2018 m. birželio 30 d., šeštadienis

Rolandas Paksas. Šimtmečio vargo vakarienė




Valstybės šimtmetis Lietuvą užklupo netikėtai, kaip žiema užklumpa kelininkus. Totalaus nepasiruošimo bei nykumos įspūdis susidaro ne tik žvelgiant į prastą oficialių renginių programą, bet ir bene kasdien susiduriant su kultūriškai nebyliais šios reikšmingos istorinės datos minėjimo ženklais. Labiau nei beviltiškai atrodo padrikos ir paviršutiniškos isteblišmento pastangos „gelbėtis“. Naivu būtų manyti, kad „šimtmečio piknikas“ arba „šimtmečio susitikimas“ Rotušės aikštėje gali atverti duris į lietuvių tautos ateitį. Tai veikiau galėtų būti įvardinta kaip šimtmečio vargo vakarienė nei laisvę apgynusios tautos tapatybės ir kūrybingumo raiška. Nacionaline simbolika perkrauta pompastika byloja apie visišką kultūrinį vakuumą, į kurį yra patekusi dabarties Lietuva. Šią vertybinę tuštumą lyg ir bandoma užpildyti masiniais propagandiniais renginiais, kurie savo forma ir turiniu labiau primena retušuotą sovietinę saviveiklą nei tautos tradicijas. Šiandien valstybės institucijose praktiškai nėra tikro suvokimo apie tautos idealų ir vertybių savitumą, kuris yra unikalus paveldas, ateinantis iš gilios praeities. Tik laiko išbandymus atlaikę vertybiniai pagrindai galėtų būti mūsų indėlis į bendrą europinę tapatybę, tačiau tautos dvasinis paveldas yra baigiamas sunaikinti mūsų pačių pastangomis. Nacionalinė bendruomenė ir taip yra išblaškyta įvairių socialinių nepriteklių dėl didžiulės emigracijos, o globalizacija grasina nušluoti krikščionišką pasaulėjautą bei galutinai sunaikinti lietuvių tautos tapatybę ir tradicinį gyvenimo būdą. Gėdinga, jog įvairiausio lygmens valdžių atstovai ir kultūrinė biurokratija be jokių skrupulų griauna ir niekina pilietines visuomenės iniciatyvas, kurios dažnu atveju taip ir lieka „balsas tyruose“. Nūnai niekas negalėtų deramai paaiškinti, kodėl Lukiškių aikštė Vilniuje ilgus metus buvo „užmarinuota“ tarsi lauktų „naujųjų laikų Lenino“. Skandalingai užsitęsusi Lukiškių aikštės (ne) sutvarkymo epopėja tėra tik maža detalė bendros nacionalinių idėjų profanacijos sraute. Egzistuojantis ydingas mąstymas „kas galėtų paneigti“ yra taip giliai persmelkęs visuomenės dvasinę savijautą, kad baigia absoliučiai sunaikinti mūsų tarpusavio pasitikėjimą ir bendrystės suvokimą. Tuo tarpu Kultūros ministerija kaip niekada atvirai demonstruoja absoliutų neįgalumą būti modernios valstybės nacionalinės kultūros politikos formuotoja. Vangus Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago ir kitų laisvės kovotojų atminimo (ne) įamžinimo procesas yra akivaizdus chroniško valstybės institucijų negebėjimo suvokti valstybės istorijos pamokų liudijimas. Tik pavienių mokslininkų ir archeologų užsispyrimo dėka daromi fundamentalūs atradimai, kurie jau seniai turėjo būti nuoseklaus ir kryptingo valstybingumo politikos ugdymo prioritetų sąrašuose. To nėra, nes tokie prioritetai iš viso neegzistuoja. Dabarties Lietuva išsiskiria būtent tuo, kaip joje yra nuvertinta ir išstumta į socialinius paribius humanitarų akademinė veikla. Kiek galima tuščiai postringauti apie Vasario 16-osios Lietuvos prezidento Antano Smetonos palaikų sugrąžinimą į tėvynę, kai Vilniuje nėra net šiuolaikinio paminklo šiam neabejotinai vienam iškiliausių XX amžiaus lietuviui. Kaip ir daugeliui kitų, valstybingumo pagrindus kūrusių valstybės veikėjų. Maža to, prezidento Antano Smetonos intelektualinio palikimo ir atminimo įamžinimo problema viešajame diskurse dažnu atveju palydima dar sovietinės istoriografijos suformuotomis klišėmis. Šiandien nėra sąžiningo valdžios dialogo su visuomene, todėl besiklostanti politinė situacija tampa vis labiau pavojinga valstybingumui ilgalaike prasme. Tuo tarpu visiškai kitoks paveikslas atsiveria žvelgiant į kaimyninę Lenkiją. Neseniai prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) paskelbė Lenkijos valstybės atkūrimo šimtmečio referendumo klausimus apie svarbiausius valstybės politikos sprendimus ir lenkų tautos ateitį. Klausimai, kuriuose yra tarsi užkoduotas tikėjimas tautos išmintimi ir fundamentalus vertybinis kelias, kuriuo eina šiuolaikinė Lenkijos Respublika. Tai iš tiesų drąsus ir tikrai valstybės šimtmečio vertas sumanymas, kuris pakelia į naują perspektyvą visą Lenkijos nacionalinę bendruomenę. Lenkija bene tvirčiausiai eina savo keliu dabartinėje Europos Sąjungoje. Esu įsitikinęs, jog lenkai jau yra paruošę atsakymus į esminius nacionalinius klausimus dėl naujos Lenkijos Respublikos Konstitucijos, dėl tūkstantmečio krikščioniško paveldo, kuris yra Lenkijos ir Europos tradicijų, kultūros ir tautinės tapatybės dalis, dėl konstitucinių paramos šeimai garantijų, kurios remiasi į įgytų teisių, tokių kaip 500+, neliečiamumą, dėl konstitucinių garantijų Lenkijos žemės ūkio ir maisto pramonės apsaugai ir daugelio kitų. O mūsų isteblišmento galvose sukasi vienintelė mintis, kaip negrįžtamai įtvirtinti Lietuvos globalizaciją, surengiant referendumą dėl dvigubos pilietybės, o prezidentė Dalia Grybauskaitė visokeriopai ragina rimtai ruoštis būtent tokiam referendumui, kurio padariniai gali būti negrįžtamai lemtingi galutiniam lietuvių tautos išsivaikščiojimui. Valstybės šimtmečio vargo vakarienė Lietuvoje tęsiasi… Pasidalinkite su infa.lt savo naujiena, mintimis ar video siužetu!

