Vilmantinas: lapkričio 2013

Kiekvienas garbingas Žmogus, tuo labiau Prezidentas, Vyriausybės ar Seimo Narys, turėtų rūpintis Lietuvos Valstybe ir Joje gyvenančiais žmonėmis. Įpatingai dėmesys turėtų būti skiriamas silpniausiems socialiniams sluoksniams: Tai neįgalieji, pensininkai, daugiavaikės Šeimos, bei Žmonės netekę pragyvenimo šaltinio darbo. Net nebekalbu apie Lietuvos Žemių vientisumo gynimą, ką yra prisiekę visi Prezidentai, Seimo ir Vyriausybės nariai. Tikriausiai dąžnas iš Jų pamiršo, ką prisiekė?

Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) Prezidentai pradėdavo eiti pareigas ne nuo išrinkimo momento, bet nuo tos akimirkos kai prisiekdavo pagal Konstituciją. Tokia tvarka išliko iki šios dienos.

Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) Prezidentų priesaikos skiriasi, nes anuomet keletą kartų buvo keista Konstitucija. Keičiant Konstitucija pakito ir Prezidento priesaikos tekstas. Štai kodėl skiriasi 1919, 1922–1926 ir 1938 m. Prezidentų priesaikos. Tiesa, 1922 m. priimtoje nuolatinėje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje buvo numatyta galimybė prisiekti pagal savo įsitikinimus: vienokią priesaiką sakė katalikas, kitokią protestantas ar laisvamanis. Štai kodėl skiriasi kataliko Aleksandro Stulginskio ir laisvamanio Kazio Griniaus priesaikų tekstai.

Nuo 1993 m. visi išrinktieji Lietuvos Respublikos Prezidentai prisiekia Tautai kartodami vieną ir tą patį tekstą, kuris yra įrašytas Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme. Tiesa, Išrinktasis Prezidentas gali duoti priesaiką ir be paskutiniojo priesaikos sakinio: „Tepadeda man Dievas!“. Priesaika ištariama iškilmingo Seimo posėdžio metu.

Išrinktojo Prezidento Antano Smetonos 1919 m. balandžio 6 d. priesaikos tekstas:

„Aš, Antanas Smetona, Lietuvos valstybės Prezidentas, Tautos atstovybės valia pastatytas šitos aukštos pareigos eiti, Didžiu ir Visagaliu Dievu prisiekiu ir pasižadu Lietuvos piliečiams, jų Atstovybės, Valstybės Tarybos akivaizdoje, kad aš mano pilietiška garbe ir kilniausiais mano sielos jausmais būsiu ištikimas Lietuvos Valstybei ir jos Konstitucijai ir sąžiningai eisiu aukštas mano pareigas. Taip man Dieve padėk. Amen.“

Išrinktojo Prezidento Aleksandro Stulginskio 1922 m. gruodžio 21 d. priesaikos tekstas:

„Aš, Aleksandras Stulginskis prisiekiu Visagaliui Dievui, trejybėje Vienam Esančiam, visomis savo pajėgomis rūpintis Lietuvos ir tautos gerove, saugoti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas. Taip man Dieve padėk. Amen.“

Išrinktojo Prezidento Kazio Griniaus 1926 m. birželio 8 d. priesaikos tekstas:

„Aš, Kazys Grinius, iškilmingai pasižadu visomis savo pajėgomis rūpintis Respublikos ir Tautos gerove, saugoti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.“

Išrinktojo Prezidento Antano Smetonos 1938 m. gruodžio 8 d. priesaikos tekstas:

„Visagalio Dievo akivaizdoje prisiekiu, kad vadovaudamas valstybei, rūpinsiuosi tautos vieningumu, saugosiu jos garbę, ugdysiu Lietuvos galią ir gerovę ir duotą man konstitucijos galią vykdysiu teisingai, visuomet atsimindamas savo atsakymą už Lietuvos ateitį ir dabartį. Didingoji senosios Lietuvos praeitis ir sunki Nepriklausomybės atstatymo kova teskatina mane prie to. Kad taip man, Dieve, padėtumei.“

Nuo 1992 m. visi išrinktieji Prezidentai kartoja vieną ir tą patį priesaikos tekstą, kuris tariamas iškilmingo Seimo posėdžio metu:

„Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucĳai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą; prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratĳai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!“

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

STATUTAS

1994 m. vasario 17 d. Nr. I-399

Vilnius

(Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. gruodžio 22 d. statuto

Nr. VIII-1000 (nuo 1999 m. vasario 1 d.) (Žin., 1999, Nr. 5-97)

redakcija)

I DALIS

SEIMO NARIO STATUSAS

PIRMASIS SKIRSNIS

SEIMO NARIO ĮGALIOJIMAI IR PRIESAIKA

1 straipsnis. Seimo nario mandatas

1. Pagrindines Lietuvos Respublikos Seimo (toliau - Seimo)

nario teises bei pareigas apibrėžia Lietuvos Respublikos

Konstitucija (toliau - Konstitucija) ir šis statutas, o kitas jo

teises bei pareigas - ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai

(toliau - įstatymai).

2. Seimo narys, eidamas pareigas, vadovaujasi Konstitucija,

valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomas jokių

mandatų.

2 straipsnis. Seimo nario įgaliojimų atsiradimo pradžia ir

teisių įgijimas

1. Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos

dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį.

Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių

įgaliojimų laikas.

2. Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik

po to, kai Seimo posėdyje prisiekia būti ištikimas Lietuvos

Respublikai. Neprisiekęs Seimo narys neturi šio statuto antrajame

skirsnyje nustatytų teisių, nesinaudoja šio statuto trečiajame

skirsnyje numatytu veiklos aprūpinimu bei garantijomis ir negauna

Seimo nario atlyginimo.

