2017 m. rugsėjo 30 d., šeštadienis

Pranciškaus Šliužo atminimui. Išsaugokime Lietuvos Teritoriją.

Alfredas Pranciškus Šliužas

Олег Титоренко






Kiekvienas aktyvus Žmogus, kuris to dar nepatyrė, patirs tai ateityje.



Kiekvienas aktyvus Žmogus, kuris to dar nepatyrė, patirs tai ateityje. Tarkim aktyvus Žmogus pasirengęs ginti daugumos Žmonių interesus bando tą ir daryti. Tie, kurie valdo Lietuvą ir bando užvaldyti Pasaulį iškart jį pradeda stebėti. Jie stebi, analizuoja ir ieško būdų, kaip jį sunaikinti. daugelį būdų esu išvardines savo viename iš užrašų pavadinimu " Žmonių pasipriešinusių GLOBALISTŲ planų vygdymui naikinimo strategija."2012 m. Vasario 7 j.

Todėl nesikartosiu ir vardinsiu dar neišvardintus dalykus. Vienas iš kitų būdų, tai silpniau mastančius žmones, psichologiškai paveikiant nustatyti prieš tą, kuris yra aktyvus ir kelia jiems grėsmę. Todėl tokiam reikalui sukuriama "kompanija" kuri vienaip ar kitaip, bando žmonėms susukti protą, kad pastarieji nebesuprastu, kas tiesa o kas melas. Tokiam reikalui naudojami paprasti ir gerai suprantami teiginiai: Dar vienas prie lovio nori. Ką gero nuveikiai Lietuvai? Visi daug žada, bet pasiekę lovį pasikeičia. Drakonas mirė-tegyvuoja kitas drakonas ir tttt....... Taigi išblaškyti žmonės nesuvokdami tampa išsigimėlių įrankiu. Nors pakaktų ramiai ir protingai pagalvoti, ar gali kaškas pasikeisti nieko nekeičiant ir leidžiant ir toliau naikinti Mūsų Valstybę tiems, kurie tą netrugdomai daro jau trečią dešimtmetį? Taigi lengvatikiai ir negalvojantys žmonės tampa savo paties priešais ir kenkia ne tik tam, kuris turi kilnius tikslus ir nori kažką pakeisti visos Lietuvių Tautos labui, bet ir patys sau, nes tokiu būdu apsaugo tuos, kurie ten sėdi ir juokiasi iš tų lengvai manipuliuojamų žmonių, kurie juos ir apsaugo. Taigi kadangi tas kovojantis Žmogus taip pat nėra geležis ar titanas jis matydamas, kad neturi pakankamo palaikymo darosi silpnesnis. Tada tie patys, kurie prieš tą Žmogų nustatė nemastančius žmones ir Jį tuo apdorojo psichologiškai ir susilpnino. Atsargiai bando atrasti būdą, kaip prie jo prieiti. Atradę prė jo priėjimą, tam Žmogui kalba: - Matai kokie tie žmonės baisūs, kaip jie tave ižeidinėja žemina ir visiškai taves negerbia, o tu visvien už juos kovoji. Pagalvok, ar tai verta? Pagalvok, ar verta kovoti už tuos, kurie tave niekina ir žemina? Ar verta kovoti už tuos, kurie maišo tave su purvu? Ną visiškai logiška, kad tada tas žmonių palaikymo negaves žmogus susimasto. - Tikrai, ar tai verta? Ną ir Jūs pagalvokit, ar Jūs taip nepamąstytumėte? Toliau atstovaujantys, paversti pasaulį privačia valda interesus, tokiam Žmogui duoda pasiūlymą atstovauti pastarūjų interesams, nes aktyvus ir tvirtas Žmogus yra bet kokio laimėjimo ginklas, kuris lems pergalę. Tad brangūs Lietuvos Žmonės, būkit begalo budrūs ir nuolat naudokite logiką, nes laimi tie, kurie turi geriausius karius, tad nespjaudykim į akis tiems, kuriuos turėtumėte gerbti ir būti Jų komandos nariais. Neatiduokit savo geriausių kovotojų priešo armijai. Tada Jie netaps drakonais, o bus Jūsų pasididžiavimu.
Tikra, laisva ir nepriklausoma Žiniasklaida


Vilmantas Povilaitis
www.vilmantinas.eu

Senas eilėraštis, tinkantis ir kitiems!

 Drebėk kubiliau

 Drebėk kubiliau iš baimės
 Drebėk ir manęs į Seimą neleisk
 Drebėk bumerangą paleidęs
 Pas tave jis atgal greit parskries

 Drebėk, nes žinai ką paleidai
 Ką paleidai sugryš su kaupu
 Negalvok, kad gyvenimo dėsnius apgavęs
 Trypsi, spjaudysi mus!?

 Pagarbiai
 Vilmantas Povilaitis
 www.vilmantinas.eu

AR PASIRAŠEI?




PASIRAŠOM, už Lietuvos Žemių neišpardavimą. Ir platinam. Mane bluokoja per daugelį grupių. Būtent iki spalio, 12-tos! Kai bus eilinis Seimo posėdis, šiuo klausimu.

 Oksana Pročkailo

Nuoroda skirta pasirašyti peticiją. Paspauskite nuorodą ir užpildykite peticijos formą. Dėkojame už dalyvavimą išsaugant savo Valstybės teritoriją, kurios nepavyko užgrobti kitataučiams karu. Neleiskime to padaryti ir pinigais. 

https://www.peticijos.com/dl_statymu_tvirtint_saugikli_neparduoti_em_usienieiams_isaugojimo



Kodėl dalyvau ir palaikau bado ir protesto akciją, dėl teisingumo ir teisės nebūvimo Lietuvoje, prie Prezidentūros? : Šiauliuose peršautas vyras keliolika metų bylinėjosi, kol teismai pripažino, kad jis užpuolikui neskolingas. Šiaulių apygardos teismas Vilmantą Povilaitį pripažino nukentėjusiuoju, tačiau nusprendė, kad peršautas vyras turi apmokėti jį apvogusių ir merdėti palikusių užpuolikų patirtas bylinėjimosi išlaidas.




Šiauliuose peršautas vyras keliolika metų bylinėjosi, kol teismai pripažino, kad jis užpuolikui neskolingas. Šiaulių apygardos teismas Vilmantą Povilaitį pripažino nukentėjusiuoju, tačiau nusprendė, kad peršautas vyras turi apmokėti jį apvogusių ir merdėti palikusių užpuolikų patirtas bylinėjimosi išlaidas. V. Povilaičio prašymas atlyginti 250 tūkst. litų neturtinę žalą Šiaulių apygardos teismas tenkino tik iš dalies – vyro patirta žala teisme įvertinta 50 tūkst. Lt. Bylą peržiūrėjęs Lietuvos apeliacinis teismas sprendimą pakeitė. Baudžiamojoje byloje dėl verslininko V. Povilaičio užpuolimo buvo penki teisiamieji – Donatas Drąsutis, Gintautas Žiogas, Edvinas Šimkus, Juras Mikalauskas ir Valentinas Stanulevičius. Vyrai buvo kaltinami sunkiu sveikatos sutrikdymo ir plėšimu. Keturi iš penkių teisiamųjų 2006 metų rugsėjo 8 dienos nuosprendžiu pripažinti kaltais. Vyriausią iš užpuolikų, V. Stanulevičių, išgelbėjo senaties terminas. Jam byla buvo nutraukta. Du šūvius į V. Povilaitį paleidusį D. Drąsutį Šiaulių rajono apylinkės teismas nuteisė kalėti šešerius metus ir aštuonis mėnesius. Kartu apiplėšime dalyvavusiam E. Šimkui skirta trejų metų kalėjimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas tokiam pat laikotarpiui. Būtent jam Šiaulių apygardos teismo sprendimu buvo likęs skolingas vos gyvas likęs vyras. Lygtinių bausmių sulaukė ir G. Žiogas bei J. Mikalauskas. Jiems laisvės atėmimo bausmės atidėtos trejiems metams. reklama Bylos duomenimis, užpuolikai iš anksto ruošėsi apvogti V. Povilaitį. D. Drąsutis pasiėmė nelegaliai turėtą ginklą ir su bendrais patraukė į verslininko namus. Tyrimo metu nustatyta, kad, įsibrovę į V. Povilaičio butą ir šeimininką radę namuose, vyrai susiginčijo. D. Drąsutis išsitraukė ginklą ir kelis kartus iššovė. Krauju paplūdusį vyrą užpuolikai paliko merdėti ir spruko su savo grobiu – kompiuteriu ir pinigais. V. Povilaičio gyvybę medikams pavyko išgelbėti. Laiku atliktos operacijos dėl peršauto plaučio ir kulkos padarytų sužalojimų dubens srityje visgi nepraėjo be pasekmių. Vyrui iki šiol sunkiau valdyti dešinę koją ir dešinę ranką. Apeliacinis teismas vadovavosi Aukščiausio Teismo išaiškinimu, kad sužalotas ir bejėgiškos būklės paliktas vyras neturi likti skolingas nuteistiesiems. Teismo sprendimu verslininkas turi gauti ne 50, o 80 tūkst. litų žalos atlyginimą. Nuo bylinėjimosi išlaidų ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam Apeliacinis teismas neatleido ir nenuteisto V. Stanulevičiaus. Iš visų penkių užpuolikų teismas nusprendė visus pinigus priteisti solidariai.
Šiame straipsnyje aprašoma tik maža dalis to ką teko patirti ir ižgyventi, todėl jis bus papildytas !!!

