"Valdomas" chaosas, kaip neokolonijnio pasaulio perdalinimo technologija

"Valdomas" chaosas, kaip neokolonijinio pasaulio perdalijimo technologija

Lietuvoje jau 27 metai valdo proameikietiškas režimas. Jau 27 metai Lietuvos Seime nepakeičiamai sėdi konservatoriai, socdemai, liberalai ir kitos atvirai nacistinės, nacionalistinės politinės jėgos, kurios kruopščiai, įnirtingai įgyvendina savo šeimininko – JAV- geopolitinius interesus. Nei vienas Lietuvos užkariautojas, tironas ar okupantas nepadarė Lietuvai tiek žalos, kiek jos padarė vietinis kolonizatorių iš JAV išaugintas taip vadinamas elitas, kuris vardan savo privačių interesų pardavinėja Lietuvos nacionalinius interesus JAV globaliniame kare už JAV dominavimą visame pasaulyje. Siaubingiausia yra tai, kad vykdydamas akivaizdžiai antiliaudinę politiką vietinis proamerikietiškas elitas dievagojasi savo ištikimybe tautai, prisiekinėja ginti nacionalinius interesus, ginti kiekvieno Lietuvos piliečio ineteresus – tai yra įžūliai meluoja, laužo kasdien savo duotas priesaikas, klastoja istoriją, vykdo precedento neturinčią masinę žmonių smegenų plovimo kampaniją jau 27 metai, skaldo pilietinę visuomenę visais įmanomais lygiais, represuoja, terorizuoja valdžios propagandai atsparius piliečius. Tokia padėtis visuomenėje, kai nusikaltėliai paskelbiami didvyriais, nekaltieji yra baudžiami, o kalti triumfuoja ir yra atleidžiami nuo atsakomybės, politinė sistema užsiima tik mažyčio klano interesų apsauga nuo absoliučios daugumos apiplėštų žmonių nepasitenkinimo, teismai užsiima išimtinai kitaminčių represijomis, o neįmanomai išpūstas masinės valdžios propagandos aparatas vykdo informacinį karą ir piliečių psichologinį terorą – sukurią valdomą chaosą valstybėje. Valdomo chaoso situacijoje niekas nėra saugus, visi yra lengvai pažeidžiami, lengvai sunaikinami, vyrauja visuotinių baimės ir neapykantos atmosfera, todėl tokia išgąsdinta, neapykantos pripumpuota, nuskurdusi, jokių materialinių bei dvasinių orientyrų nebeturinti, savo interesų nesuvokianti visuomenė yra lengvai valdoma, išnaudojama, manipuliuojama valdomo chaoso režisierių iš JAV. Valdomas chaosas nėra teorinė konstrukcija – tai jau tapusi realybe kasdienybė Lietuvoje, kuri kasdien įgauna vis didesnio absurdo, savižudiško absurdo bruožus. Valdomas chaosas – tai šiurpi realybė, kuria sunku patikėti, tačiau ji egzistuoja ir kasdien pasireiškia nebaudžiamos niekšybės formomis. Valdomas chaosas – tai naujasis neokolonializmas, naujasis Vakarų nusikalstamos parazitinės ekspansijos pasaulyje Kryžiaus žygis prieš viso pasaulio tautas ir vargas tiems, kurie dar kartą patikėjo Vakarų kolonizatorių gerais ketinimais, kilniais tikslais – jų laukia Š.Amerikos indėnų, Polinezijos čiabuvių ar Australijos likimas. Pas juos vakariečiai taip pat atėjo skelbdami meilę ir Kristaus žodį. Ir čiabuvių nebeliko. 1990 metais jie atėjo į Lietuvą ir kitas buvusias Tarybų Sąjungos respublikas. Ir šiose respublikose tik per 3 dešimtmečius išnyko net 30 procentų čiabuvių. Priminsiu, vietinius, tikruosius Šiaurės Amerikos gyventojus europiečiai naikino net 300 metų. Pabaltijyje šis procesas vyksta 10 kartų greičiau, kadangi valdomo chaoso technologijas JAV technologai žymiai patobulino. Kaip veikia įvairiausių spalvotų revoliucijų, sąjūdžių, maidanų, tahrirų valdomo chaoso technologijos tiria Rusijos, kurią kaip vienintelį realų JAV geopolitinį priešininką siekia sunaikinti Vakarų globalistai, mokslininkai. Jų tyrimo rezultatai patvirtina teorines išvadas, jas puikiai iliustruoja praktika, visų šalių patyrusių JAV invaziją, tame tarpe ir Lietuvos, liūdna patirtis. JAV vykdomas globalinio valdomo chaoso politika yra nacionalinių suverenitetų mirtis, vietinių etininių bendruomenių genocidas, etnokultūrų sunaikinimas. Kaip tai daroma, atskleidžia Rusijos mokslininkai, kurių valstybę Vakarai užsimojo jau kelintą kartą istorijoje sunaikinti. JAV hegemonija ir naujasis kolonijinis pasaulio perdalijimas Kartu su Tarybų Sąjungos žlugimu ir vienapolio pasaulio modelio sukūrimu, tarptautinė JAV politika ėmėsi kurti pasaulinę hegemoniją, diegti savo dominavimą visose srityse nuo politikos iki kultūros. 1990 - 2000-ųjų pradžioje, nesulaikoma komunistinio bloko, agresyvi amerikiečių politika daugelyje šalių palaipsniui diktavo savo žaidimo taisykles, transliuodama savo vakarietiškas "vertybes", naikino valstybių ekonomikas, paversdama jas savo žaliavas ir pigią darbo jėgą tiekiančiomis periferijomis, su panieka ir cinizmu žeminančiai vertino kultūrinius bei konfesinius tų regionų ypatumus. Tais atvejais, kai vietiniai politiniai lyderiai bandė priešintis JAV vykdomam nacionalinių suverenitetų griovimui, ar tiesiog nepripažinti JAV jėga primetamos sistemos, jie būdavo greitai pašalinami, diskredituojami arba tiesiog nužudomi. Įvairiose pasaulio šalyse nuvilnijo "spalvotųjų" revoliucijų, vykdytų pagal vieną ir tą patį scenarijų, banga, kurios rezultatas buvo valdančiųjų nacionalinių patriotinių elitų nuvertimas, marionetinių proamerikietiškų režimų instaliavimas, JAV politinės, socialinės, ekonominės totalinės kontrolės įvedimas ir to natūrali pasekmė – nacionalinio suvereniteto bei valstybingumo praradimas. JAV dominavimas virš daugybės suverenių valstybių, intervencija į jų vidaus reikalus kartu su oficialiu Amerikos prezidento B.Obamos pareiškimu dėl amerikiečių tautos išskirtinumo, kalba apie naują pasaulio politikos tendenciją - neokolonijinį pasaulio perdalijimą, kuriame metropolija skirta būti tik vienai valstybei - JAV. Šios užduoties realizavimui naudojamas sudėtingas, tinklinio pobūdžio daugiapakopių technologijų rinkinys. Lenkija, Rytų ir Vidurio Europos, Pabaltijo šalys, Jugoslavija, Gruzija, Irakas, Tunisas, Egiptas, Libija, Ukraina - tai nepilnas sąrašas, valstybių, kur buvo pritaikytos tokios technologijos, paskandinusios tas valstybes, į taip vadinamą "valdomą" chaosą. Skiriamasis šiuolaikinės JAV geopolitikos bruožas yra nuoseklus tiesioginis ir netiesioginis nuolatinis kišimasis į kitų šalių vidaus reikalus ir po to sekantis latentinis poveikis silpniausioms gyvenimo sferoms dar labiau jas pabloginant, tam kad būtų destabilizuota situacija. Tokiu "minkštu" poveikiu pasiekiama maksimali sėkmė minimaliomis išlaidomis, užtikrinama organizatoriaus nedalyvavimo iliuzija įsiplieskiančiame chaose. Tokia JAV taikoma kolonijose neokolinializmo praktika sukuria vietinėse kvazivalstybėse visų karo prieš visus stovį, visuomenė destabilizuojama iki chaotiško permanentinio vidinių prieštaravimų lygio ir šioje socialiniame Brauno judėjime totalinę kontrolę valstybėje turi savo rankose JAV ambasada, JAV specialiosios tarnybos, kurios įgyvendina savo globalinius interesus, o metropolija JAV maitinasi kolonijų resursais. Toks globalinis parazitavimas palaiko JAV globalinį dominavimą, tačiau yra mirtinas nacionaliniams suverenitetams, šalyse-kolonijose vyksta dėsningas ekonominis nuosmūkis, spartūs depopuliacijos procesai, vietinis etnosas patiria