Plačiau: http://infa.lt/23674/rolandas-paksas-simtmecio-vargo-vakariene/

Gabrielius Landsbergis “sausai gavo į kaulus“ nuo Sauliaus Skvernelio (video)


Gabrielius Landsbergis “sausai gavo į kaulus“ nuo Sauliaus Skvernelio (video)


LR Seime, Gabrielius Landsbergis išmokytas savo senelio Vytauto Landsbegio “loti ir kandžiotis“, šį kartą “gavo į kaulus“ nuo Sauliaus Skvernelio. G.Landsbergis bandė išprovokuoti Saulių Skvernelį, “pritemdamas“ jį prie neva jo turimų sąsajų su korupciniuose skandaluose pagarsėjusiu koncernu “MG Baltica“. Saulius Skvernelis atsakė labai aiškiai ir suprantamai:
BV inf. parengta pagal LRS vaizdo posėdžių medžiagą.

2018 m. birželio 29 d., penktadienis

“Lrytas“ žurnalistė Asta Kuznecovaitė laisvėje, o Vytautas Kleinauskas į tardymo izoliatorių (video)

“Lrytas“ žurnalistė Asta Kuznecovaitė laisvėje, o Vytautas Kleinauskas į tardymo izoliatorių (video)

Lietuvos teisėsauga gina taboro čigonus ir tuos kurie “žviegte žviegia“ prieš Rusiją ir jai pritariančius žmones.
Lietuvoje veikė užregistruotas ir plačiai paplitęs tinklalapis “vatnikai.eu“, kuriame buvo šaipomasi ir skleidžiama melaginga informacija apie Lietuvos Respublikos piliečius. Matėsi, kad tinklapis buvo sukurtas sąmoningai ir su tikslu pažeminti tam tikrą grupę žmonių, juos sumenkinti, ir paskleisti neapykantą šių žmonių atžvilgiu. Tinklapyje sistemingai buvo talpinama juodinanti ir tikrovės neatitinkanti informacija.
Dauguma apšmeižtų žmonių kreipėsi į teisėsaugą, kad ši sutramdytų, nustatytų ir pagal įstatymą nubaustų šmeižikus.
Ir ką Jūs manote? LR teisėsauga nustačiusi “vatnikai.eu“ domeno valdytoją, Lietuvos ryto žurnalistės Astos Kuznecovaitės, net neišsikvietė į policijos komisariatą apklausai.
“2018-05-23 buvo išsiųstas užklausimas į UAB ,,Interneto vizija“, kuri yra svetainės www.vatnikai.eu administratorius. UAB ,,Interneto vizija“ vykdomoji direktorė E.Litvinaitė nurodė, kad svetainės valdytoja yra Asta Kuznecovaitė, gyv. ******* g. ****-***, Vilnius, tel. Nr. 8 68 ****40, el. p. vatnikai@inbox.lt.
Su A. Kuznecovaite buvo susisiekta el. paštu, kuri nurodė, kad svetaine davė naudotis draugams gyvenantiems Anglijoje, jų kontaktinių duomenų nežino. Papildomai nurodė, kad svetaine davė naudotis Martynui Žasinui ir Bobui Žibuoklei, kurių daugiau jokių kontaktinių duomenų nežino ir pateikti negali.“
Iš duotų parodymų matosi, kad Asta Kuznecovaitė sąmoningai meluoja ir klaidiną tyrėją, nes Facebook socialiniame tinklapyje vartotojai “Martynas Žasinas“ ir “Bobas Žibuoklė“ paneigė visas draugystes su Asta Kuznecovaite ir paneigė bet kokį bendradarbiavimą.
Štai Vytautas Kleinauskas, kuris “LRytas“ tinklapyje parašė komentarą ir policijoje nuoširdžiai prisipažino, gavo Šiaulių tardymo izoliatoriuje praleisti 2 paras. Vytautas buvo nuteistas jam net nedalyvaujant teisme, nors jis policijos tyrėjai duodamas parodymus, savo ranka parašė, kad nori dalyvauti teismo posėdyje.
IMG_20180628_104103.jpg
O štai iš Anglijos grįžusio lietuvio Simono Zagursko už komentarus facebook socialiniame tinklapyje, oro uoste su antrankiais laukė pareigūnai. Ko pasekoje Simonas buvo savaitei uždarytas į Šiaulių tardymo izoliatorių.
Linas Naujelis

2018 m. birželio 28 d., ketvirtadienis

Trečiasis pasaulinis karas prasidėjo… prieš žmogų?

Trečiasis pasaulinis karas prasidėjo… prieš žmogų?
Aiškiaregė iš Bulgarijos Vanga pranašavo, jog 21 amžiaus pradžioje prasidės Trečias pasaulinis karas. Tik šis karas kitoks. Nepamatysite nei tankų nei lėktuvų, nei automatais ginkluotų divizijų. Jo tikslas – ne užkariauti naujas teritorijas, ne dėl naftos, ne prieš terorizmą, bet prieš žmogų, rašo kvantinemagija.lt.

Karas vyksta prieš kiekvieną iš mūsų, nes sistemai žmogus nereikalingas. Socialinės kontrolės sistemai, kuri vadinama šiuolaikine, modernia civilizacija, reikalingi ne žmonės, o energijos šaltiniai, emocijų nevaldančios baterijos, kurias galima nuolat melžti, gąsdinant nebūtais priešais, baime neišgyventi ir apokalipsės grėsmėmis. Todėl daroma viskas, kad žmogus netaptų žmogumi, nepraregėtų ir negalėtų pamatyti tiesos, kad jis neprisimintų savo tikrosios prigimties ir paskirties.
Elito „galinguosius” valdo išlikimo instinktas.

 Dėl to jie yra labai pažeidžiami. Jie bijo mūsų, todėl pasaulio kontrolės praradimas jiems reiškia asmeninę tragediją. Jie dėl naujojo Babilono (Naujosios Jeruzalės arba Siono) taip ilgai dirbo – daug tūkstančių metų ir štai viskas gali nueiti veltui. Nauja pasaulio tvarka, 2012 metai, Blue Beam, New Age, iliuminatų sąmokslas ir panašūs projektai – baimės prarasti kontrolę pagimdytos paranojos. Tai ne kas kita, o siekis įspausti į kampą dar nespėjusią pabusti žmoniją naujų, transformuojančių energijų akivaizdoje. Jie žinojo, kad ateis tokie laikai ir šitam darbui ilgai ruošėsi.

Jie mąsto taip: jei žmogus miega, tai tegul miega “oficialioje realybėje”, o jeigu prabunda – pasiūloma išeitis – agregorinis satanizmas. Svarbu, kad žmogaus dvasinis pasaulis būtų nuspėjamas, kontroliuojamas ir laiku koreguojamas.
Tam, kad visi šie tamsūs scenarijai neįvyktų, turime sutelkti jėgas. Jokios kitos jėgos čia nepadės. Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas, todėl tusime mobilizuotis ir veikti. Vienintelis efektyvus būdas – išmokti mintimis valdyti materiją, iš esmės keičiant tikrovės identifikavimo ir suvokimo paradigmas. Kitaip tariant, būtina suvokti, jog tik asmeninis kontaktas su Dievu, atmetant bet kokias tarpininkų paslaugas, gali išgelbėti nuo eilinių liuciferiškų spąstų bei identifikuoti klastą, kurios įprastoje būsenoje esanti sąmonė negali suvokti.

Nereikia atsikalbinėti sau ir kitiems, neva jie yra galingesni ir vis viena tai padarys, nes raštuose išpranašauta. Jeigu mes mintimis to neleisime – jų pastangos bus bergždžios. Pranašystes rašo žmonės priimdami chanelingus iš pakankamai žemo laipsnio dvasinių būtybių, kurie mums, žmonėms, sukurtiems pagal Dievo paveikslą, nėra jokie autoritetai. Gal būt tos būtybės ir nori padėti žmonijai, o gal būt ir ne. Mes jų tikrųjų motyvų nežinom.



Bazinę informaciją apie tai kas buvo suplanuota ir vykdoma ir žinoti reikia. Informaciją apie tai savo smegenyse reikia sukti ir 100 kartų iš eilės, kol protas prie to pripranta ir nebeatmeta kaip nesąmonės. Nors gal būt tai ir nemalonu, nepanašu į tikrovę, bet, deja, iš tikrųjų visa tai pasaulyje vyksta realiame laike.



Reikia pažinti simbolius, kuriais jie susišneka ir kuriais ženklina savo antižmogiškus projektus vien tam, kad galvoje turėti filtrą, kuris padeda atsekti tikrą gėrį nuo tikro blogio. Pirmiausia nuo to blogio, kuris ateina pas mus ėriuko kailyje ir siūlo išsigelbėjimą per tarpines agregorines struktūras, tokias kaip naujosios bažnyčios, filosofinės mokyklos ar New Age pakylėtieji valdovai. Būtina kažkaip išsiugdyti imunitetą agregorams. Ir nesvarbu, kokie jie bebūtų geri ar blogi, mano protas juos automatiškai atmeta. Nesakau, kad jie manęs neveikia. Jie veikia, tačiau laiku identifikavus ant kokios dvasinės adatos užsėdai, bet kokie agregorai automatiškai atpuola.



Kokiais būdais planuojama įvesti naują pasaulio tvarką, rašė Jordan Maxwell, David Icke, Johan Coleman bei daugelis kitų. Vienas iš žymesnių konspirologijos specialių Fritzas Springmeieris (Fritz Springmeier) savo knygoje „13 satanistinių iliuminatų dinastijų” teigia, kad valdančiojo elito dalis, kurie paprastai vengia viešumos, nuo seno naudoja dar Egipto ir Babilono laikais naudotus žmogaus sąmonės pavergimo ir kontrolės metodus. Tie metodai remiasi juodąja magija. Anksčiau kontrolė būdavo įgyvendinama per okultinius simbolius ir viešąją architektūtą, o dabar ir per chemiją, elektromagnetinę sriubą, genetiškai modifikuotą maistą, vakcinas bei masinės informacijos kanalus, kurie, kaip taisyklė ir priklauso tam pačiam okupaciniam elitui.



Pasak Fritz’o Springmeier’io, daugumos žmonių sąmonėje instaliuotas savotiškas saugiklis, kuris atjungia žmogaus sugebėjimus kritiškai mąstyti tam tikros informacijos atžvilgiu. Tas saugiklis per daug metų sukurtas dresūros būdu. Žmogaus sąmonėje įvyksta „trumpas jungimas” ir žmogus nebegali tęsti diskusijos ir mąstyti tam tikromis temomis, pavyzdžiui, apie naują pasaulio tvarką. Tarkim, žodis „konspiracija” arba „sąmokslo teorija” iš karto visuomenėje iššaukia neigiamą reakciją. Ir šita reakcija yra išmokta, ji nėra natūrali.



Šis mokslininkas yra parašęs ne vieną knygą apie apie trauminius smegenų programavimo metodus. Knygose jis kalba apie tai, kaip slaptos organizacijos jau kelis šimtus metų naudoja gerai atidirbtas socialinės dresūros programas. Ir toks programavimas, anot autoriaus, prasideda dar motinos įsčiose.



Kitas šios srities žinovas Ronas Pattonas (Ron Patton), aprašęs literatūroje tokius slaptus JAV eksperimentus, kaip MK -ULTRA, Monarch, Montouk it kt., įsitikinęs, kad mąstymas modifikuotas daugiau kaip 10 milijonų žmonių vien tik JAV. Visame pasaulyje įvairiais būdais „modifikuotų” žmonių skaičius gali siekti kelis milijardus. Modifikuoti žmogų (paversti zombiu) šiandien galima įvairiai: per masinės hipnozės seansus, elektromagnetinėmis bangomis, chemiškai, per įvairias idėjas ir doktrinas. O dažniausiai iš šių prieskonių išverdama kaloringa sriuba, kuri vadinama šiuolaikiniu gyvenimo būdų ir realiu gyvenimu.



-
Cheminis pėdsakas...

-Jie barsto ant mūsų chemikalus jau daugiau kaip 20 metų. Jei giedrą dieną danguje pastebėsite baltas juostas, kurias paprastai palieka reaktyviniai lėktuvai, tai didesnė tikimybė, jog tai yra „cheminis pėdsakas” (chemtrails). Paprasto, keleivinio lėktuvo pėdsakas labai greitai išnyksta, tačiau tuo atveju, jei yra barstomi chemikalai, pėdsakas laikosi labai ilgai. Kartais labai sunku atskirti cheminį pėdsaką nuo paprasto. Dažnai žmonės cheminį pėdsaką priskiria paprastam, o neretai jis būna visiškai nepastebėtas.



Esminis būdas, kaip juos atskirti, tai stebėti lėktuvų srautą. Per cheminio pėdsako operacijas, lėktuvai po vieną neskraido. Gali būti taip, jog visą dieną danguje nepamatysite nei vieno lėktuvo, tačiau staiga jų atsiranda labai daug ir jie skraido skirtingomis kryptimis, sudarydami iš pėdsakų tinklelį. Dažniausiai purškiami aliuminio ir bario junginiai. Žmogui jie sukelia silpnumo, apatijos jausmą, o neretai ir sunkias ligas.



Oficialus tokio chemikalų barstymo tikslas – paveikti orus, kovoti su klimato atšilimu, daryti įtaką atmosferos reiškiniams. Tačiau svarbiausias tikslas – veikti žmogaus sveikatą ir savijautą. Po cheminių pėdsakų operacijų žmonės prastai jaučiasi pavargę, nusilpę. Vakaruose, kaip ir Lietuvoje šiuo metu skelbiamas alcheminio ligos protrūkis kaip tik ir siejamas su chemikalų barstymu iš lėktuvų.
-
Humaniški būdai ir Naujos eros ginklas – HAARP



HAARP, High Frequency Active Auroral Research Program – tai JAV mokslinių tyrimų objektas. Formaliai tai JAV mokslinių tyrimo stotis, antenų miškas, kurio tikslas, kaip yra skelbiama, viešai – tirti Šiaurės pašvaistę. Tačiau iš tikrųjų šis objektas priklauso JAV karinėms oro pajėgoms ir buvo sukurtas neva tam, kad užtikrinti radijo ryšį su povandeniniais laivais ir lėktuvais. Objektas pradėjo veikti nuo 1997 metų Gakono vietovėje, Aliaskos valstijoje. Būtent su jo atsiradimu siejama padažnėjusių klimatinių anomalijų virtinė bei naujos kartos sąmonės kontrolės projektai.



Šio prietaiso galimybės yra iš tiesų labai unikalios. HAARP pagalba galima trikdyti oro ir jūrų navigaciją, blokuoti radijo ryšį, sugadinti kosminių laivų, palydovų, orlaivių ir laivų borto įrangą. Šis projektas riebiu brūkšniu nubraukė seną supratimą, kaip gali būti vykdomas karas. Prietaisas gali sukelti gamtos ir klimato kataklizmus, katastrofas bet kurioje pasaulio vietoje.



Jis veikia ganėtinai paprastai: žemo dažinio elektromagnetinis spindulys paleidžiamas į jonosferą, nuo jos atsispindi ir grįžta į žemę. Spindulį galima sufokusuoti bet kokiu kampu. Ir, priklausomai nuo užduoties, gali būti pasirenkamas ir spinduliuotės stiprumas. Atskirais atvejais jis gali paveikti žmogaus protą taip, kad galima būtų slopinti jo psichinius sugebėjimus. Taip pat šiuo prietaisu į žmogaus smegenis galima įvesti tam tikrus skaitmeniniame formate įrašytus žodžius ar garsus, o juos žmonės identifikuos, kaip savo pačių mintis.
-
Projektas MK-ULTRA



Projektas buvo pradėtas 1953 metais. Šio pavadinimo pirmos dvi raides kildinamos iš žodžių junginio “Mind Kontrolle”. Projekto ištakos – nacių koncentracijos stovyklose vykdyti eksperimentai. Kaip ir Antrojo pasaulinio karo metu, taip ir eksperimento MK-ULTRA metu buvo siekiama sukurti universalų karį, kuris nejaučia skausmo, baimės ir aklai vykdo operatorių nurodymus.



Naudotos tos pačios trauminės poveikio poveikio priemonės: radiacija, elektrošokas, psichologinis ir psichiatrinis poveikis, sociologija, antropologija, grafologija, erzinančios medžiagos ir para-kariniai prietaisai. LSD ir narkotikai buvo vienos populiaresnių. 1940-ųjų pabaigoje CŽV padaliniui, užsiimančiam cheminiais ir bakteriologiniais sąmonės poveikio metodais vadovavo Sidnis Gottliebas (Sidney Gottlieb). Jis padarė daug atradimų kaip cheminės ir elektromagnetinės priemonės veikia žmogaus sąmonę. Būtent jo vadovaujamose sukarintose mokslinėse bazėse dirbo po Antrojo pasaulinio karo išlikę nenubausti nacių koncentracijos stovyklų „specialistai”. Jis visą savo gyvenimą atidavė centrinei žvalgybos valdybai (CŽV). Būtent Sidney Gottlieb’o jo eksperimentai 1953 metais jo buvo pavadinti MK-ULTRA.



Su šio „mokslininko” pavarde siejamos beveik visos CŽV vykdytos slaptos operacijos Lotynų Amerikoje, Azijoje, Afrikoje. Eksperimentų taikiniais tapdavo ištisos tautos ir valstybės. Žinoma, visa tai kažkada buvo naudojama kovai prieš komunizmą. Dabar, kai komunizmo neliko, technologijos vis viena liko ir toliau buvo tobulinamos. Tobulinamos todėl, kad pradėtas trečiasis pasaulinis karas prieš paprastą žmogų.



Septintojo dešimtmečio pradžioje pradėtas dar vienas projektas – MONARCH, kuris iki šiol yra įslaptintas. Jis kildinamas iš kitų slaptų projektų, tokių, kaip MK-Search, SpellBinder. Tokių projektų tikslas buvo – sukurti universalius kovotojus arba bio-robotus žudikus, kitaip vadinamus „Manchurian kandidate”.



Demokratijos sąlygomis universalaus kario programų ir eksperimentų rezultatai neįkainojami ir vykdant taikius projektus, tokius, kaip rinkimai arba besąlyginis paklusnumas priimant vadinamuosius nepopuliarius sprendimus, korporacijoms naudingų vartojimo įpročių skiepijimas ir t.t.. „niegantis balsuotojas” ir ”nesąmoningas pirkėjas”- yra pats geriausias šių ir kitų eksperimentų išradimas, nes garantuoja ilgalaikį valdančio elito suformavimą ir išlaikymą bei ekonominės sistemos stabilumą. „Miegantis balsuotojas” lyg pagal komandą pasirenka sociologiniais tyrimais pagrįstą populiariausią sprendimą, tačiau nesuvokia, jog jo pasirinkimu yra manipuliuojama. Pirkėjas irgi retai kada susimąsto, kad jo pasirinkimu yra manipuliuojama.



MONARCH – reiškia drugelį. Teigiama, kad žmogus ilgą laiką traumuojamas cheminėmis ir kitokiomis priemonėmis, ima elgtis tarsi vabzdys. Vienais atvejais jis „miega” arba tik atlieka gamtinius poreikius, kaip koks vikšras, o atėjus reikiamam momentui ir jis ima veikti. MONARCH projektas vadinamas marionečių fabriku. Vienas ir tas pat žmogus gali būti suskaidomas į keletą sub-asmenybių, kurios, gavusios signalą, užvaldo kūną. O kai baigiasi „operacija”, jis nieko neprisimena. Kritiniais atvejais žmoguje sužadinama „kita” asmenybė ir ji veikia pagal užprogramuotą algoritmą. „Atsibudęs” žmogus tiesiog nepamena ką prieš tai darė, nes jį jau užvaldo kita sub-asmenybė.



Panašūs eksperimentai, ypatingai naudojant elektromagnetinę spinduliuotę buvo atliekami abiejose Atlanto pusėse. Prieš 20 metų įvairiose šalyse staiga padaugėjo žmonių, kurie įtarė, jog juos „švytina” spinduliais. Ir šita „paranojos forma” buvo tokia užkrečiama, kad ja vienu metu „sirgo” labai daug žmonių abiejose Atlanto pusėse. Bet iš tikrųjų tai nebuvo natūrali paranoja, tiesiog jautresnės psichikos žmonės kažką jautė negero. Nepriklausomi psichiatrai įtarė, kad prieš žmones plačiu mastu buvo vykdomi psichotroniniai eksperimentai. Tik vieni žmonės to nejausdavo, o kiti – jausdavo labai aštriai.
-
Propaganda ir PR



Kita, labiau humaniška poveikio žmogaus protui priemonė yra televizorius. Ir ne tik todėl, kad skaitmeninis signalas geriau veikia pasąmonę negu analoginis, bet todėl, jog propaganda visada yra daug veiksmingiau už bet kokia chemiją ar narkotikus.



Būdamas 33 laipsnio masonu ir įkvėptas masių valdymo idėjomis Edward Luis Bernays 1928 metais parašė knygą „Propaganda”. Iš pradžių tai buvo elitui skirtas smegenų plovimo vadovėlis. Būtent tai davė startą vadinamajam viešųjų ryšių (Public Relation) verslui. Tarp įvairių metodikų, kaip valdyti mases E.L.Bernais nurodo, jog žmogus turi būti nuolat dresiruojamas beprasmiais ritualais, nurodymais ar įstatymais tol, kol atbunka ir nustoja kritiškai mąstyti. Žmonės tiesiog kažką atlieka, nes taip reikia, nematydami išeities ir nesuprasdamas esmės. O nedaryti negali, nes gresia sankcijos. Tuomet jis tampa abejingas ir paklusnus, o sąmonė atvira programavimui.



Norint sukurti „pavyzdinę” visuomenę, būtina siekti, kad žmogaus protas būtų nuolat užimtas kokiomis nors problemomis, o jei jų nėra – blizgučiais, TV šou, serialais, sporto aistromis. Idealioje visuomenėje žmogus neturi turėti laisvo laiko savišvietai ar atsakymų paieškai. Jo protas nuolat turi būti užsiėmęs: darbe – darbu, namie – buitimi, o laisvalaikiu – pramogomis. Žmogui negalima leisti atsikvėpti nei 1 minutę. Neleisti žmogui savarankiškai mąstyti 24 val. per parą – yra pati geriausia kontrolės forma.



Tai, ką dauguma žmonių abiejose Atlanto pusėse vadina “viešąja nuomone”, iš tikrųjų yra kruopščiai suredaguota propaganda. Apie įvykius pasaulyje žmonėms rodomas atredaguotas filmas, o patys piliečiai pratinami vienodai, prognozuojamai reaguoti į vienus ar kitus gyvenimo įvykius, taip, kaip nurodo įvairių sričių žinovai-ekspertai per TV dėžes. Vadinamosios viešosios nuomonės apklausos iš tikrųjų rengiamos tam, kad įsitikinti, kaip publika pasiruošusi priimti vieną ar kitą pasaulio nusikaltėlių klano siūlomą permainą. Įvairios socialinės inžinerijos ir socialinės dresūros technologijos jau pusę amžiaus yra kuriamos Tavistoko moksliniame centre Anglijoje, o taip pat šimtuose panašių įstaigų JAV, Rusijoje bei Kinijoje.



Vienos iš tokių ryškesnių kompanijų yra Rand Corporation ir Brookings Institutas. O svarbiausias iš jų – Stanford Research Institute, SRI. Būtent šiame vykdomi milžiniškų mastelių ir biudžetų sąmonės kontrolės projektai, kuriuos finansuoja ne tik federalinė Vyriausybė, bet didžia dalimi privatūs Rocefelerių ir Rodchildų finansiniai karteliai.
-
PRS metodas



Didžioji dalis sąmonės kontrolės projektų vykdomi per manipuliacijas jausmais, ypatingai baime. Per kelis šimtmečius jie sistemingai tobulino savo veiklos metodus, o vienas pagrindinių metodų – problema-reakcija-sprendimas (Problem – Reaction – Solution PRS). Apie tai plačiai rašo Deividas Aikas (David Icke) knygoje The Biggest Secret.



Metodas Problem – Reaction – Solution, kaip galima nuspėti, susideda iš trijų dalių. Norėdami įgyvendinti nepopuliarų projektą, pavyzdžiui, įvesti papildomus mokesčius arba pensijų reformą, reformatoriai visuomet susiduria su žmonių pasipriešinimu. Tai natūrali žmonių reakciją į neteisybę. Tuomet projektas suskaldomas į daug mažų epizodų ir vykdomas palaipsniui. Kartais net nepastebint, o katrais – dideliais šuoliais priimami sprendimai kurie užmaskuojami pozityvia ir nekalta retorika. Tačiau, kai reikia didesnio žingsnio, pavyzdžiui, nuversti kokį nors diktatorių, tuomet imamos finansuoti abi pusės: ir diktatorius, ir opozicija.



Tokiu būdu provokuojamas konfliktas, kuris yra valdomas per kokią nors masonų ložę, kurios nariai yra ir diktatoriaus, ir revoliucionierių atstovai. Įtampa kaitinama tol, kol neįvyksta kokios nors ginkluotas konfliktas. Tuo pat metu pasaulio žiniasklaida demonizuoja vieną iš konflikto pusių. Prisiminkime Huseino, Miloševičiaus, Kadafio ir kitas panašias istorijas. Kovotojai už laisvę neretai parenkami kriminalinę praeitį turinčių struktūrų.



Tokius konfliktus, kaip taisyklė, plačiai nušviečia kontroliuojama žiniasklaida. Pasaulio visuomenė tampa sukrėsta ir ima šaukti: „padarykite tam galą”. Tokia visuomenės reakcija yra tiksliai apskaičiuojama. Jei nebūtų 9/11, nebūtų ir žiaurių metodų, ribojančių JAV piliečių laisves, nebūtų buvę ir Irako, Afganistano karo, būtų išsaugotos šimtų tūkstančių žmonių gyvybės.



Naujos pasaulio tvarkos marionetininkai inicijuoja, kad į neramumų krečiamą šalį būtų įvestos Jungtinių Tautų pajėgos arba NATO koalicinės pajėgos. Juk taip buvo Irake, Afganistane, buvusioje Jugoslavijoje, Centrinėje Afrikoje, Pietų Timore ir t.t. Jie remiasi mistine struktūra, kuri vadinama civilizuota pasaulio bendruomene. Tai toks “abra-kadabra”, kuris iš esmės nieko nereiškia, tai kažkokia hipotetinė struktūra su visiškai išplautais kontūrais. Bet kažkodėl NATO ir JTO ją gina, kaip realų dalyką.



Ta civilizuota pasaulio bendruomenė yra ne kas kita, o naujos pasulio tvarkos visuomenė. Taip pat jie sako, jog gina kažkokias demokratines vertybes ir žmogaus teises. Tai irgi “abra-kadabra” be kontūrų ir nieko nereiškia, nes niekur tų vertybių sąrašas nedeklaruotas, o jei ir deklaruojamas dėl formalumo kokiame nors tarptautiniame teisės akte (kurio niekas neskaito), tai realybėje tie punktai niekur neatsispindi.



Jeigu gerai pasižiūrėti, tai su pačių NATO šalių ar nesutaikomų oponentų Rusijos ir Kinijos vertybėmis ir žmogaus teisėmis reikalai prasti. Žmogaus teisės ir demokratija yra nuolatos veržiama naujomis veržlėmis, neva saugantis nuo terorizmo ar CO2 grėsmės. Prievartinė bendruomenių solidarizacija prieš, pavyzdžiui, antrą krizės bangą, terorizmą yra nepateisinama, nes priemonės akivaizdžiai neadekvačios grėsmei. Vadinasi tikslas yra ne kova prieš terorizmą ar biudžeto deficitą, bet dar gilesnė visuomenės sąmonės okupacija ir kontrolė.
-
Vakcinos



Iliuminatų kariuomenė nori būti visuose strategiškai svarbiuose planetos kampeliuose. Visados tokių kriminalinių karų priešistorė dangstoma įvairiais humaniškais ir moraliniais faktoriais. Tačiau kareiviai ir civiliai žmonės žūsta ne tik kriminaliniuose karuose, bet ir nuo dirbtinai sukurtų vakcinų ir virusų, kurie, kaip taisyklė tampa pretekstu farmacijos koncernams pabranginti vaistų kainas ir įsibrauti dar giliau į kiekvieno žmogaus asmeninį gyvenimą.



Kad būtų galima lengviau suvokti šitą mechanizmą, įsivaizduokime avis, o ganyklos perimetre – stulpus su tvora. Avis žino, kad už tvoros eiti negalima, nes gali gauti elektros iškrovą. Tačiau atėjo metas, kai pradėjo siausti vėtros, kurios išvarto stulpus. Taigi, piemenims iškyla nauja užduotis – rasti būdus, kaip išlaikyti avis ganykloje, kad jos neišeitų už perimetro ribos.



Ir visos tos techninės bei cheminės priemonės skirtos šiam uždaviniui spręsti. Ganyklų riboženkliai, lemiantys visuomenės stabilumą, sustatyti žmonių galvose ir jie dabar kaip niekad nepastovūs. O ateis laikas, kai juos išlaikyti bus ypatingai sunku. Tam, kad išlaikytų esamą status-q, matricos architektai darys viską, naudos visą savo instrumentų arsenalą.
-
Kankorėžinė liauka ir fluoras



Fluoras dantų pastoje ir geriamajame vandenyje atsirado ne šiaip sau. Ar neatrodo keista, kad kažkokie, neaiškios reputacijos dėdės ima ir už mus nusprendžia, kad būtina geriamą vandenį skiesti fluoru tam, kad apsaugotų pasaulio bendruomenės narių dantis nuo ėduonies. Kokie jie rūpestingi? Jeigu apsilankytume parduotuvėse, tikriausiai nerastumėte nei vienos dantų pastos be fluoro. O jeigu ir yra tokia, tai nukišama į apatines lentynas.



Toks rūpestis mūsų dantimis tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nekaltas. Iš tikrųjų fluoras mūsų organizmui reikalingas tam kad slopintų kankorėžinės liaukos veiklą. Kadangi žmogaus sąmonę dabar kaip niekad bombarduoja naujos energijos, radikaliai keičiasi ir aplinkos vibracinis fonas, vadinasi, visa tai veikia ir mąstymą. Tos naujos energijos nėra šiaip sau dvasininkų ar konspirologų sugalvotas dalykas. Jas fiksuoja valstybinės laboratorijos.



O vyriausybėms dirbantys mokslininkai mano, jog šios energijos gali keisti žmogaus sąmonę visiškai neprognozuojama linkme. Žmoniją tokių energijų akivaizdoje bus sunkiau valdyti, kils dar didesnis chaosas, nes niekas kolektyvinėmis tiesomis nebetikės. Jos tiesiog „išsimagnetins”ir nebeveiks. Taigi, sprendžiant tokį iššūkį, fluoras yra viena iš išeičių.



Fluoro junginiai slopina kankorėžinę liauką, kuri, vaizdžiai kalbant, atsakinga už tai, jog uždanga tarp mūsų ir anapusinio pasaulio išliktų stangri. Kankorežinė liauka aktyvuojasi tamsiu paros metu ir atsako už sąmonės išėjimą į sapnų pasaulį. Šumerų lentelėse yra pavaizduoti dievai anunakiai, kurie rankose laiko kankorėžį. Tai simbolis, reiškiantis sąmonės kontrolę.


-

Autorius: Gintaras Mikšiūnas, kvantinemagija.lt

JAV Vest Pointo karo akademijos absolventas pasisako už komunizmą

JAV Vest Pointo karo akademijos absolventas pasisako už komunizmą

Nors jau ilgi dešimtmečiai, kaip jaunimo sąmonėn vis kalte kalamas antikomunizmas, socializmo-komunizmo idėjos po truputėlį atgyja. Štai prestižinės Jungtinių Valstijų „Vest Pointo“ karo akademijos absolventas, Spenseris Raponėpraeitais metais ėmė atvirai reikšti savo įsitikinimus, kritikuodamas kapitalistinę santvarką ir grobikišką JAV užsienio politiką, o per kadetų išleistuves viešai pademonstruodamas marškinėlius su Ernesto Če Gevaros atvaizdu ir užrašą „Komunizmas nugalės“. Pasmerkęs JAV vykdomus karus ir terorą, S. Raponė neseniai buvo pašalintas iš kariuomenės, bet, atvirai eidamas į visuomenę, savo pozicijų nekeičia ir drąsiai rėžia aštrų tiesos žodį.