2017 m. rugsėjo 29 d., penktadienis

EndGame HQ full length version


Vilius Bražėnas, apie globalizmą


"Valdomas" chaosas, kaip neokolonijnio pasaulio perdalinimo technologija

"Valdomas" chaosas, kaip neokolonijinio pasaulio perdalijimo technologija
Lietuvoje jau 27 metai valdo proameikietiškas režimas. Jau 27 metai Lietuvos Seime nepakeičiamai sėdi konservatoriai, socdemai, liberalai ir kitos atvirai nacistinės, nacionalistinės politinės jėgos, kurios kruopščiai, įnirtingai įgyvendina savo šeimininko – JAV- geopolitinius interesus. Nei vienas Lietuvos užkariautojas, tironas ar okupantas nepadarė Lietuvai tiek žalos, kiek jos padarė vietinis kolonizatorių iš JAV išaugintas taip vadinamas elitas, kuris vardan savo privačių interesų pardavinėja Lietuvos nacionalinius interesus JAV globaliniame kare už JAV dominavimą visame pasaulyje. Siaubingiausia yra tai, kad vykdydamas akivaizdžiai antiliaudinę politiką vietinis proamerikietiškas elitas dievagojasi savo ištikimybe tautai, prisiekinėja ginti nacionalinius interesus, ginti kiekvieno Lietuvos piliečio ineteresus – tai yra įžūliai meluoja, laužo kasdien savo duotas priesaikas, klastoja istoriją, vykdo precedento neturinčią masinę žmonių smegenų plovimo kampaniją jau 27 metai, skaldo pilietinę visuomenę visais įmanomais lygiais, represuoja, terorizuoja valdžios propagandai atsparius piliečius. Tokia padėtis visuomenėje, kai nusikaltėliai paskelbiami didvyriais, nekaltieji yra baudžiami, o kalti triumfuoja ir yra atleidžiami nuo atsakomybės, politinė sistema užsiima tik mažyčio klano interesų apsauga nuo absoliučios daugumos apiplėštų žmonių nepasitenkinimo, teismai užsiima išimtinai kitaminčių represijomis, o neįmanomai išpūstas masinės valdžios propagandos aparatas vykdo informacinį karą ir piliečių psichologinį terorą – sukurią valdomą chaosą valstybėje. Valdomo chaoso situacijoje niekas nėra saugus, visi yra lengvai pažeidžiami, lengvai sunaikinami, vyrauja visuotinių baimės ir neapykantos atmosfera, todėl tokia išgąsdinta, neapykantos pripumpuota, nuskurdusi, jokių materialinių bei dvasinių orientyrų nebeturinti, savo interesų nesuvokianti visuomenė yra lengvai valdoma, išnaudojama, manipuliuojama valdomo chaoso režisierių iš JAV. Valdomas chaosas nėra teorinė konstrukcija – tai jau tapusi realybe kasdienybė Lietuvoje, kuri kasdien įgauna vis didesnio absurdo, savižudiško absurdo bruožus. Valdomas chaosas – tai šiurpi realybė, kuria sunku patikėti, tačiau ji egzistuoja ir kasdien pasireiškia nebaudžiamos niekšybės formomis. Valdomas chaosas – tai naujasis neokolonializmas, naujasis Vakarų nusikalstamos parazitinės ekspansijos pasaulyje Kryžiaus žygis prieš viso pasaulio tautas ir vargas tiems, kurie dar kartą patikėjo Vakarų kolonizatorių gerais ketinimais, kilniais tikslais – jų laukia Š.Amerikos indėnų, Polinezijos čiabuvių ar Australijos likimas. Pas juos vakariečiai taip pat atėjo skelbdami meilę ir Kristaus žodį. Ir čiabuvių nebeliko. 1990 metais jie atėjo į Lietuvą ir kitas buvusias Tarybų Sąjungos respublikas. Ir šiose respublikose tik per 3 dešimtmečius išnyko net 30 procentų čiabuvių. Priminsiu, vietinius, tikruosius Šiaurės Amerikos gyventojus europiečiai naikino net 300 metų. Pabaltijyje šis procesas vyksta 10 kartų greičiau, kadangi valdomo chaoso technologijas JAV technologai žymiai patobulino. Kaip veikia įvairiausių spalvotų revoliucijų, sąjūdžių, maidanų, tahrirų valdomo chaoso technologijos tiria Rusijos, kurią kaip vienintelį realų JAV geopolitinį priešininką siekia sunaikinti Vakarų globalistai, mokslininkai. Jų tyrimo rezultatai patvirtina teorines išvadas, jas puikiai iliustruoja praktika, visų šalių patyrusių JAV invaziją, tame tarpe ir Lietuvos, liūdna patirtis. JAV vykdomas globalinio valdomo chaoso politika yra nacionalinių suverenitetų mirtis, vietinių etininių bendruomenių genocidas, etnokultūrų sunaikinimas. Kaip tai daroma, atskleidžia Rusijos mokslininkai, kurių valstybę Vakarai užsimojo jau kelintą kartą istorijoje sunaikinti. JAV hegemonija ir naujasis kolonijinis pasaulio perdalijimas Kartu su Tarybų Sąjungos žlugimu ir vienapolio pasaulio modelio sukūrimu, tarptautinė JAV politika ėmėsi kurti pasaulinę hegemoniją, diegti savo dominavimą visose srityse nuo politikos iki kultūros. 1990 - 2000-ųjų pradžioje, nesulaikoma komunistinio bloko, agresyvi amerikiečių politika daugelyje šalių palaipsniui diktavo savo žaidimo taisykles, transliuodama savo vakarietiškas "vertybes", naikino valstybių ekonomikas, paversdama jas savo žaliavas ir pigią darbo jėgą tiekiančiomis periferijomis, su panieka ir cinizmu žeminančiai vertino kultūrinius bei konfesinius tų regionų ypatumus. Tais atvejais, kai vietiniai politiniai lyderiai bandė priešintis JAV vykdomam nacionalinių suverenitetų griovimui, ar tiesiog nepripažinti JAV jėga primetamos sistemos, jie būdavo greitai pašalinami, diskredituojami arba tiesiog nužudomi. Įvairiose pasaulio šalyse nuvilnijo "spalvotųjų" revoliucijų, vykdytų pagal vieną ir tą patį scenarijų, banga, kurios rezultatas buvo valdančiųjų nacionalinių patriotinių elitų nuvertimas, marionetinių proamerikietiškų režimų instaliavimas, JAV politinės, socialinės, ekonominės totalinės kontrolės įvedimas ir to natūrali pasekmė – nacionalinio suvereniteto bei valstybingumo praradimas. JAV dominavimas virš daugybės suverenių valstybių, intervencija į jų vidaus reikalus kartu su oficialiu Amerikos prezidento B.Obamos pareiškimu dėl amerikiečių tautos išskirtinumo, kalba apie naują pasaulio politikos tendenciją - neokolonijinį pasaulio perdalijimą, kuriame metropolija skirta būti tik vienai valstybei - JAV. Šios užduoties realizavimui naudojamas sudėtingas, tinklinio pobūdžio daugiapakopių technologijų rinkinys. Lenkija, Rytų ir Vidurio Europos, Pabaltijo šalys, Jugoslavija, Gruzija, Irakas, Tunisas, Egiptas, Libija, Ukraina - tai nepilnas sąrašas, valstybių, kur buvo pritaikytos tokios technologijos, paskandinusios tas valstybes, į taip vadinamą "valdomą" chaosą. Skiriamasis šiuolaikinės JAV geopolitikos bruožas yra nuoseklus tiesioginis ir netiesioginis nuolatinis kišimasis į kitų šalių vidaus reikalus ir po to sekantis latentinis poveikis silpniausioms gyvenimo sferoms dar labiau jas pabloginant, tam kad būtų destabilizuota situacija. Tokiu "minkštu" poveikiu pasiekiama maksimali sėkmė minimaliomis išlaidomis, užtikrinama organizatoriaus nedalyvavimo iliuzija įsiplieskiančiame chaose. Tokia JAV taikoma kolonijose neokolinializmo praktika sukuria vietinėse kvazivalstybėse visų karo prieš visus stovį, visuomenė destabilizuojama iki chaotiško permanentinio vidinių prieštaravimų lygio ir šioje socialiniame Brauno judėjime totalinę kontrolę valstybėje turi savo rankose JAV ambasada, JAV specialiosios tarnybos, kurios įgyvendina savo globalinius interesus, o metropolija JAV maitinasi kolonijų resursais. Toks globalinis parazitavimas palaiko JAV globalinį dominavimą, tačiau yra mirtinas nacionaliniams suverenitetams, šalyse-kolonijose vyksta dėsningas ekonominis nuosmūkis, spartūs depopuliacijos procesai, vietinis etnosas patiria kultūrinį kolapsą ir artėja į susinaikinimą skambant JAV propagandistų saldžioms dainelėms apie laisvę, demokratiją, žmogaus teises. Režisuojamas chaosas ir nauja pasaulio tvarka Valdomo chaoso technologiją JAV spalvotų revoliucijų technologai pasisavino iš tiksliųjų mokslų ir perkėlė į socialinę sferą dar 1970-aisiais metais, kai Vakaruose buvo išleista knyga "Tvarka iš chaoso. Naujas žmogaus dialogas su gamta". Šioje knygoje, parašytoje naudojant daugiausiai fizikos ir chemijos žinias, chaoso samprata pateikiama kaip sudėtingų sistemų dinaminio nestabilumo pasekmė. Pagrindinė veikalo idėja yra ta, kad chaosas tai ne tik viską griaunanti jėga, bet taip pat ir tvarkos šaltinis. 1980-aisiais metais Amerikoje buvo aktyviai tiriamos ir vystomos ekonominio bei socialinio gyvenimo destabilizavimo teorijų sistemos tų šalių, kurios domino JAV. Patys chaoso kūrėjai stengėsi savo pačių sukeltą chaosą kontroliuoti, kurdami naują tvarką, atitinkančią jų interesus. Valdomo chaoso technologija buvo sukurta JAV, Njumeksiko valstijoje (New Mexico), Santa Fe institute, to paties pavadinimo miestelyje, netoli JAV branduolinių tyrimo centro. Pentagono ir JAV valstybės departamento iniciatyva 1984 m. buvo įkurtas institutas, kurio tikslas buvo valdomo chaoso teoriją adaptuoti geopolitiniams tikslams įgyvendinti. JAV valstybės departamento dėka buvo sukurta politinių procesų krizių valdymo ir stebėjimo grupė, be kurios įtakos, kaip teigia ekspertai, neapsiėjo nei vienas karinis-politinis konfliktas Irane, Irake, Afganistane, Jugoslavijoje, Libijoje, Sirijoje, Čečėnijoje Kalnų Karabache, Tadžikistane, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove, Ukrainoje ir kituose "karštuose taškuose". Chaoso geopolitika tapo pagrindu daugelio Vakaruose žinomų mokslininkų darbų. Tarp jų itin svarbią vietą užima Džinas Šarpas, "neprievartinių veiksmų kaip karo metodikos" centro steigėjas . Jis pasaulyje išgarsėjo savo "nesmurtinio karo teorijos ir praktikos" knygomis . Tarp jų populiariausios yra: "Nuo diktatūros iki demokratijos" ir "198 nesmurtinių veiksmų metodai", kurios buvo išverstos į dešimtis kalbų ir yra naudojamos kaip praktiniai vadovai organizuojant "spalvotas" ir "aksomines" revoliucijas visame pasaulyje. Lietuvoje šio spalvotų revoliucijų guru mokinys ir aktyvus dalyvis valdomos chaoso kūrimo įvairiuose šalyse – Lietuvoje,Gruzijoje, Ukrainoje ir kitur, - yra Audrius Butkevičius, kuris galėtų papasakoti daug įdomaus apie JAV agresijų technologijas, tačiau to, matomai nedarys – valdomo chaoso kūrėjams omertos įstatymo nesilaikymas visada baigiasi ne tik nusikalstamu būdu įgytos prabangos praradimu, bet ir, dažniausiai, mirtimi. "Valdomo" chaoso technologija yra sudėtingas sisteminis mechanizmas, kurio elementai, susiję tarpusavyje pačiais neįtikėčiausiais būdais, o jų naudojimo rezultatai gali būti daugiakryptės eigos variacijos. Ši technologija, nepriklausomai nuo regiono, naudoja šiuos elementus: informacinis karas, kibernetiniai išpuoliai ir šnipinėjimas, korumpuota valdžia, etninių ir religinių grupių konfliktų skatinimas, įvairių tipų sektų palaikymas, anti-vertybių sklaida, nacionalinių ir kultūrinių vertybių erozija visuomenėje. "Minkštosios" agresijos tikslas yra performatuoti nepalankią valdžią, masiškai pakeisti žmonių sąmonę, mažinti piliečių atsparumą ir organizuotumą, formuoti visuomenę su ištrinta atmintimi. Tautos kultūrinio-semantinio kodo sulaužymas Analizuojant "valdomo" chaoso technologiją, kaip pasaulinio mąsto grėsmę šiuolaikinei pasaulio tvarkai (kai kurie ekspertai jau dabar prilygina šią technologiją masinio naikinimo ginklui), reikėtų išskirti pagrindinius jos taikymo praktikoje etapus. Taigi, pirmajame etape yra vykdomas kultūrinio-semantinio tautos kodo pakeitimas, visuomenėje platinamos ir diegiamos netikros vertybes. Prisidengiant gražiomis laisvės, liberalizmo, demokratijos ir tolerancijos idėjomis, iš tautos sąmonės išplaunamos, ištrinamos šiai konkrečiai tautai esminės vertybės, kurios palaiko tokios etninės socialinės sistemos vientisumą. Pagrindinis smūgis diegiant tokias destruktyvias idėjas visų pirma tenka jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių grupėms, nes jie, viena vertus, yra atviresni informacijos poveikiui, kita vertus, - šias gyventojų grupes yra lengviau, jeigu reikia, išvesti į mitingus ir protestus. Tokie „patriotai“, „liberalai“ šiuo metu aktyviai, lyg banderlogai, šokinėja aikštėse, bando sutrukdyti bendrapiliečiams išreikšti savo nuomonę, terorizuoja kitaminčius viešoje erdvėje ir socialiniuose tinkluose, liokajiškai tarnauja JAV militaristų interesams net nesuvokdami, kad tokiu būdu pjauna šaką, ant kurios patys ir sėdi. Todėl pagrindiniai valdomo chaoso organizatorių taikiniai yra šie: perimti švietimo sistemų kontrolę, pakeisti mokymo programas moksleiviams ir studentams, platinti "teisingas" knygas, parašytas pagal norimą koncepciją, skleisti Dž.Soroso atviros visuomenės idėjas, kurios it vėžio metastazės žudo nacijos imuninę sistemą. Tokios priemonės ne tik sugriauna vieningą mokinių žinių sistemą, bet ir juodina, menkina nacionalinę tautos istoriją. Ryškus to pavyzdys gali būti Lietuvos (Rusijos ir bet kurios kitos JAV kolonizuotos valstybės) istorijos mokykliniai vadovėliai, išleisti su Soroso fondo parama ir aktyviai platinami pirmaisiais po 1990 metų spalvotų revoliucijų „demokratijos“ dešimtmečiais. Šie istorijos vadovėliai sąmoningai yra tiesiog persotinti klastotėmis, sąmoningomis klaidomis, mitais, prasimanymais ir atvirai teigia moksleiviams, kad visa tarybinė gyventojų karta - yra blogi žmonės, kad visa LTSR-TSRS, Tėvynės istorija - nesėkmių ir gėdos grandinė, o kaip sektinas pavyzdys yra, žinoma, Vakarų civilizacija, "vartotojų visuomenė". Tokiuose "vadovėliuose" sąmoningai žeminamos net dvi pokario gyventojų kartos, atstačiusios karo sugriautą Lietuvą, Tarybų Sąjungą, niekinama valstybės istorija, kuri ištirpsta neva Vakarų „šviesiosios“ civilizacijos istorijoje, kuri atidžiau pažiūrėjus iš tiesų yra nesibaigiančių Vakarų agresijų, grobikiškų karų, tautų genocido, masinių žudynių, plėšimų, griovimo ir naikinom istorija. Kitais atvejais, istorija gali būti mitologizuojama, kaip tai atsitiko su vadovėliais Ukrainoje, kuriuose nežinia kaip atsirado lig šiol niekam negirdėta ir nežinoma ukrų etninė bendruomenė, o Zaporožės kazokai neva paminėti pačioje Biblijoje?!. Lietuvoje, kaip ir kitose Pabaltijo valstybėse, buvo suklastota ir tautine nesantaika persotinta santykių su Rusija bendra istorija, ypatingai žiauriai yra šmeižiamas tarybinis Lietuvos laikotarpis, kuris, atidžiau pažiūrėjus, iš tiesų yra Lietuvos „aukso amžiaus“ laikotarpis, tačiau prieštarauja bendrai Lietuvos neokolonizacijos koncepcijai, todėl buvo uždraustas įstatymu, kaip labai nepatogus lietuvių vietiniams kolaborantams ir todėl paskelbtas „nusikalstamu“, kurio tyrinėjimas yra prilyginamas nusikaltimui. Ši