kultūrinį kolapsą ir artėja į susinaikinimą skambant JAV propagandistų saldžioms dainelėms apie laisvę, demokratiją, žmogaus teises. Režisuojamas chaosas ir nauja pasaulio tvarka Valdomo chaoso technologiją JAV spalvotų revoliucijų technologai pasisavino iš tiksliųjų mokslų ir perkėlė į socialinę sferą dar 1970-aisiais metais, kai Vakaruose buvo išleista knyga "Tvarka iš chaoso. Naujas žmogaus dialogas su gamta". Šioje knygoje, parašytoje naudojant daugiausiai fizikos ir chemijos žinias, chaoso samprata pateikiama kaip sudėtingų sistemų dinaminio nestabilumo pasekmė. Pagrindinė veikalo idėja yra ta, kad chaosas tai ne tik viską griaunanti jėga, bet taip pat ir tvarkos šaltinis. 1980-aisiais metais Amerikoje buvo aktyviai tiriamos ir vystomos ekonominio bei socialinio gyvenimo destabilizavimo teorijų sistemos tų šalių, kurios domino JAV. Patys chaoso kūrėjai stengėsi savo pačių sukeltą chaosą kontroliuoti, kurdami naują tvarką, atitinkančią jų interesus. Valdomo chaoso technologija buvo sukurta JAV, Njumeksiko valstijoje (New Mexico), Santa Fe institute, to paties pavadinimo miestelyje, netoli JAV branduolinių tyrimo centro. Pentagono ir JAV valstybės departamento iniciatyva 1984 m. buvo įkurtas institutas, kurio tikslas buvo valdomo chaoso teoriją adaptuoti geopolitiniams tikslams įgyvendinti. JAV valstybės departamento dėka buvo sukurta politinių procesų krizių valdymo ir stebėjimo grupė, be kurios įtakos, kaip teigia ekspertai, neapsiėjo nei vienas karinis-politinis konfliktas Irane, Irake, Afganistane, Jugoslavijoje, Libijoje, Sirijoje, Čečėnijoje Kalnų Karabache, Tadžikistane, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove, Ukrainoje ir kituose "karštuose taškuose". Chaoso geopolitika tapo pagrindu daugelio Vakaruose žinomų mokslininkų darbų. Tarp jų itin svarbią vietą užima Džinas Šarpas, "neprievartinių veiksmų kaip karo metodikos" centro steigėjas . Jis pasaulyje išgarsėjo savo "nesmurtinio karo teorijos ir praktikos" knygomis . Tarp jų populiariausios yra: "Nuo diktatūros iki demokratijos" ir "198 nesmurtinių veiksmų metodai", kurios buvo išverstos į dešimtis kalbų ir yra naudojamos kaip praktiniai vadovai organizuojant "spalvotas" ir "aksomines" revoliucijas visame pasaulyje. Lietuvoje šio spalvotų revoliucijų guru mokinys ir aktyvus dalyvis valdomos chaoso kūrimo įvairiuose šalyse – Lietuvoje,Gruzijoje, Ukrainoje ir kitur, - yra Audrius Butkevičius, kuris galėtų papasakoti daug įdomaus apie JAV agresijų technologijas, tačiau to, matomai nedarys – valdomo chaoso kūrėjams omertos įstatymo nesilaikymas visada baigiasi ne tik nusikalstamu būdu įgytos prabangos praradimu, bet ir, dažniausiai, mirtimi. "Valdomo" chaoso technologija yra sudėtingas sisteminis mechanizmas, kurio elementai, susiję tarpusavyje pačiais neįtikėčiausiais būdais, o jų naudojimo rezultatai gali būti daugiakryptės eigos variacijos. Ši technologija, nepriklausomai nuo regiono, naudoja šiuos elementus: informacinis karas, kibernetiniai išpuoliai ir šnipinėjimas, korumpuota valdžia, etninių ir religinių grupių konfliktų skatinimas, įvairių tipų sektų palaikymas, anti-vertybių sklaida, nacionalinių ir kultūrinių vertybių erozija visuomenėje. "Minkštosios" agresijos tikslas yra performatuoti nepalankią valdžią, masiškai pakeisti žmonių sąmonę, mažinti piliečių atsparumą ir organizuotumą, formuoti visuomenę su ištrinta atmintimi. Tautos kultūrinio-semantinio kodo sulaužymas Analizuojant "valdomo" chaoso technologiją, kaip pasaulinio mąsto grėsmę šiuolaikinei pasaulio tvarkai (kai kurie ekspertai jau dabar prilygina šią technologiją masinio naikinimo ginklui), reikėtų išskirti pagrindinius jos taikymo praktikoje etapus. Taigi, pirmajame etape yra vykdomas kultūrinio-semantinio tautos kodo pakeitimas, visuomenėje platinamos ir diegiamos netikros vertybes. Prisidengiant gražiomis laisvės, liberalizmo, demokratijos ir tolerancijos idėjomis, iš tautos sąmonės išplaunamos, ištrinamos šiai konkrečiai tautai esminės vertybės, kurios palaiko tokios etninės socialinės sistemos vientisumą. Pagrindinis smūgis diegiant tokias destruktyvias idėjas visų pirma tenka jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių grupėms, nes jie, viena vertus, yra atviresni informacijos poveikiui, kita vertus, - šias gyventojų grupes yra lengviau, jeigu reikia, išvesti į mitingus ir protestus. Tokie „patriotai“, „liberalai“ šiuo metu aktyviai, lyg banderlogai, šokinėja aikštėse, bando sutrukdyti bendrapiliečiams išreikšti savo nuomonę, terorizuoja kitaminčius viešoje erdvėje ir socialiniuose tinkluose, liokajiškai tarnauja JAV militaristų interesams net nesuvokdami, kad tokiu būdu pjauna šaką, ant kurios patys ir sėdi. Todėl pagrindiniai valdomo chaoso organizatorių taikiniai yra šie: perimti švietimo sistemų kontrolę, pakeisti mokymo programas moksleiviams ir studentams, platinti "teisingas" knygas, parašytas pagal norimą koncepciją, skleisti Dž.Soroso atviros visuomenės idėjas, kurios it vėžio metastazės žudo nacijos imuninę sistemą. Tokios priemonės ne tik sugriauna vieningą mokinių žinių sistemą, bet ir juodina, menkina nacionalinę tautos istoriją. Ryškus to pavyzdys gali būti Lietuvos (Rusijos ir bet kurios kitos JAV kolonizuotos valstybės) istorijos mokykliniai vadovėliai, išleisti su Soroso fondo parama ir aktyviai platinami pirmaisiais po 1990 metų spalvotų revoliucijų „demokratijos“ dešimtmečiais. Šie istorijos vadovėliai sąmoningai yra tiesiog persotinti klastotėmis, sąmoningomis klaidomis, mitais, prasimanymais ir atvirai teigia moksleiviams, kad visa tarybinė gyventojų karta - yra blogi žmonės, kad visa LTSR-TSRS, Tėvynės istorija - nesėkmių ir gėdos grandinė, o kaip sektinas pavyzdys yra, žinoma, Vakarų civilizacija, "vartotojų visuomenė". Tokiuose "vadovėliuose" sąmoningai žeminamos net dvi pokario gyventojų kartos, atstačiusios karo sugriautą Lietuvą, Tarybų Sąjungą, niekinama valstybės istorija, kuri ištirpsta neva Vakarų „šviesiosios“ civilizacijos istorijoje, kuri atidžiau pažiūrėjus iš tiesų yra nesibaigiančių Vakarų agresijų, grobikiškų karų, tautų genocido, masinių žudynių, plėšimų, griovimo ir naikinom istorija. Kitais atvejais, istorija gali būti mitologizuojama, kaip tai atsitiko su vadovėliais Ukrainoje, kuriuose nežinia kaip atsirado lig šiol niekam negirdėta ir nežinoma ukrų etninė bendruomenė, o Zaporožės kazokai neva paminėti pačioje Biblijoje?!. Lietuvoje, kaip ir kitose Pabaltijo valstybėse, buvo suklastota ir tautine nesantaika persotinta santykių su Rusija bendra istorija, ypatingai žiauriai yra šmeižiamas tarybinis Lietuvos laikotarpis, kuris, atidžiau pažiūrėjus, iš tiesų yra Lietuvos „aukso amžiaus“ laikotarpis, tačiau prieštarauja bendrai Lietuvos neokolonizacijos koncepcijai, todėl buvo uždraustas įstatymu, kaip labai nepatogus lietuvių vietiniams kolaborantams ir todėl paskelbtas „nusikalstamu“, kurio tyrinėjimas yra prilyginamas nusikaltimui. Ši istorijos tyrinėjimų draudimų praktika nėra nauja, ja sėkmingai ir pelningai naudoja Holokausto industrijos beneficiarai. Dar vienas galingas poveikio visuomenės sąmonei kanalas yra žiniasklaida: vykdomas masinis sąmonės ir pasaulėžiūros restruktūrizavimas naudojant agresyvų poveikį šiuolaikinėmis informacinėmis ir sociokultūrinėmis technologijomis, visos asmens dvasinės sferos, informacinės erdvės manipuliavimas. Ekranuose, radijuje, laikraščiuose, internete nuolat įkyriai šmėsčioja to paties kirpimo laidos, prekių bei paslaugų reklamos, beatodairiška vartotojiškumo ir hedonizmo propaganda. Svarbios aktualios problemos ir intelektualinės laidos pamažu nyksta iš transliacijų grafiko arba nukeliamos į naktį. Visa tai per ilgą laiką sukelia tautos bukumą, skatina nekritišką mąstymą ir pasmerkia lengvai įtaigai. Ypatingas dėmesys yra skiriamas tolerancijos, kaip negebėjimo ir nenoro pasipriešinti išorės įtakai, paklusnaus pasirengimo priimti bet kokias idėjas ir elgesio modelius bei tapatinti juos su savo nacionalinėmis vertybėmis, ugdymui. Pati tolerancija yra pateikiama kaip tam tikro laipsnio fetišas, į kurį nepagarbus požiūris neišvengiamai priklijuos žeminančią etiketę ir transformuos į pajuokos objektą. Tai yra pilnavertis pasaulinis informacinis-psichologinis karas, per kurį pasiekiamas tautos solidarumo kultūros sunaikinimas, įdiegiamas pinigų ir social-darvinistinių stereotipų žmogaus ir visuomenės kultas. Tokiu būdu, tautos masių gebėjimas priešintis vidaus ir išorės savivalei, bei gebėjimai mobilizuotis, vienytis, organizuotis bendrai kovai smarkiai mažėja. Visa tai sukuria specifinę atsipalaidavusios tautinės dvasios atmosferą, neigiančią valstybę ir tautines-kultūrines tradicijas. Būtent tokiomis sąlygomis pakankamai patogiai jaučiasi įvairūs ekstremistiniai – nacionalistiniai, fašistiniai ir pan., - judėjimai, kuriuos kontroliuoja valdomo chaoso organizatoriai bei jų 5 kolonos vietose. Po to, kai visuomenės sąmonė suminkštėja, užsipildo alternatyviomis idėjomis ir vertybėmis (dažniausiai vartojimo, „apsirijimo“ kaip matėme neseniai Daukanto aikštėje, vertybėmis), valdomo chaoso technologai pradeda antrąjį savo technologijų įgyvendinimo etapą. Per žiniasklaidą, įvairias instancijas ir socialinių apklausų rezultatus pradedama aktyviai transliuoti piliečių politinio nestabilumo idėja. Visuomenėje nuolat sklando idėjos apie tai, kad rinkimų rezultatai jau iš anksto žinomi, nulemti seniai iki jų paskelbimo, politinės partijos ir judėjimai didžiąja dalimi yra tik pigi butaforija, svarbų vaidmenį visose ekonomikos ir socialinio gyvenimo valdymo srityse atlieka korumpuoti pareigūnai, o nevyriausybinės organizacijos beveik neturi įtakos socialiniams procesams, valstybė nesuteikia normalių gyvenimo sąlygų savo piliečiams, ignoruojamos pagrindinės konstitucinės teisės. Realiame gyvenime paminėti momentai taip pat randa sau patvirtinimą, kas tik dar labiau sustiprina poveikį žmogaus sąmonei. Visa tai sukelia apolitiškumo, apatijos ir nusivylimo jausmus. Psichologijoje, šis sindromas vadinamas "išmoktu, įgytu bejėgiškumu." Antrasis etapas: „išmokto bejėgiškumo“ ir depopuliacijos strategija Jeigu žmogų pastatyti į priverstinio bejėgiškumo situaciją, kurioje nuo jo sprendimų ir veiksmų niekas nesikeičia, žmogus labai greitai išmoksta tokio bejėgiškumo ir atsisako bet kokių aktyvių pastangų įtakoti savo padėtį, atsisako bandymų ją pakeisti. Priešingas bejėgiškumo jausmui rezultatas gali būti kerštinga agresija, kuri skatina piliečius nusikalstamiems veiksmams. Įsijungia kolektyvinio nebaudžiamumo mechanizmas, kuris pasireiškia formule „kodėl valdininkui galima, o man ne?“. Idėjinis pliuralizmas (daryk , ką nori, viskas galima), etinių principų neapibrėžtumas, žymus materialinio vartojimo siekių užaukštinimas ir sureikšminimas, ypač elito tarpe, įtakos ekonomikos valdymui praradimas – visa tai yra „valdomo chaoso“ komponentai, kurie duoda galutinį rezultatą – šiuo metu dar egzistuojančių nacionalinių valstybių, tradicinių kultūrų ir civilizacijų demontavimas. „Valdomas chaosas“ savo pradiniuose etapuose paprastai pasiekia tam tikrą makabrišką demografinį rezultatą – gyventojų, kurie nedomina naujosios pasaulio tvarkos organizatorių, skaičius stipriai sumažėja. Lietuvoje nuo 1990 metų gyventojų sumažėjo net 30 procentų – nuo 3,7 mln tarybinių 1990 metais iki 2,5 mln demokratiškų 2017 metais. Liberalios ekonominės reformos posttarybinėje erdvėje sukėlė demografinę katastrofą, kuri pasireiškė gimstamumo mažėjimu ir mirtingumo ženkliu padidėjimu. Seksualinė revoliucija, hedonizmo ir vartotojiškumo propaganda, liberalus individualizmas katastrofiškai sumažino gimstamumą. Socialinis darvinizmas ir abejingumas artimo nelaimėms atima iš žmonių valią gyventi bei skatina mirtingumo augimą. Susiformavęs milžiniškas nuskurdusių žmonių, benamių ir valkatų socialinis dugnas sukūrė savotiškos „eutanazijos“ nepasotinamą mechanizmą – šių socialinių grupių žmonės miršta ypatingai greitai. O „dugnas“ įtraukia vis naujus ir naujus kontingentus. Naujo elito sukūrimas Formuodami politinį absenteizmą ir pakirsdami kultūrinį – civilizacinį nacijos pamatą, tuo pačiu metu paraleliai „valdomo“ chaoso organizatoriai pradeda trečiąjį savo pragariškos technologijos etapą – užvaldo ekonomikos reguliavimo svertus ir išaugina šalių viduje jų kontroliuojamą ekonominį-politinį elitą. Šis tikslas yra įgyvendinamas šalies ekonomikoje aktyviai įdiegiant transnacionalines korporacijas, nusikalstamus transnacionalinius sindikatus, kurie yra kontroliuojami valdomo chaoso technologijos iniciatorių. Dažniausiai tai vyksta ekonominių procesų globalizacijos priemonių pagalba, integruojant nacionalines valstybes į įvairias tarptautines ekonomines organizacijas, kuriose nacionalinės valstybės niekada netampa pilnateisėmis narėmis – joms yra skirtas tik išnaudojamos kolonijos vaidmuo. Ekonomikos analitikų tyrimų rezultatai rodo, kad galingųjų valstybių ekonomikos augimas pasiekiamas visai ne dėl išgirtojo Vakarų technologinio pranašumo ar gamybos vystymosi, o dėl turto tarp stipriųjų valstybių ir „trečiojo“ pasaulio šalių perskirstymo galingųjų naudai, kolonijų nežmoniško išnaudojimo. Tai yra pasiekiama staigiai ir stipriai susilpninant nacionalinę valstybę (paprastai tai daroma valstybę smaugiant finansiniais kreditais), visų rūšių nacionalinių gamybos priemonių ir resursų, ypač gamtinių, nusikalstamai grobikiško privatizavimo ir supirkimo būdu. Tuo pačiu metu ir pati nacionalinė valstybė, spaudžiama tarptautinių finansinių institutų (TVF, PB ir pan.), tampa tokios antinacionalinės, antiliaudinės globalizacijos įrankiu ir vykdo savo nacionaliniams interesams prieštaraujančią ekonomikos privatizaciją, mažina išlaidas socialinėms programoms ir , tai ypatingai svarbu žinoti, mažina finansavimą tokioms savo pačios išgyvenimą palaikančioms nacionalinėms sritims kaip mokslas, švietimas, kultūra, socialinė ir sveikatos apsauga ir didina išlaidas karo reikmėms, represiniam ir propagandiniam aparatui išlaikyti. Kad galima būtų pasiekti maksimalų rezultatą šiame etape šalies viduje būtina suformuoti visiškai neatsakingų, savanaudžių, liberaliai nusiteikusių vadybininkų – tiek valstybės valdymo, tiek stambaus verslo srityje, - grupę, tokią vietinę ypatingai ciniškų, siaubingai amoralių parazitų grupelę, kurios pagrindinės funkcija, gyvenimo tikslas ir prasmė yra – pardavinėti Tėvynę. Ir kokiais respektabiliais ir „patriotiškais“ šitie niekšai save nebandytų parodyti – jie yra tik globalaus žaidimo tinklo figūros, funkcijos, vykdytojai. Kaip nurodo ekspertai, žmonės, sudarantys šiuolaikinio pasaulio aukščiausią ekonominę klasę, gyvena ne savo šalyse, bet penkių žvaigždučių viešbučiuose ar uždarose, atskirtose nuo visuomenės rezidencijose, o jų bendrus interesus saugo samdomos privačios armijos, policija, teismai, saugumo represinės struktūros, kurios, beje, yra išlaikomos iš mokesčių mokėtojų surinktų mokesčių – mokesčių mokėtojai apmoka elito, kuris veikia prieš mokesčių mokėtojų interesus, prabangą ir saugumą. Absurdas? Visai ne – valdomo chaoso kasdienybė, kuri taip pat palaiko visuomenėje chaosą. Naujoji savininkų ir vadybininkų globali klasė kovoja prieš susiskaldžiusias valstybinėmis sienomis visuomenes ne tik būdami savininkais ir vadybininkais, bet ir tuo pačiu metu būdama vieninga globalinė pasaulinė struktūra. Šita dominuojanti klasė nėra susijusi tvirtais saitais su kokia nors viena šalimi ar socialine grupe. Didžioji dalis liberalų save suvokia ne savo šalies piliečiais, o dalimi globalinės valdančiosios klasės. Tokios transnacionalinės padėties įtakojama ši klasė savo savanaudiškus interesus iškelia aukščiau silpnos valstybės interesų ir savęs nebesieja su jokia nacionaline ar kultūrine bendrija apskritai. Jie save įsivaizduoja „lygesniais už lygius“, kaip taikliai juos apibūdino Dž.Orvelas savo socialinėje antiutopijoje „Gyvūlių ūkis“. M. Deliagino nuomone, aukščiausi valstybės valdymo elito atstovai save identifikuoja ne kaip tam tikros tautos, nacijos, etninės kultūros atstovais, išeiviais iš etninės-kultūrinės grupės, o kaip globalios valdančiosios klasės elementus, savotiškais viešpačiais, išrinktaisiais. Todėl jie labai lengvai atsisako pareigos valdyti jiems patikėtus nacionalinius interesus būtent tos tautos, kuri juos paskyrė atstovais, nacionalinių interesų naudai, įstatymais apibrėžtos pareigos juos ginti ir saugoti, ir eina tarnauti globalinių kapitalo tinklų, kurie vienija įvairių pasaulio šalių transnacionalinių finansinių, politinių ir technologinių struktūrų verslo interesus ir galutinai praranda ryšį su viena ar kita valstybe. Mažeikių naftos-Viljams afera, Telekomo, Ignalinos atominės elektrinės, laivyno sunaikinimo, Būtingės suskystintų dujų terminalo, Independence aferos, Snoro ir ūkio bankų vagystės, žemės ūkio sunaikinimo, LEO-LT ir kitos tautos dviejų kartų darbu sukurto turto vagystės, įvykdytos valdančio proamerikietiško „elito“ tik keletas pavyzdžių, kurie puikiai iliustruoja valdančiojo elito, globalinio kapitalo tarnų parsidavėliškumą ir nusikalstamą antiliaudinį pobūdį. Liberalizmas yra psichikos sutrikimas savanaudiškumo ir vartotojiško godumo pagrindu, kapitalizmas yra nusikaltimas prieš visuomenę. Tokiu būdu, toks valdymo modelis yra sąmoningai vykdomas nusikalstamas būtiniausių gyvybinių visuomenės, susiklosčiusių ir viešai deklaruojamų tam tikroje valstybėje, interesų nepaisymas, tautos interesų pardavinėjimas, o reikalui esant, kai melaginga propaganda nebepajėgia paslėpti parsidavusio kompradorinio elito nusikalstamo godumo, visuomenės teisėtų interesų slopinimas ir aktyvistų represavimas. Rinkos santykiai yra pakeičiami globalinio verslo nerašytomis taisyklėmis, o nacionaliniai interesai pajungiami globalinio kapitalo pelno padidinimui, nors tai ir reiškia nacionalinių ekonomikų mirtį. Antinacionalinių politinių-ekonominių elitų, aptarnaujančių globalinio kapitalo verslo interesus, paruošimo (ugdymo) sistema yra vienoda ir ta pati, nepriklausomai nuo regiono, kur yra pritaikoma valdomo chaoso technologija. Įtakos agentų tinklo, užtikrinančio valdomo chaoso procesų ir vėliau sekančios kontrolės mechanizmo vietoje funkcionavimą, kūrimas prasideda dar aukštųjų mokyklų absolventų atranka, verbavimu ir jų siuntimu stažuotis į JAV universitetus, kur jiems yra suteikiamos būtinos įmonių ir atskirų liaudies ūkio šakų būklės analizės žinios, kurios vėliau bus panaudotos nacionalinės ekonomikos privatizavime, siekiant jas perduoti pusvelčiui ar nemokamai transnacionalinių korporacijų nuosavybėn. Tokie studentai pradžioje paprastai tampa aukštųjų mokyklų dėstytojais, kokio nors Lietuvos Laisvosios rinkos instituto „ekspertais“, o tada sklandžiai užima aukštas pareigas vyriausybėje, kai kurie iš jų gauna galimybę ir tampa oligarchais. Tokio personalo kadrų atranko etape yra labai svarbu, kad tokiee žmonės būtų neturtingi, protingi, ciniški, godūs ir kosmopolitiški. Jų karjera taip pat turi įtikinti statistinį pilietį liberalios ekonomikos pranašumo idėja, tokie „menedžeriai“ mėgsta pasakoti apie savo neeilinius sugebėjimus, išskirtinumą, kaip jie patys savo gabumų ir darbo dėka pasiekė vartotojiško rojaus aukštumas, nors iš tiesų jų sėkmės istorija yra žmogiškųjų ydų, niekšybės triumfo istorija. Tokios Pelenės istorijos liberalios versijos kartu įtikina ir patį „menedžerį“, kad jis yra aukštesnis už visus kitus, žemesnius savo bendrapiliečius, todėl jo egocentrizmas suteikia jam teisę pardavinėti savo bendrapiliečių teisėtus interesus, daryti nusikaltimus prieš visuomenę ir tarnauti valdomo chaoso architektams, globalinio kapitalo rykliams. „Nieko asmeniško, tik verslas“ , mėgsta kartoti jie. Ir daro nusikaltimus, kadangi, liberalo supratimu, bet koks nusikaltimas, už kurį nereikia atsakyti, yra tik sėkmingas verslas. O išvengti atsakomybės už nusikaltimus galima tik vienu būdu – kai sukuriame nusikalstama politinė visuomenės organizacija, kurią valdo nusikaltėliai. Ir valdomo chaoso architektai. Jie neprivalo mylėti Tėvynę ir stengtis vardan savo šalies. Jie neprivalo saugoti, ginti ir šviesti savo tautą, jai padėti, tarnauti jai. Tokie žodžiai kaip "sąžinė", "patriotizmas", „garbė“, "pagalba" yra išbraukiami iš šių „patriotų“ žodyno, sąmonės ir tampa keiksmažodžiais, kadangi trukdo tarnauti jų viešpačiui Doleriui. Jie privalo mylėti tik save, savo būsimas vilas ir jachtas. Kiti iš jų gali mylėti savo beprotiškas idėjas ir būsimas Nobelio premijas. Tokie "Čikagos berniukai" turėtų vengti viešumo, populiarumo ir siekia įtakoti ne žmones, o savo tiesioginius viršininkus, oficialius valdytojus. Jie yra dogmatiškai atsidavę, ištikimi "išvalstybintos ekonomikos", "laisvosios rinkos" idėjai ir liokajiškai paklusnū užjūrio bosams ir tarptautinėms finansinėms organizacijoms. Ant kurių altoriaus jie net nesusimąstydami aukoja savo šalių interesus, žmones, ateitį... Bus daugiau... Pagal Rusijos spaudą parengė Jonas Kovalskis

Tikra, laisva ir nepriklausoma Žiniasklaida www.vilmantinas.eu