3 straipsnis. Seimo nario priesaikos tekstas

1. Nustatomas toks Seimo nario priesaikos tekstas:

"Aš, (vardas, pavardė),

prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai;

prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus,

saugoti jos žemių vientisumą;

prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę,

sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių

gerovei.

Tepadeda man Dievas!"

2. Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.

Taigi, pagal Lietuvoje susidariusią padėtį akivaizdu yra tai, kad tiek Prezidentai, tiek Seimo ir Vyriausybės nariai, sąmoningai, ar nesamoningai pamiršo ką prisiekė ir ėmėsi atstovauti ne savo Valstybės, ne savo Tautos interesams, bet vykdo antivalstybinę veiklą ir netgi suinteresuoti tuo, kad Lietuva prarastų savo Žemių vientisumą.

Biudžeto surenkami ir netgi nesurenkami o skolinami iš pinigų spausdintojų pinigai, yra skirstomi ir taip gerai gyvenančių Valstybės ir tuo Pačiu Tautos tarnautojų atlyginimų didinimui.

Tuo tarpu nuskurdinti Lietuvos Piliečiai skurdinami toliau, naikinamas smulkus ir vidutinis verslas.

Biudžeto surenkami pinigai, pirmiausiai turėtų būti skiriami silpniausiems socialiniams sluoksniams ir mažinti socialinę nelygybę.

Bet mano giliu įsitikinimu, Lietuvą valdantys globalistų tarnautojai, pagal globalistų planą sunaikinę Lietuvos ekonomiką ir santykius su taip gyvibiškai Lietuvos verslui ir ekonomikai reikalinga Rusija. Pasmerkė Lietuvą išnykimui. Kiekvienos Valstybės pamatas yra Valstybės ekonomika, todėl Valstybės būsena tiesiogiai priklauso nuo ekonomikos. Mano giliu įsitikinimu, Lietuvą užvaldę parsidavėliai yra tik lėlių teatro lėlės, kurios vykdo liguistus Pasaulį pavergti sumaniusių antžmogių planus, visiškai nesusimastydami apie jų sukeltas pasekmes.

Mes privalome atsisakyti Mūsų Tėvynę ištisus du dešimtmečius naikinusių, mano giliu įsitikinimu, nevykėlių paslaugų ir atstatę Lietuvoje TEISINGUMĄ ir iš Lietuvos Teisėsaugos organų išvalę to paties išsigimusio klano narius, priversti juos visus atsakyti už įvykdytus nusikaltimus prieš Mūsų Valstybę ir Joje Gyvenančius, bei iš Jos išvarytus užslėpto GENOCIDO formos būdu, Lietuvos Piliečius. Per du dešimtmečius, Lietuva prarado labai daug turto, kuris nusėdo, mano giliu įsitikinimu, Lietuvos Valstybę išdavusių aferistėlių kišenėse. O Lietuvos turtas priklausė ir toliau privalo priklausyti Lietuvos Valstybei ir kiekvienam Lietuvos Piliečiui. mano giliu įsitikinimu, Lietuvą apgaulės būdu užvaldę nedorėliai, nusavino Lietuvos turtą iš Mūsų visų ir pagal globalistų planą įmurdė Lietuvą į protu nesuvokiamas skolas ir sunaikino Lietuvos ekonomiką, o tai reiškia, sunaikino galimybę iš tų skolų išbristi.

Jums buvo brunkamos lengvai prieinamos paskolos, jus pasiimat paskola ir dėl sunaikintos ekonomikos nebetenkate darbo. Jūs neturėdami pajamų nebegalite vykdyti įsipareigojimų bankui. Ir prasideda Jūsų naikinimas, nors iš tikro Jūs tampate suplanuoto nusikaltimo auka. Nes tai mano giliu įsitikinimu nenutiko savaime, tai buvo daroma sąmoningai ir suplanuotai. Pasistenkite gerai išanalizuoti, kas nutiko su Mūsų Valstybe ir su Mūsų gyvenimais, per pastaruosius dvidešimt metų ir padarykime išvadas.

Nebesileiskime toliau būti kvailinami nevykėlių , kurie nesugebėjo pragyvenimui užsidirbti dorai ir sąžiningai, bet norėdami būti turtingais, parsidavė patys, bei savivaldžiaudami pardavė Mūsų Tėvynę Lietuvą ir Ją sunaikino, nors tai nebuvo jų nuosavybė, nes Lietuvos valstybė priklauso visiems Lietuvos piliečiams.

Metas Mums atgauti prarastą Lietuvą ir jos turtus. Mes privalome priversti atsakyti visus, kurie vienokiu ar kitokiu būdu prisidėjo prie nusikalstamo susivienyjimo, naikinant Lietuvos Valstybę. Visi vienokiu ar kitokiu būdu, prisidėję prie Valstybės sunaikinimo privalo atsakyti už savo nusikaltimus ir atlyginti jų nusikaltimais, Valstybei ir Jos Piliečiams padarytą žalą. Metas nubusti ir apginti savo Valstybę ir savo teisę GYVENTI.

Tad atstatykime savo TEISĘ GYVENTI, pradėkime tai pasirašydami REFERENDUMUI ir prisidėdami prie parašų rinkimo, o vėliau aktyviai balsuodami už REFERENDUMO siūlomas pataisas.

Būkime savo Valstybės Šeimininkais ir nutraukime,, mano giliu įsitikinimu, savivaldžiaujančio nusikalstamo susivienyjimo veiklą, kurio nusikaltimo finalas yra Pasaulinė Žmonijos vergovė, kas yra nusikaltimas prieš visą Pasaulio Žmoniją