istorijos tyrinėjimų draudimų praktika nėra nauja, ja sėkmingai ir pelningai naudoja Holokausto industrijos beneficiarai. Dar vienas galingas poveikio visuomenės sąmonei kanalas yra žiniasklaida: vykdomas masinis sąmonės ir pasaulėžiūros restruktūrizavimas naudojant agresyvų poveikį šiuolaikinėmis informacinėmis ir sociokultūrinėmis technologijomis, visos asmens dvasinės sferos, informacinės erdvės manipuliavimas. Ekranuose, radijuje, laikraščiuose, internete nuolat įkyriai šmėsčioja to paties kirpimo laidos, prekių bei paslaugų reklamos, beatodairiška vartotojiškumo ir hedonizmo propaganda. Svarbios aktualios problemos ir intelektualinės laidos pamažu nyksta iš transliacijų grafiko arba nukeliamos į naktį. Visa tai per ilgą laiką sukelia tautos bukumą, skatina nekritišką mąstymą ir pasmerkia lengvai įtaigai. Ypatingas dėmesys yra skiriamas tolerancijos, kaip negebėjimo ir nenoro pasipriešinti išorės įtakai, paklusnaus pasirengimo priimti bet kokias idėjas ir elgesio modelius bei tapatinti juos su savo nacionalinėmis vertybėmis, ugdymui. Pati tolerancija yra pateikiama kaip tam tikro laipsnio fetišas, į kurį nepagarbus požiūris neišvengiamai priklijuos žeminančią etiketę ir transformuos į pajuokos objektą. Tai yra pilnavertis pasaulinis informacinis-psichologinis karas, per kurį pasiekiamas tautos solidarumo kultūros sunaikinimas, įdiegiamas pinigų ir social-darvinistinių stereotipų žmogaus ir visuomenės kultas. Tokiu būdu, tautos masių gebėjimas priešintis vidaus ir išorės savivalei, bei gebėjimai mobilizuotis, vienytis, organizuotis bendrai kovai smarkiai mažėja. Visa tai sukuria specifinę atsipalaidavusios tautinės dvasios atmosferą, neigiančią valstybę ir tautines-kultūrines tradicijas. Būtent tokiomis sąlygomis pakankamai patogiai jaučiasi įvairūs ekstremistiniai – nacionalistiniai, fašistiniai ir pan., - judėjimai, kuriuos kontroliuoja valdomo chaoso organizatoriai bei jų 5 kolonos vietose. Po to, kai visuomenės sąmonė suminkštėja, užsipildo alternatyviomis idėjomis ir vertybėmis (dažniausiai vartojimo, „apsirijimo“ kaip matėme neseniai Daukanto aikštėje, vertybėmis), valdomo chaoso technologai pradeda antrąjį savo technologijų įgyvendinimo etapą. Per žiniasklaidą, įvairias instancijas ir socialinių apklausų rezultatus pradedama aktyviai transliuoti piliečių politinio nestabilumo idėja. Visuomenėje nuolat sklando idėjos apie tai, kad rinkimų rezultatai jau iš anksto žinomi, nulemti seniai iki jų paskelbimo, politinės partijos ir judėjimai didžiąja dalimi yra tik pigi butaforija, svarbų vaidmenį visose ekonomikos ir socialinio gyvenimo valdymo srityse atlieka korumpuoti pareigūnai, o nevyriausybinės organizacijos beveik neturi įtakos socialiniams procesams, valstybė nesuteikia normalių gyvenimo sąlygų savo piliečiams, ignoruojamos pagrindinės konstitucinės teisės. Realiame gyvenime paminėti momentai taip pat randa sau patvirtinimą, kas tik dar labiau sustiprina poveikį žmogaus sąmonei. Visa tai sukelia apolitiškumo, apatijos ir nusivylimo jausmus. Psichologijoje, šis sindromas vadinamas "išmoktu, įgytu bejėgiškumu." Antrasis etapas: „išmokto bejėgiškumo“ ir depopuliacijos strategija Jeigu žmogų pastatyti į priverstinio bejėgiškumo situaciją, kurioje nuo jo sprendimų ir veiksmų niekas nesikeičia, žmogus labai greitai išmoksta tokio bejėgiškumo ir atsisako bet kokių aktyvių pastangų įtakoti savo padėtį, atsisako bandymų ją pakeisti. Priešingas bejėgiškumo jausmui rezultatas gali būti kerštinga agresija, kuri skatina piliečius nusikalstamiems veiksmams. Įsijungia kolektyvinio nebaudžiamumo mechanizmas, kuris pasireiškia formule „kodėl valdininkui galima, o man ne?“. Idėjinis pliuralizmas (daryk , ką nori, viskas galima), etinių principų neapibrėžtumas, žymus materialinio vartojimo siekių užaukštinimas ir sureikšminimas, ypač elito tarpe, įtakos ekonomikos valdymui praradimas – visa tai yra „valdomo chaoso“ komponentai, kurie duoda galutinį rezultatą – šiuo metu dar egzistuojančių nacionalinių valstybių, tradicinių kultūrų ir civilizacijų demontavimas. „Valdomas chaosas“ savo pradiniuose etapuose paprastai pasiekia tam tikrą makabrišką demografinį rezultatą – gyventojų, kurie nedomina naujosios pasaulio tvarkos organizatorių, skaičius stipriai sumažėja. Lietuvoje nuo 1990 metų gyventojų sumažėjo net 30 procentų – nuo 3,7 mln tarybinių 1990 metais iki 2,5 mln demokratiškų 2017 metais. Liberalios ekonominės reformos posttarybinėje erdvėje sukėlė demografinę katastrofą, kuri pasireiškė gimstamumo mažėjimu ir mirtingumo ženkliu padidėjimu. Seksualinė revoliucija, hedonizmo ir vartotojiškumo propaganda, liberalus individualizmas katastrofiškai sumažino gimstamumą. Socialinis darvinizmas ir abejingumas artimo nelaimėms atima iš žmonių valią gyventi bei skatina mirtingumo augimą. Susiformavęs milžiniškas nuskurdusių žmonių, benamių ir valkatų socialinis dugnas sukūrė savotiškos „eutanazijos“ nepasotinamą mechanizmą – šių socialinių grupių žmonės miršta ypatingai greitai. O „dugnas“ įtraukia vis naujus ir naujus kontingentus. Naujo elito sukūrimas Formuodami politinį absenteizmą ir pakirsdami kultūrinį – civilizacinį nacijos pamatą, tuo pačiu metu paraleliai „valdomo“ chaoso organizatoriai pradeda trečiąjį savo pragariškos technologijos etapą – užvaldo ekonomikos reguliavimo svertus ir išaugina šalių viduje jų kontroliuojamą ekonominį-politinį elitą. Šis tikslas yra įgyvendinamas šalies ekonomikoje aktyviai įdiegiant transnacionalines korporacijas, nusikalstamus transnacionalinius sindikatus, kurie yra kontroliuojami valdomo chaoso technologijos iniciatorių. Dažniausiai tai vyksta ekonominių procesų globalizacijos priemonių pagalba, integruojant nacionalines valstybes į įvairias tarptautines ekonomines organizacijas, kuriose nacionalinės valstybės niekada netampa pilnateisėmis narėmis – joms yra skirtas tik išnaudojamos kolonijos vaidmuo. Ekonomikos analitikų tyrimų rezultatai rodo, kad galingųjų valstybių ekonomikos augimas pasiekiamas visai ne dėl išgirtojo Vakarų technologinio pranašumo ar gamybos vystymosi, o dėl turto tarp stipriųjų valstybių ir „trečiojo“ pasaulio šalių perskirstymo galingųjų naudai, kolonijų nežmoniško išnaudojimo. Tai yra pasiekiama staigiai ir stipriai susilpninant nacionalinę valstybę (paprastai tai daroma valstybę smaugiant finansiniais kreditais), visų rūšių nacionalinių gamybos priemonių ir resursų, ypač gamtinių, nusikalstamai grobikiško privatizavimo ir supirkimo būdu. Tuo pačiu metu ir pati nacionalinė valstybė, spaudžiama tarptautinių finansinių institutų (TVF, PB ir pan.), tampa tokios antinacionalinės, antiliaudinės globalizacijos įrankiu ir vykdo savo nacionaliniams interesams prieštaraujančią ekonomikos privatizaciją, mažina išlaidas socialinėms programoms ir , tai ypatingai svarbu žinoti, mažina finansavimą tokioms savo pačios išgyvenimą palaikančioms nacionalinėms sritims kaip mokslas, švietimas, kultūra, socialinė ir sveikatos apsauga ir didina išlaidas karo reikmėms, represiniam ir propagandiniam aparatui išlaikyti. Kad galima būtų pasiekti maksimalų rezultatą šiame etape šalies viduje būtina suformuoti visiškai neatsakingų, savanaudžių, liberaliai nusiteikusių vadybininkų – tiek valstybės valdymo, tiek stambaus verslo srityje, - grupę, tokią vietinę ypatingai ciniškų, siaubingai amoralių parazitų grupelę, kurios pagrindinės funkcija, gyvenimo tikslas ir prasmė yra – pardavinėti Tėvynę. Ir kokiais respektabiliais ir „patriotiškais“ šitie niekšai save nebandytų parodyti – jie yra tik globalaus žaidimo tinklo figūros, funkcijos, vykdytojai. Kaip nurodo ekspertai, žmonės, sudarantys šiuolaikinio pasaulio aukščiausią ekonominę klasę, gyvena ne savo šalyse, bet penkių žvaigždučių viešbučiuose ar uždarose, atskirtose nuo visuomenės rezidencijose, o jų bendrus interesus saugo samdomos privačios armijos, policija, teismai, saugumo represinės struktūros, kurios, beje, yra išlaikomos iš mokesčių mokėtojų surinktų mokesčių – mokesčių mokėtojai apmoka elito, kuris veikia prieš mokesčių mokėtojų interesus, prabangą ir saugumą. Absurdas? Visai ne – valdomo chaoso kasdienybė, kuri taip pat palaiko visuomenėje chaosą. Naujoji savininkų ir vadybininkų globali klasė kovoja prieš susiskaldžiusias valstybinėmis sienomis visuomenes ne tik būdami savininkais ir vadybininkais, bet ir tuo pačiu metu būdama vieninga globalinė pasaulinė struktūra. Šita dominuojanti klasė nėra susijusi tvirtais saitais su kokia nors viena šalimi ar socialine grupe. Didžioji dalis liberalų save suvokia ne savo šalies piliečiais, o dalimi globalinės valdančiosios klasės. Tokios transnacionalinės padėties įtakojama ši klasė savo savanaudiškus interesus iškelia aukščiau silpnos valstybės interesų ir savęs nebesieja su jokia nacionaline ar kultūrine bendrija apskritai. Jie save įsivaizduoja „lygesniais už lygius“, kaip taikliai juos apibūdino Dž.Orvelas savo socialinėje antiutopijoje „Gyvūlių ūkis“. M. Deliagino nuomone, aukščiausi valstybės valdymo elito atstovai save identifikuoja ne kaip tam tikros tautos, nacijos, etninės kultūros atstovais, išeiviais iš etninės-kultūrinės grupės, o kaip globalios valdančiosios klasės elementus, savotiškais viešpačiais, išrinktaisiais. Todėl jie labai lengvai atsisako pareigos valdyti jiems patikėtus nacionalinius interesus būtent tos tautos, kuri juos paskyrė atstovais, nacionalinių interesų naudai, įstatymais apibrėžtos pareigos juos ginti ir saugoti, ir eina tarnauti globalinių kapitalo tinklų, kurie vienija įvairių pasaulio šalių transnacionalinių finansinių, politinių ir technologinių struktūrų verslo interesus ir galutinai praranda ryšį su viena ar kita valstybe. Mažeikių naftos-Viljams afera, Telekomo, Ignalinos atominės elektrinės, laivyno sunaikinimo, Būtingės suskystintų dujų terminalo, Independence aferos, Snoro ir ūkio bankų vagystės, žemės ūkio sunaikinimo, LEO-LT ir kitos tautos dviejų kartų darbu sukurto turto vagystės, įvykdytos valdančio proamerikietiško „elito“ tik keletas pavyzdžių, kurie puikiai iliustruoja valdančiojo elito, globalinio kapitalo tarnų parsidavėliškumą ir nusikalstamą antiliaudinį pobūdį. Liberalizmas yra psichikos sutrikimas savanaudiškumo ir vartotojiško godumo pagrindu, kapitalizmas yra nusikaltimas prieš visuomenę. Tokiu būdu, toks valdymo modelis yra sąmoningai vykdomas nusikalstamas būtiniausių gyvybinių visuomenės, susiklosčiusių ir viešai deklaruojamų tam tikroje valstybėje, interesų nepaisymas, tautos interesų pardavinėjimas, o reikalui esant, kai melaginga propaganda nebepajėgia paslėpti parsidavusio kompradorinio elito nusikalstamo godumo, visuomenės teisėtų interesų slopinimas ir aktyvistų represavimas. Rinkos santykiai yra pakeičiami globalinio verslo nerašytomis taisyklėmis, o nacionaliniai interesai pajungiami globalinio kapitalo pelno padidinimui, nors tai ir reiškia nacionalinių ekonomikų mirtį. Antinacionalinių politinių-ekonominių elitų, aptarnaujančių globalinio kapitalo verslo interesus, paruošimo (ugdymo) sistema yra vienoda ir ta pati, nepriklausomai nuo regiono, kur yra pritaikoma valdomo chaoso technologija. Įtakos agentų tinklo, užtikrinančio valdomo chaoso procesų ir vėliau sekančios kontrolės mechanizmo vietoje funkcionavimą, kūrimas prasideda dar aukštųjų mokyklų absolventų atranka, verbavimu ir jų siuntimu stažuotis į JAV universitetus, kur jiems yra suteikiamos būtinos įmonių ir atskirų liaudies ūkio šakų būklės analizės žinios, kurios vėliau bus panaudotos nacionalinės ekonomikos privatizavime, siekiant jas perduoti pusvelčiui ar nemokamai transnacionalinių korporacijų nuosavybėn. Tokie studentai pradžioje paprastai tampa aukštųjų mokyklų dėstytojais, kokio nors Lietuvos Laisvosios rinkos instituto „ekspertais“, o tada sklandžiai užima aukštas pareigas vyriausybėje, kai kurie iš jų gauna galimybę ir tampa oligarchais. Tokio personalo kadrų atranko etape yra labai svarbu, kad tokiee žmonės būtų neturtingi, protingi, ciniški, godūs ir kosmopolitiški. Jų karjera taip pat turi įtikinti statistinį pilietį liberalios ekonomikos pranašumo idėja, tokie „menedžeriai“ mėgsta pasakoti apie savo neeilinius sugebėjimus, išskirtinumą, kaip jie patys savo gabumų ir darbo dėka pasiekė vartotojiško rojaus aukštumas, nors iš tiesų jų sėkmės istorija yra žmogiškųjų ydų, niekšybės triumfo istorija. Tokios Pelenės istorijos liberalios versijos kartu įtikina ir patį „menedžerį“, kad jis yra aukštesnis už visus kitus, žemesnius savo bendrapiliečius, todėl jo egocentrizmas suteikia jam teisę pardavinėti savo bendrapiliečių teisėtus interesus, daryti nusikaltimus prieš visuomenę ir tarnauti valdomo chaoso architektams, globalinio kapitalo rykliams. „Nieko asmeniško, tik verslas“ , mėgsta kartoti jie. Ir daro nusikaltimus, kadangi, liberalo supratimu, bet koks nusikaltimas, už kurį nereikia atsakyti, yra tik sėkmingas verslas. O išvengti atsakomybės už nusikaltimus galima tik vienu būdu – kai sukuriame nusikalstama politinė visuomenės organizacija, kurią valdo nusikaltėliai. Ir valdomo chaoso architektai. Jie neprivalo mylėti Tėvynę ir stengtis vardan savo šalies. Jie neprivalo saugoti, ginti ir šviesti savo tautą, jai padėti, tarnauti jai. Tokie žodžiai kaip "sąžinė", "patriotizmas", „garbė“, "pagalba" yra išbraukiami iš šių „patriotų“ žodyno, sąmonės ir tampa keiksmažodžiais, kadangi trukdo tarnauti jų viešpačiui Doleriui. Jie privalo mylėti tik save, savo būsimas vilas ir jachtas. Kiti iš jų gali mylėti savo beprotiškas idėjas ir būsimas Nobelio premijas. Tokie "Čikagos berniukai" turėtų vengti viešumo, populiarumo ir siekia įtakoti ne žmones, o savo tiesioginius viršininkus, oficialius valdytojus. Jie yra dogmatiškai atsidavę, ištikimi "išvalstybintos ekonomikos", "laisvosios rinkos" idėjai ir liokajiškai paklusnū užjūrio bosams ir tarptautinėms finansinėms organizacijoms. Ant kurių altoriaus jie net nesusimąstydami aukoja savo šalių interesus, žmones, ateitį... Bus daugiau... Pagal Rusijos spaudą parengė Jonas Kovalskis
Tikra, laisva ir nepriklausoma Žiniasklaida www.vilmantinas.eu

Petras Gražulis: Stengiamasi visais įmanomais būdais G. Landsbergį skirti į premjero postą

Į šiandienines Lietuvos politines aktualijas ir socialdemokratų problemas reiktų pažvelgti giliau ir plačiau. Prisiminkime, kad 2016 metų rinkiminėje kampanijoje kaip niekad aktyviai dalyvavo ir Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vos tik pasitaikius progai buvo bandoma įtikinti visuomenę, kad mums reikalingos „permainos“. Kaip tyčia, permainas ir „atsinaujinimą“ prieš rinkimus siūlė ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Paradoksalu, bet permainas siūlė žmogus, kuris partijos vadovo postą šiek tiek prieš rinkimus paveldėjo tokiu būdu, kuris paplitęs nedemokratinėse valstybėse. Tačiau čia nei Prezidentė, nei mūsų apžvalgininkai problemų nematė. O problemos atsirado po rinkimų, kuomet į valdžią, anot Prezidentės, atėjo „ne tos permainos“. Valstiečiai su trenksmu nušlavė konservatorius antrajame ture ir parodė, kad žmonėms tikrai norėjosi permainų. Dar aiškiau rinkėjai pasakė, kad konservatoriai su permainomis neturi nieko bendro. Ši žinia tiek Prezidentei, tiek ir jos valdomai žiniasklaidai buvo lyg smūgis šlapiu skuduru per veidą, greit virtęs pagiežos ir neadekvataus puolimo išraiška valstiečių atžvilgiu. Prasidėjo pirmoji ataka, nukreipta prieš frakciją Seime. Prisiminkime, kokiais šlykščiais epitetais buvo vadinamas Seimo Pirmininkas, Ramūnas Karbauskis, kaip žiniasklaida kasdien tikslingai atakavo valstiečius. Buvo parinkta aiški „skaldyk ir valdyk“ taktika. Į viešumą iškeliami prieštaringi faktai, turėję kiršinti valstiečius ir išsprogdinti juos iš vidaus. Vien ko verta buvusios Seimo narės Gretos Kildišienės istorija. Didžiulė purvo lavina ant R. Karbauskio buvo pilama diena iš dienos, savaitė po savaitės, mėnesis po mėnesio. G. Kildišienės apatinių fone buvo kalbama, kad valstiečiai jau „tuoj tuoj“ grius ir skils į kelis darinius, tačiau jie atsilaikė. Taip, krito reitingai, „krito“ Seimo narė, tačiau valstiečiai nepasidavė ir vieningai atlaikė pirmąją puolimo bangą. Frakcija Seime liko, tad politiniai oponentai ėmė ieškoti kitų kelių, kaip atvesti G. Landsbergį į Ministro Pirmininko postą. Antrajame puolimo etape buvo bandoma smūgiuoti Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui ir jo Vyriausybei. Taktika panaši: kritikuojami ministrai, jų iniciatyvos, ieškoma „kompromato“ ir bandoma supriešinti valdančiąją daugumą ir ministrų kabinetą. Dėl įvairių iniciatyvų kaltę buvo bandoma permesti atskiriems ministrams, o atsakomybės naštą ant premjero. Tačiau Vyriausybė atsilaikė. O ir kritika jos atžvilgiu negalėjo būti labai aštri, nes juk pati Prezidentė ne tik formaliai turi du ministrus, bet ir pati juos renkasi, tad kritikuodama valdžią galėjo šūvį paleisti ir į savo koją. Jungtinis institutas, patyręs dvi nesėkmes, ėmėsi naujos – Trojos arklio – taktikos. Kadangi nepavyko suskaldyti nei Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, nei sugriauti Vyriausybės, buvo imtasi valstiečių koalicijos partnerių, t. y. socialdemokratų. Laikas pasirodė patogus, nes pastarieji rinko naują pirmininką ir, kaip tyčia, konservatoriai rado kam išreikšti savo simpatijas. Pasirinktas buvo jau už korupciją teistas buvęs jaunųjų konservatorių lygos narys Gintautas Paluckas. Net politikos naujokui aišku, kad teistumo korta turėtų būti metama tik G. Paluckui išėjus į viešumą, tačiau, politikos apžvalgininkų ir visuomenės nuostabai, nei iš prezidentūros, nei iš konservatorių pusės socialdemokratų pirmininkas jokios kritikos nesulaukė. O nesulaukia todėl, kad faktiškai vykdo konservatorių planą – išvesti socialdemokratus iš koalicijos ir Lietuvą atvesti į politinio neapibrėžtumo stadiją. Tai patvirtina ir šiandieniniai straipsniai žiniasklaidoje. Vis iškeliama idėja apie pirmalaikius rinkimus, kurie naudingi būtų tik konservatoriams. Į situaciją, kas vyksta su socialdemokratais, siūlyčiau žvelgti plačiau. Partijos skyriai, kurie nemato vidinės virtuvės Seime, buvo įtikinti palikti koaliciją, tačiau patyrę socialdemokratų politikos vilkai tai daryti atsisako, motyvuodami tuo, kad valstybėje svarbu išlaikyti stabilumą. Tačiau naujienose skaitome tik suasmenintą socialdemokratų sprendimą, esą jie laikosi įsikibę postų. G. Paluckas aršiai kritikuoja savo kolegas ir grasina pašalinimu iš partijos, nors pats, deklaruodamas kairiąsias idėjas, pamiršta, kad Vilniaus savivaldybėje dirba kartu su liberalais. T.y. ne tik bendradarbiauja su politiniais oponentais, bet taip pat išduoda ir socialinio teisingumo norinčius gyventojus. Kur matyta, kad apie socialinės atskirties mažinimą garsiai deklaruojantis politikas ranka rankon dirbtų su liberalais, kurie atstovauja verslo ir kapitalo interesams? Lietuvoje vis bandoma įtikinti visuomenę, kad politinė dauguma neegzistuoja, tačiau joje iki šios dienos jau yra bent 75 Seimo nariai, tad politinis nestabilumas Lietuvai negresia. O tai dar labiau siutina jungtinį Prezidentės D. Grybauskaitės ir konservatorių instituto štabą, kuris, panašu, patyrė pralaimėjimą jau ir trečiame mūšyje. Netolima ateitis parodys, koks bus kitas manevras bandant atimti valdžią iš valstiečių. Bijau, kad naujajame sezone gali būti panaudota jau ne kartą pasiteisinusi Viešųjų pirkimų tarnybos, STT, FNTT ar kita specialiųjų tarnybų korta. Šias tarnybas stipriai veikia „Daukanto rūmai“, ir jos jau ne kartą surengė parodomąsias akcijas prieš partijas ir politikus. Kol kas aišku tik viena: stengiamasi visais įmanomais būdais G. Landsbergį skirti į premjero postą. Tikslas aiškus, tad konservatorių veiksmai, griaunant politinį stabilumą ir einant prieš Lietuvos interesus, turėtų nestebinti. Gaila, kad to nesuvokia regionų socialdemokratai, kurie pasidavė konservatorių remiamam Trojos arkliui. Petras Gražulis, Seimo narys Tikra, laisva ir nepriklausoma Žiniasklaida www.vilmantinas.eu

2017 m. rugsėjo 28 d., ketvirtadienis

Prielaida: Pranciškaus Šliužo galva buvo ištaškyta: žudyta itin žiauriu būdu?

Kristina Sulikienė Kai žūsta arba dingsta policijos departamento darbuotojų giminaitės, išeina į viešumą prokuroras Urbelis,ir kone verkia, kad niekam nežinoma mergina ne tik negalėjo nusižudyti, bet ir nusikaltėliai „nužudė gimstančią šeimą“. Surandami beviltiški ir nuolat versijose besipainiojantys etninės mažumos atstovai. Nes reikia sukurti legendą, kaip buvo, nors taip visai nebuvo. Nors anksčiau pasakota,kad Kėdainiuose 2 duobės iš anksto iškastos,šiuo metu sukurta legenda,kad BMW įklimpo Marijampolėje, tai pasiskolino kastuvą iš kažkokio sudūvio,ir nebegrąžino. Visuomenė suvokia,jog reikia kažkokiu būdu pateisinti: kodėl „žudikai“ buvo visiškai kitame Lietuvos gale, negu yra vieta, kur jie neva įvykdė nusikaltimą. Juk „žudikų“ buvimo vietą parodė jų telefonų ryšių operatorius: o tai jau tyrimo duomenys, o ne pasakėčios iš rūsio. Kas ten tai šviesiaplaukei nutiko- niekas nežino ir nesužinos. Įtariu,jog žudė „zonderbrigada“, arba mafija: ypatingai žiauriu būdu siuntė žinutę mūsų teisėsaugai. Vėliau juk neaiškiom aplinkybėm mirė vienas Klaipėdos prokuroras,o Vilniuje Miglos gatvėje “nusišovė“ patyręs kriminalistas. Ypatingai žiaurus nužudymo būdas yra laiškelis nužudytojo artimai ir ideologinei, tarnybinei, darbinei aplinkai. Kai kraujo klane ištaškyta galva buvo rastas Žemės referendumo organizatorius Pranciškus Šliužas, pirminis policijos pranešimas skambėjo baisiai: kad kraujo klane rastas gulintis žmogus,jo lavonas. Po to jau imta „tirti pagal legendą“: nes yra Policijos departamentui perduota instrukcija- jog visuomenės veikėjai turi būti tiriami pagal “savižudybės“ kodą. O štai policininkų giminaičiai net neradus kūno, tiriami būtinai pagal nužudymą. Nes jie yra „elitas“,o visi kiti – runkeliai,savižudžiai. Žinau Lietuvos policijos departamento ir prokuratūros „darbo specifiką“,nes mano žiauriai nužudyta sesuo Virginija (visas kūnas buvo subaladotas,galva suknežinta,kakle smaugimo žymės)- buvo tiriama pagal „savižudybę“,nors generalinė prokuratūra iškėlė nužudymo bylą pagal LR BK 129 str.1d. Mūsų tėvai-reikšmingi Atgimimo veikėjai,todėl jų vaiką radus negyvą,galima tirti pagal „savižudybę“. Vėliau buvo suklastota legenda, jog upėje 2014 m. prigėrė kovo 11 dieną Romos centre Italijoje tariamai žvejoti išsiruošęs mano brolis Romualdas (lavono – nėra:prokuroras Žemrieta nutarimuose,kai klausiau,kaipjie nustatė be šeimos narių,kadčia tikrai jis – parašė “netikėti nėra pagrindo“. Gerai,kad neprirašė “amen“.)-šio nužudymo liudytojas,nes jis žinojo,kad sesuo nužudyta bute kažkokių banditų,žinojo,jog buvo bandoma atsikratyti kūnu išnešant jį į gatvę ir numetant tiesiog po daugiabučio langais,vėliau sukuriant legendą,jog išėjo iš namų,kažkur klaidžiojo,ir nuskendo ar sušalo. Nors tyrime buvo nustatyta, jog jokiu būdu mano sesuo Virginija negalėjo nusižudyti,ir oficialiame valstybės dokumente pasirašė 3 psichiatrai ekspertai,korumpuotas Panevėžio prokuroras Navickas (tas pats,kuris kurpė Venckienei bylas) parašė senąją legendą NUŽUDYMO 129 str. tyrime-kad mirė savaime.Bet kokie bandymai atnaujinti bylą Penevėžio korumpuotų teismų įvardijami, kad “mes nesikišame į šeimos reikalus“. Nužudymas visuomenės veikėjų šeimose- šeimos vidaus reikalas,na o jeigu žūsta policininko giminaitė- tada jau valstybinis. Neradus kriminalisto giminaitės kūno,avansu pranešta,kad “tikrai negalėjo žudytis,nes buvo baigusi aukštąjį mokslą,turėjo draugą“. Mano sesuo buvo ne tik baigusi aukštąjį mokslą,ir netgi dirbo pagal įgytąją specialybę- edukologiją,su sacialinio pedagogo kvalifikacija (dirbo aklų vaikų darželyje)-bet ir aukštesnįjį,turėjo 2 išsilavinimus,gražiai siuvo namie,ir pardavinėjo produkciją. Yra dirbusi ir spaustuvėje,redagavo tekstus. Dirbo net butų valdyboje (mūsų namo.) Keliaudavo po Lietuvą,labai gražiai ir meniškai fotografavo(turiu visą albumą jos nuotraukų iš visos Lietuvos.) Turėjo ypatingą meninį skonį, gražiai siuvo gėlėtas sukneles. Mezgė šalikus,ir juos pardavinėjo.Gerai sutarė su mano tėvu,kuris,profesorius,ir daug uždirbantis, jai nuolat atsiųsdavo dideles pinigų sumas (apie 600litų),iš kurių ji vėl pirkdavo medžiagas,ir vėl labai gražiai siūdavo,buvo apsiuvusi visą giminę. Neturėjo jokių priežasčių žudytis.Buvo visų mylima. Lavono su suknežinta galva mums irgi nerodė,bandė palaidoti slapta. Mes giminės susibūrėme į komitetą,ir išreikalavome kūną, grasindami teismais. O teta, dirbusi policijoje, sužinojo per buvusius tarnybos draugus,jog yra užvesta baudžiamoji byla,nes nėra aiškios aplinkybės. Sesers laidotuvėse dalyvavo Seimo narys Rytas Kupčinskas, VDU rektorius Kaminskas,buvę prorektoriai, Raminta Baltuškienė, teisiama Garliavos gaujos byloje. Išreikalavę kūną,mes palaidojome pagarbiai. Nebeturėjome pinigų muzikantams (kūną turėjome išsipirkti,nes prieš mūsų valią jau buvo aprengtas,ir įdėtas į karstą-beje,labai prastą:viskas uždvigubas vilnietiškas kainas.Kauno laidojimo paslaugų įmonė “Rimtis“ buvo pasibaisėjusi, todėl suteikė didelę salę, ir darė nuolaidas,o laidojimo namų direktorius,nors buvo Naujųjų Metų šventė, atėjo kartu pagedėti…atjautė, ir palaikė.), Moralinių jėgų irgi nebebuvo,tai giedojo kunigas…Vėliau šitas pats kunigas,kuris žino šio kraupaus nusikaltimo atvejį, buvo persekiojamas „Lietuvos ryto“ ir korumpuotos Kauno teisėsaugos dėl “išdraskytašiknių bylos“,kur buvo ginami visos Lietuvos „išdraskytašiknių“ socialinės- pažeidžiamos grupės interesai. Kunigas vos negavo priepuolio,nes Rokuose visur jį persekiojo žurnalistai. Aišku,Aukščiausiąjį teismą jis laimėjo,nes ne tik tokios socialinės išdraskytašiknių grupės, bet net tokio žodžio bendrinėje lietuvių kalboje-nėra. Tačiau tai yra tas pats kunigas,kuris padėjo pagarbiai palaidoti žiauriai nužudytą ir dar apšmeižtą merginą. Po kiek metų matote,kaip apsiverčia- ne policija su prokuratūra yra šmeižikai,bet aš, kai kiekvienu atveju klausiu: kodėl tik policininkų dukterėčios nesižudo,o visi kiti- žudosi arba užmušinėja vieni kitus- kad tik nereikėtų nieko tirti? Tada jau aš ir visas laikraštis – „šmeižikai“.Nes mes abejojame į kliedesius panašiomis versijomis,ir aiškinimu,jog iš Plungės į Kauną galima atvažiuoti per 1,5 valandos. Tai jūs pasižiūrėkit į beviltiškai nutirtą Virgutės bylą,kur iš nužudyto asmens padarė savižudį.Mano sesuo labai gražiai skambino pianinu,buvo baigusi muzikos mokyklą,grojo ir saksofonu, mokėjo auginti augalus,netgi skiepyti,mokėjo skaniai virti valgį (kai buvau maža,ji man išvirdavo pietus),ji išaugino mūsų mažąją seserį.Buvo jai artimesnė už tikrą mamą. Jos gyvenimas buvo pilnavertis – nors ji ir nebuvo ištekėjusi,bet buvo mylima,buvo mūsų šeimos saulytė,mūsų viskas. Ir ją žiauriai nužudžius,dar ji buvo apšmeižta. Kodėl? Nes mes nedirbame policijoje,saugume,ir prokuratūroje? Ar kad prokuratūra nepajėgi tirti bylas, kuriose radus lavoną, nebuvo nustatytas lavoninis sustingimas, ir todėl neįmanoma buvo nustatyti mirties laiko bei mirties priežasties? O slepiant tarnybininį Latyševo ir Pancevič piktnaudžiavimą,kai jie nekvietė eksperto,radus lavoną- nužudytas asmuo dar ir žiauriai apšmeižtas? Butas-nusikaltimos vieta – iš viso nebuvo apžiūrėtas: turbūt pagal labai kompetetingos Lietuvos policijos „tyrimo“ metodologijas?Šie grubūs tarnybiniai pažeidimai nustatyti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis,čia ne mano išsigalvojimai,tai tas teisėjas,kuris nurodė tęsti tyrimą- labai greitai buvo išmestas iš darbo! Nebuvo nuimti nei pirštų antspaudai, nei DNR. Neatliktas nei vienas tyrimo veiksmas. O štai dingus niekam nežinomai merginai,jos lavoną atkasinėja su …antiteroristine rinktine „Aras“.O jeigu aš,mačiusi tyčiojimąsi iš mūsų šeimos, pasipiktinu- ne, pasirodo, aš neturiu teisės piktintis.Jeigu dingus broliui,nužudymo bylos liudytojui,paieškos byloje matau,jog nebuvo atliktas NEI VIENAS PROCESINIS VEIKSMAS,ir pasipiktinu,kai kažkokios merginos ieško su dronais ir satelitais: tada aš esu negera, kodėl aš klausiu,ar Lietuvoje galioja Konstitucija- būtent asmenų lygiateisiškumo principas? Jeigu pradanginto brolio dukrą Deimilę Rimantę randu tik per užsienio ambasadas ir policijas – tai ką veikia Lietuvos policija,ir iki kokio lygio yra nusivažiavimas,piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi? Jeigu Lietuvos pilietis,jam atsitikus nelaimei,priverstas kreiptis į užsienio paprastąsias ir netgi specialiąsias tarnybas- nes netgi VSD pastoviai puola rusai,o štai teroristinių grupuočių kurios grobia, žudo žmones-VSD nemato iki šios dienos. Kreiptis į EU ir NATOšalių spectarnybas nedraudžia jokie įstatymai –tik kaip mes atrodome pasaulyje,jeigu Lietuvoje piliečių niekas negina, o jie net oriai (jeigu nužudomi) pasilaidoti neturi teisės: nes teisėsauga pasigardžiuodama,piktnbaudžiaudama tarnybine padėtimi,tuos nužudytuosius apšmeižia,aišku suklastodami įrodymus,atliekant tarnybinį neveikimą,arba slepiant lavoną: kad niekas tik nepamatytų suknežintos galvos. Štai policininko giminaitės galva irgi kaip Šliužo ar mano sesers Virginijos suknežinta: nes policininko giminaitė ne pati susiknežino,ją nužudė,nors žudikai nesugeba paaiškinti,kaip tai darė ir kodėl,o visi kiti tai neva patys sau susiknežino galvas.Mano sesuo neva iššoko iš šešto aukšto – bet iš kurio lango iššoko, policija nesugebėjo atsakyti iki šios dienos,ypač, kaip galima buvo iššokti per visus 3 langus vienu metu (nes visų liudytojų parodymai kardinaliai skiriasi).Medicininiame mirties liudijime parašyta,kad mirties priežastis yra aortos trūkimas- taip būna nuo labai stiprių smūgių į širdies sritį.Tačiau buvo paruoša kita versija “ilgai sirgo gripu,ir mirė dėl komplikacijos“. Paslėpus lavoną,nerodydami smurto požymių,būtų visus apmulkinę.Kai tik ėmėmės tyrimo,- iš karto užgiedojo “savižudybė“. Todėl policininkų giminaitės tėvai ir nesikreipia dėl dukters mirties ištyrimo,nes jeigu jie parašys bent vieną skundą,kaip tai darė mano tėvas – duktė iš karto pavirs narkomane, savižude,arba netgi teroriste. Dar nužudytosios tėvai primokinti,kaip užsidirbti iš vaiko tragedijos- nukreipta pulti mūsų laikraštį, ir mane,nukentėjusią sesers nužudymo ir brolio dingimo ir pavertimo mirusiu bylose.Žurnalistų etikos inspekcija ir nedrįso pasmerkti laikraščio, ypač,kad byla net nepradėta nagrinėti, o romų tautybės asmenys nuolat keičia parodymus. Tačiau štai kaip veikia policija – nors nieko nerašiau apie šią merginą,tik aprašinėjau,kaip Lietuvojegrobiami asmenys,ir viešinau „Kamuolinių“ veiklas – kalčiausia tapau aš ir laikraštis. Teisėsauga „žino kaip“. Po merginos žiauraus nužudymo nusipirko mašinų už 600mln.eurų.Tokių pinigų negauna net Lietuvos kariuomenė: mūsų kariuomenė sėdi supuvusiose kareivinėse, nešioja suplyšusias uniformas, naudoja mašinas iš užsienio labdaros-padovanoja kokią mašiną sąjungininkai,priima.Labai retai yra atnaujinamas automobilių parkas.O policija,pasinaudodama viena byla,atsinaujino parką, primelavo,jog romų tautybės asmenys pasivijo naujo modelio Audi – tokių ir prisipirko,beje- ir todėl reikia dar naujesnių.Linas Pernavas, dar pasinaudodamas proga, apšmeižė visos Lietuvos jaunimą,ir sumenkino Lietuvos Nepriklausomybę, tuo pačiu metu nesugebėdamas atsakyti,kodėl Lietuvos policija naudoja su Rusijos FSB susijusią programinę įrangą. Mes mokesčius mokame, taip išeina, tik policijos giminaičių giminių lavonų tyrimui,o savo šeimos narių dingimo paieškai, ar tinkamam nužudymo ištyrimui,pasirodo, net dirbdami 4 darbuose,nesusimokame, nors tu ką. 2012 metais,kai korumpuotas prokuroras Navickas nutraukė Virgutės nužudymo tyrimą,kaip tik dirbau 4 darbuose.Bet mes juk be tetos, daugiau giminaičių policijos sistemoje neturėjome. Prisiminkime,kaip buvo šmeižiamas po mirties žiauriai nužudytas Vytautas Pociūnas (kurį pažinojo mano tėvai): jam buvo nutraukta ranka,gal buvo kankinamas,vėliau imituojama,jog neva kritęs nusitraukė ranką. Vytautas Pociūnas buvo nustatęs nelegalių CŽV kalėjimų buvimo Lietuvoje faktą,ir bandė tai išsiaiškinti. Iki šiol Lietuvos spauda ir netgi visuomenininkai bijo įvardyti tikrąsias V. Pociūno nužudymo priežastis. Ne Baltarusijos opozicijos rėmimas buvo priežastis: čia tik dėmesio nukreipimui,kad būtų kaltinamos Baltarusijos spectarnybos. Šios tarnybos kaip tik gali būti bandė padėti Pociūnui išsiaiškinti CŽV kalėjimų faktą,nes Baltarusijos FSB saugo tokius žvalgybininkus,ir jiems padeda. Baltarusijos tarnybos stebėjo ir Virgutės nužudymo bylos tyrimą,nes matė Pociūno bylos suklastojimo dubliažą. Nuo Virgutės bylos nusišalino 8 Vilniaus apygardos prokurorai,vėliau nusišalino visa Vilniaus apygardos prokuratūra, kai bylą atnaujino teisėja Audronė Kartanienė. Ši teisėja vienintelė tik nenukentėjo, bet stebint jos darbą,ji yra labai principinga,ir nesitaiksto su tarnybiniais nusikaltimais, neretai sprendžia griežtai ir teisingai neaiškiose bylose. Būtent šios teisėjos neskundžiamos nutarties visiškai nepaisė Panevėžio apygardos teismai,ir priėmė absurdiškas ir protu nesuvokiamas nutartis,jog jeigu asmuo nužudytas namuose,tada tirti nereikia- tai yra neva šeimos klausimas. Suraskite man baudžiamajame kodekse tokią išimtį nužudymo tyrimuose… Vienos saugumo ir bendradarbiavimo sutartis(2011) vadinamoji OSCE ĮPAREIGOJA Baltarusiją,Rusiją tikrinti Lietuvoje esančius neregistruotus karinius objektus ir pajėgumus,ir šios šalys turi teisę reikalauti pašalinti tokius objektus. Todėl jeigu Pociūnas buvo susitikęs su Baltarusijos saugumu, jis veikė būtent pagal tarptautinius protokolus.Ir nužudyti galėjo jį tik tie,kurie susiję su CŽV kalėjimų “bizniu“,o ne Baltarusijos saugumas,kuris galimai bandė kartu aiškintis šį skandalą. Baltarusija turėjo teisę žinoti,kur ir kiek yra CŽV kalėjimų kaimyninėje šalyje. Gali būti,jog Baltarusija spėjo perimti kai kurią Pociūno valdytą informaciją,todėl Lietuvoje tokia isteriška pozicija prieš šią šalį metų metais. Įtikėtina,jog Baltarusijos FSB ir prokuratūra tiksliai žino,kas įvyko,ir kas nužudė Pociūną,tik mūsų tarnybos juk pranešė,jog jis mirė šlapindamasis per langą: parodė,jog tikslios išvados yra neįdomios. Taigi, kai dingo mergina,iš karto buvo paskelbta,jog ji tikrai nesižudė – o radus Pranciškaus Šliužo sumaitotą kūną, ištaškytą gabalais- visuomenininkas buvo susprogdintas- paskelbta neįtikėtino debilumo versija,jog “nusižudė“.Šią debilišką versiją atitiražavo netgi toks opozicinis portalas alkas.lt. Gal gauna valstybės finansavimą,todėl privalo spausdinti kliedesius? Jeigu policija bijo pranešti visuomenei,jog Dainių kaime yra įvykdytas teroro aktas,ir jie bijo kišti nagus ir aiškintis,kokia teroristinė grupuotė tai padarė – tai turi pranešti,jog „informacija neatskleidžiama“,o ne skiesti galimus išsigalvojimus apie savižudybę,sau į burną įsikišant sprogmenį. Apie visuomenės veikėjus ne vienerius metus yra skleidžiama propaganda,jog visi,kas tik Lietuvos patriotai- tarnauja Rusijai.Sukurtos teroristinės organizacijos, kurios atvirai grasina piliečiams,visokie Žali velniai,ir kitokie brudai.Prisiminkime Juro Abromavičiaus bei su čečėne susituokusio Grainio sprogdinimus: juk nustatyta,jog Lietuvoje veikė dešiniosios teroristinės grupuotės. Bet jų veiklos tyrimai nusėsdavo kažkur parlamente,su užuomina,jog negalima tirti,nes yra susiję su viena iš stambių Lietuvos partijų. Mes visi suprantame,jog valstybė,sukūrusi ir palaikiusi teroristines organizacijas, nenori tirti jų daromų nusikaltimų. Nes tokie nusikaltimai gali būti yra daromi valstybės vardu,todėl žudikai neatsako baudžiamąja tvarka,o kad nebūtų vykdomas tyrimas,“tiriama“ pagal kodą “savižudybė“. Palyginimui pasakysiu,jog žudikų „valstybės vardu“ tarnybą ir jų rengimo projektus JAV visuomenė pasmerkė,viešo pasmerkimo aktas yra ir naujausias filmas “Bourne“,2016 metų leidybos,kur parodyta,jog ir kibernetinio saugumo projektai naudojasi nelegaliais žudikais. 2015 metais Amerikoje kilo CŽV kalėjimų šalies viduje skandalas. Visuomenė sukilo,ir pasakė,jog to netoleruos. Slaptas kalėjimas buvo įkurtas Čikagoje,sandėlyje,kur buvo žiauriai kankinami netgi nepilnamečiai. Žemės pardavimas užsieniui yra svarbus dėl karinių poligonų įteisinimo,todėl tokie vieniši kovotojai,kurie moka sutelkti tautą, trukdo “gynybai nuo rusų“. O gynybai nuo puolančios Rusijos visos priemonės yra galimos. O kad referendumininkai nekeltų galvų-tai Pranciškus Šliužas dar ir pasprogdintas,jam ištaškyta į gabalus galva: kad visi jo šalininkai būtų įbauginti,kad geruoju pasirašytų dėl išsikeldinimo į Londonų tualetus,ir žemės atidavimo laisva valia Vokietijos bazių kūrimui. Bei JAV tankų desantų pulkų įlegalizavimui (pradėjus pulti Rusijai per „Zapad“pratybas“,Klaipėdoje iš laivų išriedėjo visas tankinis desantinis JAV batalionas. Ir pasiliko,nes Rusija juk puola. O mus reikia ginti.) Pranciškaus Šliužo nužudymas,jį susprogdinant,rodo,jog veikia tie,kurie laukia galutinio Lietuvos išpardavimo. O Pranciškus Šliužas tikrai nebūtų tylėjęs, išgirdęs,jog Seimas ėmė naikinti žemės pardavimo užsieniečiams saugiklius. Seimo darbotvarkė buvo patvirtinta rugsėjo 22 dieną. Neatmestina,jog Pranciškus Šliužas,aktyvus kovotojas prieš Lietuvos išpardavimą, jau buvo sukilęs,telkė bendraminčius, ruošėsi protestams. Todėl buvo duotas nurodymas jį nužudyti,kad nesimaišytų po kojomis. Todėl buvo nužudytas,ir itin žiauriu būdu-susprogdinant. Jo žmonai liepta niekam nerodyti kūno,nes galų gale, jeigu peršaunamas veidas ar susprogdinama galva, net nebėra ką rodyti. Tokiu žiauriu būdu buvo pasikėsinta ir į pedofilijos bylos paslaptingąjį italą Frančeską – jam buvo peršautas veidas, o jo žmona nužudyta,paskelbiant,jog jis nušovė žmoną ir nusižudė pats.Jis pats galėjo visiškai nebūti pedofilu-bet jis žinojo apie Lietuvos pedofilų tinklą. Italijos mafijoje veido peršovimas yra ypatingas kerštas: parodoma,jog yra pasityčiojama net po mirties,kad nebūtų galima laidoti viešai.Lietuvos mafija ir teroristinės organizacijos dažnai veikia pagal Italijos mafijos principus. Žemės referendumo aktyvistai nuvyko prie Pranciškaus Šliužo tėvo kapo,nes nei laidotuvių data,jei lavono buvimo vieta nepranešama. Pažymėtina,jog Pranciškus Šliužas yra viešai pagrasinęs Zenonui Vaigauskui,jog jeigu jis neleis referendumo rengti,tai jis susprogdins VRK pastatą. Todėl jo nužudymas –būtent nužudymo būdas- akivaizdžiai siejasi su Žemės referendumu:tai yra sistemos kerštas,bei perspėjimas visiems,kas tik trukdys išpardavinėti Lietuvos žemę, ir išvaryti paskutinius 2 milijonus lietuvių iš Lietuvos. P.S. Filme“Lietuvos šeimininkė“ rusai baigia labai tragiška gaida: Dalia Grybauskaitė tokiu tempu išvarinėja lietuvius iš Lietuvos (per 8 šių metų mėnesius išvykimą deklaravo 57000 asmenų,beveik visi darbingo,18-35 metų amžiaus),kad greitu laiku nebebus net ką gąsdinti rusais…Petras Gražulis,kuris pasakė,jog palaiko Rusiją dėl kovos su sodomitija-paskelbtas valstybės priešu. Petras Gražulis teisus,kai kovoja prieš iškrypėlišką propagandą- juk jie nesidaugina,o Lietuvai būtina kurti šeimas,gimdyti vaikus,nes lietuviai yra šiuo metu sparčiausiai mirštanti tauta,kurios apie 2050 metus gali iš viso nebelikti. Arba kalbėsime jau kita kalba,nes netgi mūsų prezidentė, buvusi vos pusę metų Amerikoje (pvz.aš JAV koledže mokiausi net 3 metus, bet tartis nesugedo),pabrėžtinai kalba su amerikietišku akcentu. . Kristina Sulikienė Tikra, laisva ir nepriklausoma Žiniasklaida. . . . www.vilmantinas.eu

Lietuvos pensininkams trūko kantrybė!

Šiandien apie 200 pensininkų išėjo prie Seimo rūmų papiketuoti prieš skurdžias pensijas. Stebiuosi, kodėl progresyvus liberastinis jaunimėlis neišbėgo su savo NATO ir Ukrainos vėliavėlėm padainuoti apie kolorado vabalus. Beje, dar galėjo stalą su picomis ir hamburgeriais dislokuoti ir paėsti prieš nepriteklių patiriančius žmones. Žanro krizė?.. . .Milda Bartašiūnaitė. . .. . Tikra, laisva ir nepriklausoma Žiniasklaida. . . . . www.vilmantinas.eu

Jungtinio Grybauskaitės ir konservatorių instituto metinės 2017-09-27

Į šiandienines Lietuvos politines aktualijas ir socialdemokratų problemas reiktų pažvelgti giliau ir plačiau. Prisiminkime, kad 2016 metų rinkiminėje kampanijoje kaip niekad aktyviai dalyvavo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vos tik pasitaikius progai, buvo bandoma įtikinti visuomenę, kad mums reikalingos „permainos“. Kaip tyčia, permainas ir „atsinaujinimą“ prieš rinkimus siūlė ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Paradoksalu, bet permainas siūlė žmogus, kuris partijos vadovo postą šiek tiek prieš rinkimus paveldėjo tokiu būdu, kuris paplitęs nedemokratinėse valstybėse. Tačiau čia nei prezidentė, nei mūsų apžvalgininkai problemų nematė. O problemos atsirado po rinkimų, kuomet į valdžią, anot prezidentės, atėjo „ne tos permainos“. Valstiečiai su trenksmu nušlavė konservatorius antrame ture ir parodė, kad žmonėms tikrai norėjosi permainų. Dar aiškiau rinkėjai pasakė, kad konservatoriai su permainomis neturi nieko bendro. Ši žinia tiek prezidentei, tiek ir jos valdomai žiniasklaidai buvo lyg smūgis šlapiu skuduru per veidą, greit virtęs pagiežos ir neadekvataus puolimo išraiška valstiečių atžvilgiu. Prasidėjo pirmoji ataka, nukreipta prieš frakciją Seime. Prisiminkime kokiais šlykščiais epitetais buvo vadinamas Seimo pirmininkas, Ramūnas Karbauskis, kaip žiniasklaida kasdien tikslingai atakavo valstiečius. Buvo parinkta aiški „skaldyk ir valdyk“ taktika. Į viešumą iškeliami prieštaringi faktai, turėję kiršinti valstiečius ir išsprogdinti juos iš vidaus. Vien ko verta buvusios Seimo narės Gretos Kildišienės istorija. Didžiulė purvo lavina ant R. Karbauskio buvo pilama diena iš dienos, savaitė po savaitės, mėnesis po mėnesio. G. Kildišienės apatinių fone buvo kalbama, kad valstiečiai jau „tuoj tuoj“ grius ir skils į kelis darinius, tačiau jie atsilaikė. Taip, krito reitingai, krito Seimo narė, tačiau valstiečiai nepasidavė ir vieningai atlaikė pirmą puolimo bangą. Frakcija Seime liko, tad politiniai oponentai ėmė ieškoti kitų kelių, kaip atvesti G. Landsbergį į Ministro Pirmininko postą. Antrajame puolimo etape buvo bandoma smūgiuoti Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui ir jo Vyriausybei. Taktika panaši. Kritikuojami ministrai, jų iniciatyvos, ieškoma kompromato ir bandoma supriešinti valdančiąją daugumą ir ministrų kabinetą. Dėl įvairių iniciatyvų, kaltę buvo bandoma permesti atskiriems ministrams, o atsakomybės naštą ant premjero. Tačiau Vyriausybė atsilaikė. O ir kritika jos atžvilgiu negalėjo būti labai aštri, nes juk pati prezidentė ne tik formaliai turi du ministrus, bet ir pati juos renkasi, tad kritikuodama valdžią, galėjo šūvį paleistį ir į savo koją. Jungtinis institutas, patyręs dvi nesėkmes, ėmėsi naujos, Trojos arklio taktikos. Kadangi nepavyko suskaldyti nei valstiečių frakcijos, nei sugriauti Vyriausybės, buvo imtasi valstiečių koalicijos partnerių, t.y. socialdemokratų. Laikas pasirodė patogus, nes pastarieji rinko naują pirmininką ir, kaip tyčia, konservatoriai rado kam išreikšti savo simpatijas. Pasirinktas buvo jau už korupciją teistas, buvęs jaunųjų konservatorių lygos narys Gintautas Paluckas. Net politikos naujokui aišku, kad teistumo korta turėtų būti metama tik G. Paluckui išėjus į viešumą, tačiau, politikos apžvalgininkų ir visuomenės nuostabai, nei iš prezidentūros, nei iš konservatorių pusės socialdemokratų pirmininkas jokios kritikos nesulaukė. O nesulaukia todėl, kad faktiškai vykdo konservatorių planą – išvesti socdemus iš koalicijos ir Lietuvą atvesti į politinio neapibrėžtumo stadiją. Tą patvirtina ir šiandieniniai straipsniai žiniasklaidoje. Vis išmetama idėja apie pirmalaikius rinkimus, kurie naudingi būtų tik konservatoriams. Į situaciją, kas vyksta su socialdemokratais, siūlyčiau žvelgti plačiau. Partijos skyriai, kurie nemato vidinės virtuvės Seime, buvo įtikinti palikti koaliciją, tačiau patyrę socdemų politikos vilkai tą daryti atsisako, motyvuodami tuo, kad valstybėje svarbu išlaikyti stabilumą. Tačiau naujienose skaitome tik suasmenintą socdemų sprendimą, esą jie laikosi įsikibę postų. G. Paluckas aršiai kritikuoja savo kolegas ir grasina pašalinimu iš partijos, nors pats, deklaruodamas kairiąsias idėjas, pamiršta, kad Vilniaus savivaldybėje dirba kartu su liberalais. T.y. ne tik bendradarbiauja su politiniais oponentais, bet išduoda ir socialinio teisingumo norinčius gyventojus. Kur matyta, kad apie socialinės atskirties mažinimą garsiai deklaruojantis politikas ranka rankon dirbtų su liberalais, kurie atstovauja verslo ir kapitalo interesus? Lietuvoje vis bandoma įtikinti visuomenę, kad politinė dauguma neegzistuoja, tačiau joje šiai dienai jau yra bent 75 Seimo nariai, tad politinis nestabilumas Lietuvai negresia. O tai dar labiau siutina jungtinį prezidentės Grybauskaitės ir konservatorių instituto štabą, kuris, panašu, patyrė pralaimėjimą jau ir trečiame mūšyje. Netolima ateitis parodys, koks bus sekantis manevras, bandant atimti valdžią iš valstiečių. Bijau, kad naujajame sezone gali būti panaudota jau ne kartą pasiteisinusi Viešųjų pirkimų tarnybos, STT, FNTT ar kita spec. tarnybų korta. Šios tarnybos yra stipriai įtakojamos Daukanto rūmų ir jau ne kartą surengė parodomąsias akcijas prieš partijas ir politikus. Kol kas aišku tik viena, kad stengiamasi visais įmanomais būdais G. Landsbergį pastatyti į premjero postą. Tikslas aiškus, tad konservatorių veiksmai, griaunant politinį stabilumą ir einant prieš Lietuvos interesus, turėtų nestebinti. Gaila, kad to nesuvokia regionų socialdemokratai, kurie pasidavė konservatorių remiamam Trojos arkliui. . .Petras Gražulis . .Tikra, laisva ir nepriklausoma Žiniasklaida. . . www.vilmantinas.eu

