jų žvilgsnius prasilenkiant gatvėje. Netrukus V. Povilaitis susitiko su savo skriaudikais Šiaulių miesto policijoje. "R. Simonenko siūlė "nebespausti", atsiimti iš antstolio dokumentus. Matyt, vis tiek nesmagu, kai ieško tavo pinigų. Sakė, grąžins juos vėliau ir po truputį. Atsakiau, kad nesigilinsiu ir paliksiu tai antstoliui. Netikiu, kad jam pasiseks. Tų pinigų savo gyvenime greičiausiai ir nebepamatysiu", - mano vyras.Atlygio gali sulaukti tik atžalos Šiaulių apygardos teismo atstovo spaudai Vytauto Jončo žodžiais, teisingumo triumfas daliai žmonių tampa tik moraline pergale. Nuo jos iki tikrų pinigų - ilgas kelias. "Po nuosprendžio nukentėjusiajam įteikiamas vykdomasis raštas dėl priteistos žalos. Jis kreipiasi į antstolius, kurie ieško kaltininko pajamų ar turto. Jei turto ar pajamų nėra prasideda problemos", - sakė atstovas spaudai. Pasak jo, nereti atvejai, kai priteisus sumokėti dideles sumas staiga paaiškėja, kad kaltininkas nieko neturi. Yra tikimybė, kad dalį pinigų jis grąžins sėdęs į kalėjimą - jei ten dirbs. Tačiau kalinys plušės tik jei bus laisvų darbo vietų ir jei jis pats to pageidaus. Nuteistajam grįžus į laisvę nukentėjusiajam patariama tapti sekliu Morka. "Jis pats gali domėtis, ar skolininkas neįsigijo turto, ar neįsidarbino. Tą patį daro ir antstoliai, tačiau jų galimybes riboja klientų skaičius", - tvirtino V. Jončas. Atstovas spaudai pripažino: susiklosčius tokiai situacijai nukentėjusysis atlygio gali nesulaukti iki gyvenimo pabaigos. Gali būti, kad pinigai atiteks tik jo vaikams ar anūkams: įstatyme numatytais atvejais skolas gali paveldėti jie. Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų teigimu, ne kartą su teisėsauga susidūrę asmenys - ne kvailiai. Jie žino, kad turtą gali "įsigyti" žmonos, vaikai, giminės. Jie gali gyventi prabangiuose namuose, važinėti naujutėliais automobiliais, o prireikus dokumentais įrodyti, kad turtas - ne jų.Prieš oficialų neturtą bejėgiai ir antstoliai Šiauliuose dirbantis antstolis Artūras Bložė "Šiaulių kraštui" priminė, jog kreipdamasis į antstolį dėl skolos išieškojimo žmogus turi sumokėti administravimo mokestį. Nustatyto dydžio, priklausomai nuo sumos, kurią reikia išieškoti. Tai anaiptol nereiškia, kad antstolio veiksmai bus sėkmingi. "Jei randama turto, šie pinigai grąžinami. Jei turto rasti nepavyksta, pinigų žmogus nebeatgaus. Antstolis taip pat turi teisę pateikti papildomą sąskaitą už faktinį darbą - jei buvo siunčiami laiškai ir panašiai", - aiškino A. Bložė. Jis tvirtino, jog neradus turto ar pajamų vykdomasis raštas grąžinamas nukentėjusiajam. Arba sistemingai ieškoma toliau. Tačiau garantijų jokių. "Iš savo darbo praktikos žinau, kad žmonių, kuriems teismas priteisė atlyginti moralinę ar materialinę žalą ir kurie oficialiai neturi turto ar darbo, slapstosi ar tiesiog valkatauja - apie penkiasdešimt procentų", - sakė A. Bložė. Įstatymuose nėra numatyta variantų priverstiniam žalos grąžinimui. Skolininkas neprivalo įsidarbinti, registruotis Darbo biržoje, niekas jo neprivers darbuotis nukentėjusiojo labui. Likti nežinomu panoręs Šiaulių teisininkas "Šiaulių kraštui" pusiau juokais, pusiau rimtai teigė: bandyti priversti grąžinti skolą galima tik neteisiniais būdais.Tomas BERŽINSKAS2005 m. Gegužės 20 d.Laikraštis "Šiaulių kraštas"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą