Be tėviškės, be motinos,
Be jokios ateities, –
Net rasės abejotinos, –
Čia svetima jauties.
Lyg šaltas akmenėlis –
Kur ežero dugne – –
Lyg baltos kalnų gėlės
Ties juoda bedugne.
Nežino nieks, nematė nieks
Ir negirdėjo nieks,–
Kuždėjotės gyvatėmis
Prie žėrinčios ugnies.
Ir neminėk to vakaro, –
Laivelio Nemune!
Nuvysi tu pavasarį
Baltąja ramune.
Nei tėviškės, nei motinos!
Neaiškios praeities, –
Net rasės abejotinos, –
Skraiduolė tu nakties.
Be tėviškės, be motinos,
AtsakytiPanaikintiBe jokios ateities, –
Net rasės abejotinos, –
Čia svetima jauties.
Lyg šaltas akmenėlis –
Kur ežero dugne – –
Lyg baltos kalnų gėlės
Ties juoda bedugne.
Nežino nieks, nematė nieks
Ir negirdėjo nieks,–
Nieko negalima daugiau pridurti
AtsakytiPanaikintiNuostabios eilės. Jos kaip tik nusako daugelio mūsų tėvynainių dalią. Savo tėviškėj jau neberandam galimybės oriai ir padoriai gyventi. Tapome tik biuleteniai balsadiežėse per rinkimus. Po jų vėl apinasris be teisės kalbėti ir reikšti savo įsitikinimus.
AtsakytiPanaikintiNu, tikrai visai tokios pat sąlygos, kaip S.Neries aprašomu laiku.:):) Žinot, kad Žodis tampa kūnu? kad tik neprisiprašytumėt!
PanaikintiŽodis tampa kūnu... būtent todėl "didvyriai" ANUSauskai ir landsbergiai spaudžia nurašyti S. Nėrį bei P. Cvirką į šiukšlyną. Jie per daug tiesos rašė :(
AtsakytiPanaikintiNa ir ką ? Absoliučiai tinka ir šiandienai. Man kartais keista iš manyje atsirado ir įsitvirtino tas meilės jausmas Tėviškei, tas patrijotizmas lietuvybei ? Na lyg idijotizmas, kašmariškas patrijotizmas ? Bet gi kaimo mokykla visa to nemokė ? Matomai turi nematomą poveikis žemės, tų slėnių ir kakniukų, pakrančių gėlytėmis nusėtų ? Faina toji S.Neris, gamtos vaikas. Šiandienos egzistavime vargu ar tokia lakštingala gims ?
AtsakytiPanaikintiMėgstu Salomėja Nėrį Tikra meilė Tėvyniai
AtsakytiPanaikintiPasikeitė valdžia, pasikeitė ir požiūris į Tėvynę.
AtsakytiPanaikintiNuostabios eilės, taiklios net ir mūsų laikmečiui👏💚
AtsakytiPanaikintiTikras menas- poezija iš širdies- amžina.
AtsakytiPanaikinti