2017 m. rugsėjo 25 d., pirmadienis

2017-09-25 d.Pirmadienio pavakarę buvo pranešta, kad Kaišiadorių rajone, Dainių kaime, kraujo klane rastas vyro lavonas sužalota galva. Paaiškėjo, kad mirusysis – buvęs žinomas radijo ir televizijos žurnalistas Pranciškus Šliužas.

Informaciją apie rastą neįvardinto vyriškio kūną policija išplatino 17.38 val. Kaip teigiama pranešime, negyvėlis aptiktas 16.45 val. savo namuose Kalno gatvėje. Įtariama, kad P.Šliužas pakėlė ranką prieš save. 1952-aisiais gimęs P.Šliužas baigė Žiežmarių vidurinę mokyklą ir iš pradžių dirbo kaimo kultūros namų vadovu, apylinkės Vykdomojo komiteto tarnautoju, bandė studijuoti miškininkystę. 1976 m. Lietuvos veterinarijos akademijoje baigė zooinžinerijos specialybę. Nuo 1976 m. Lietuvos radijuje rengė laidą „Kolūkietiška radijo stotis“. Nuo 1983 m. dirbo zootechniku Kretingos rajono Jokūbavo kolūkyje. Po metų buvo pakviestas į LSSR žemės ūkio ministeriją vadovauti vieno susivienijimo gamybos skyriui. Įsikūrus Valstybiniam agropramoniniam komitetui ėjo jo pirmininko padėjėjo pareigas. Kai šis darinys buvo perorganizuotas į LSSR žemės ūkio ministeriją, dirbo žemės ūkio ministrų padėjėju, atstovu spaudai. Nuo 1990 m. Lietuvos televizijoje rengė laidas kaimui „Sodyba“ („Po savo stogu“). 1993–1994 m. kas savaitę rengė informacines žemės ūkio laidas. 1996–1999 m. rengė televizijos laidą „Pyragų nebus be noragų“. Nuo 2000 m. ūkininkavo tėvų žemėje, Dainiuose. 2011 m. buvo išrinktas į Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybą, buvo Lietuvos centro partijos Kaišiadorių skyriaus pirmininku. Nepavykęs referendumas dėl žemės nepardavimo užsieniečiams 2013–2014 metais buvo vienas iš referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams iniciatorių ir pagarsėjo aršia retorika. Policija net svarstė, ar pradėti jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą, kai gavo skundą, kad P.Šliužas per LRT televizijos surengtus debatus prieš referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams pareiškė, jog visus, kurie parduoda žemę užsieniečiams, būtų galima sušaudyti. „Galiu pakartoti lietuvių klasikos filmą „Niekas nenorėjo mirti“, kai Marcinkus gavo laišką – arsi sovietams žemę, nudėsim kaip šunį. Galiu pakartoti, man labai patiktų posakis – parduosi užsieniečiams žemę, nušausim kaip šunį. Man labai patiktų“, – debatuose sakė P.Šliužas. Pats P.Šliužas vėliau aiškino niekam negrasinęs, o tik paralele su filmu „Niekas norėjo mirti“ išreiškęs referendumo iniciatorių nenorą mirti beprasmiškai. Dėl rekordiškai mažo rinkėjų aktyvumo referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams žlugo. P.Šliužas su kitais iniciatyvinės grupės nariais siekė surengti referendumą dėl trijų Konstitucijos straipsnių keitimo. Siūlyta uždrausti parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims, iki 100 tūkst. sumažinti referendumui surengti būtinų parašų skaičių bei numatyti, kad referendumu priimtos Konstitucijos pataisos gali būti keičiamos tik tokiu pačiu būdu. Iniciatyvinei grupei pavyko surinkti 300 tūkst. piliečių parašų, reikalingų referendumui surengti. Tačiau balsuoti atėjo mažiau nei 15 proc. rinkimų teisę turinčių asmenų, o už referendumo siekius balsavo gerokai mažiau, nei buvo pasirašiusiųjų.

Напротив президентуры Литвы сегодня ночью разогнали палаточный лагерь протестующих

Сегодня рано утром, 25 сентября, литовский спецназ разогнал палаточный лагерь, установленный напротив здания президентуры Литвы. Здесь с середины августа устроили голодовку несколько граждан Литвы, выступая против судебного беспредела и политических репрессий в прибалтийской республике. «Был разгон, напали в 6:20, — сообщил калининградским «Вестям» председатель Социалистического народного фронта Литвы Гедрюс Грабаускас. — Быстро взяли всех. Люди закрыты, палатки сняты». По его данным, арестован также лидер акции Донатас Сулькас. Обращаем внимание, что разгон произошел после выхода на телеканале «Россия-24» документального фильма «Хозяйка Литвы» о президенте Дале Грибаускайте, в котором было рассказано об участниках акции голодовки. Напомним, голодовка длилась с 21 августа в 75-ти метрах от президентского дворца на площади Дауканто в Вильнюсе.

Signataro Zigmo Vaišvilos pranešimas. 2017-09-25

Šį rytą apie 5 val. policija ("Aras") sulaikė protesto akcijos Daukanto aikštėje Vilniuje organizatorius ir dalyvius. po 8 val. paleido. Aikštė išvalyta. Tai padaryta nežiūrint į tai, kad suderinau laiką su Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleriu Giedriu Krasausku, kad trečiadienį ryte mane priims su akcijos organizatoriumi Donatu Šulcu dėl protesto akcijos "Už teisingumą Lietuvoje". Tikėjomės aptarti, kaip turėtų prasidėti konstruktyvus darbas,kuriam prasidėjus akcija būtų nutraukta. Ponios Respublikos Prezidentės nervai silpnesni nei kanclerio Giedriaus Krasausko.
Tikra, laisva ir nepriklausoma Žiniasklaida.
www.vilmantinas.eu

Fašistinės pajėgos, 2017-09-25, anksti ryte jėga evuokavo protesto akcijos dalyvius iš Daukanto Aikštės.

Štai ir atėjo diena, kai buvo atvirai parodyta, kad Lietuva yra teroristinė ir pavojinga Valstybė, valdoma didybės manija sergančių diktatorių! Šiandien anksti ryte, fašistiškai teroristiniu būdu, sutelkus didžiules pajėgas, buvo šturmuojamas, protestuotojų už Teisingą Teisinę, Laisvą ir Demokratinę Lietuvą, palapinių miestelis. Protestuotojai buvo sulaikyti o vėliau paleisti. Pasaulis privalo žinoti, apie Lietuvą užvaldžiusių diktatorių nusikaltimus prieš Demokratiją ir Laisvają Žmoniją.
Tikra, laisva ir nepriklausoma Žiniasklaida
www.vilmantinas.eu

2017 m. rugsėjo 21 d., ketvirtadienis

2017-09-21 lygiai mėnuo, bado ir protesto akcijai, prie prezidentūros

Baus ne tik ORGANIZATORIŲ D.ŠULCĄ,BET IR VISUS AKCIJOS DALYVIUS! Šiandiena lygiai mėnuo kaip tęsiasi neterminuota bado akcija,dėl teisingumo Lietuvoje,kuriai Vilniaus savivaldybė 2017.07.28 d. išdavė leidimą ir tą leidimą pati,2017.09 14 d. papildė reikalavimais,kurie praktiškai yra ne kas kita kaip sankcionuotos bado akcijos uždraudimas grubiai pažeidžiant LR Konstitucijos 36 str. Šiandiena 2017.09.21d. apie 20.30 val.prie badautojų palapinių atvyko policijos ekipažas,kuris mus labai maloniai informavo apie tai,kad jai šiandien mes nepaklusime, (į JAV pasitraukusios ryšium su „ZAPAD“- „rusai puola“ apmokymais) ponios „Magnolijos“ neteisėtiems reikalavimams,iki šio vakaro 22 val.nusigriauti palapines ir apleisti okupuotos Lietuvos prezidentūros skverelį Daukanto aikštėje,tuomet policijos pareigūnams bus duotas įsakymas surašyti viešosios tvarkos pažeidimo protokolus ( baudos nuo 140 E kiekvienam) ne vienam šios akcijos organizatoriui D.Šulcui, kaip buvo ligi šiol, bet visiems akcijos dalyviams! JAV-NATO-ES liberal-kapitalistinių okupantų režimo vietininkų (prezidentės,seimo ,vyriausybės,jiems tarnaujančios,nupirktos „teisėsaugos“, bei oligarchijos tranų ) kantrybė pasiekė kritinį tašką.Sistema įsigando kelių,ryžtingai nusiteikusių piliečių kuriems nebėra ko prarasti ir kur trauktis. Palapinių miestelyje likome nakvoti tik mes tryse,tai D.Šulcas,Ž.Razminas ir D.Petkus,kurie ramiai priėmė kolaboracionistinės valdžios iššūkį,o visiems kitiems buvo patarta stovyklą palikti iki rytojaus 8 val.ryto . Bado akcija bus tęsiama tol,kol prezidentė neatleis ir nenubaus visų nusikaltusių „teisėsaugos“ pareigūnų ir neatstatys Nepriklausomos Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę.
Žilvinas Razminas
Tikra, laisva ir nepriklausoma Žiniasklaida
www.vilmantinas.eu