Anot Raponės, Jungtinės Valstijos vykdo karine jėga saugomą ekonominį planetos apiplėšimą. Tuo jis įsitikino dar iki stojimo į Vest Pointą tarnaudamas reindžeriu Afganistane, kur matė atvirą krašto pavergimą ir žvėriškas vietinių žudynes, vykdomas tariamųjų „išlaisvintojų“... Būtent čia įvyko pamatinis lūžis jaunojo kario pasaulėžiūroje – anksčiau tikėjęs „laisvės ir demokratijos“ mitologija, Raponė suprato tikruosius imperialistinės karo mašinos tikslus.

Tačiau tada, savo paties prisipažinimu, jis dar galvojo idealistiškai – esą galima situaciją pakeisti reformų kelių, veikiant „iš vidaus“. Taip jis atsidūrė Vest Pointe, kur laisvalaikiu pradėjo skaityti marksizmo klasikų veikalus, domėtis Steno Gofo, buvusio JAV kariškio, tapusio žymiu antikarinio, anti-imperialistinio judėjimo aktyvistu, istorija. Tuo būdu jis, nusikratydamas ankstesnių iliuzijų, priėjo išvados, kad esama santvarka ne šiaip „bloga“, nes valdoma korumpuotų ar tiesiog „ne tų“ veikėjų, bet iš esmės nukreipta prieš didžiąją žmonijos daugumą, jog nedidelė buržujų mažuma lobtų darbo masių sąskaita.

„Save laikau revoliuciniu socialistu. Raginu visus sąžinę turinčius karius sudėti ginklus ir prisijungti prie manęs bei daugybės kitų, atsisakančių tarnauti imperializmo agentams, vienytis į revoliucinį judėjimą“, – taip savo poziciją apibrėžia Raponė,kviesdamas likimo brolius jungtis draugėn darbui ir kovai už geresnį pasaulį, už naują gyvenimą.

Tiesa, drąsus buvusio karininko išstojimas iššaukė ne vien pažangaus jaunimo pagarbą bei susižavėjimą, bet ir viršūnių, elitinės „grietinėlės“ pasipiktinimą. Esą Raponė – arba „radikalizuotas“, kažkam jam „praplovus smegenis“, arba psichikos ligonis. Šmeižtas ir įžeidinėjimai – tik taipburžujų liokajai atsako į kapitalistinės santvarkos kritiką. Visgi faktai byloja ką kita.

Mat Raponė dar iki Vest Pointo, jo mokytojų bei kolegų pripažinimu, buvo gabus moksleivis, dar daugiau, pavyzdingas pilietis, pasižymėjęs nepriekaištingu elgesiu bei mokymosi rezultatais. Kaip tik jo protas bei atsakomybės jausmas ir privedė jaunuolį prie atitinkamų politinių išvadų. Tiesiog, būdamas narsiu ir sąžiningu žmogumi, Raponė neparsidavė už Judo sidabrinius, o verčiau pasuko sunkiu bei rizikingu, tačiau garbingu kovos už teisybę keliu, parodydamas pavyzdį kitiems. Juo ir sekime.

Kaip Lietuvos patriotai nacistinei Vokietijai tarnavo ir Lietuvos Žydų turtą dalijo (dokumentai)

Kaip Lietuvos patriotai nacistinei Vokietijai tarnavo ir Lietuvos Žydų turtą dalijo (dokumentai)

Nieko nuostabaus, kad Lietuvoje įsivyravo fašistinė mada garbinti tuos, kurie tuomet Hitleriniui fašizmui tarnavo. Šiandien jie garbinami ir priskiriami prie Lietuvos didvyrių. Svarbiausia, kad tokias “pasakaites iš rūsio seka“ mokyklose, mūsų vaikams, kurie užprogramuojami nekęsti vienos ar kitos tautos.
Pateikiame, tik faktus ir jokių istorinių interpretacijų ar fantazijų, ką labai mėgsta šiandien Lietuvoje teigti “istorikai“.
Kaip Lietuvoje yra pristatomas Jonas Noreika – Generolas Vėtra:
Teisininkas, prozininkas novelistas, publicistas, antinacistinio ir antisovietinio pogrindžio dalyvis.
Joną Noreiką 1941 m. rugpjūčio 3 d. Laikinoji vyriausybė paskyrė Šiaulių apskrities viršininku. Jisai rugpjūčio 22 d. pasirašė įsakymą, kuriuo Žagarėje buvo įsteigtas žydų getas. Joniškio burmistras Antanas Gedvilas vykdė Jono Noreikos įsakymą savo miesto žydus perkelti į Žagarę. Į Joniškį atvažiavo sunkvežimis kareivių, kurie sušaudė 300 žydų, o kitus išvežė į Žagarė, kur juos kiek vėliau sušaudė.
Pateikiame labai mažą dalį iš turimos faktinės medžiagos apie Jono Noreikos – Generolo Vėtros veiklą Lietuvoje.
Jonas Noreika 1941m. mėgo lietuvišką alų ir manė kad alus geriausia priemonė susipažinimui su tuometinės Hitlerinės karinės valdžios atstovais. Panašu, norėjo kad ir vaikai perimtų tą meilę alui, todėl rinkosi vaikų namus kaip vietą alaus gėrimui. Du tūkstančiai bonkų – pats tas kiekis susipažinimui.
Jonas Noreika alus
“Daktaras Henytė ilsisi“,: Jonas Noreika didis lietuvių didžiavyris derina žydo malūną ir gabaliuką (20 ha ) žemės Šalia Kuršėnų. Tokia mažytė smulkmena, kad to malūnininko šeima to “derinimo“ metu dar galėjo būti gyva, nieko nejaudina. Tas derinimas tiesiog dar viena paskata juos nužudyti vardan Reicho ir Noreikos šlovės.
Jonas Noreika Reichui
Tas pats raštas vokiškai.
Voki6kai
Jonas Noreika ir jo pavaldiniai nemenką tarifų sąvadą vokiečiams pakišo. Gaila paties to sąvado archyve nėra. Negalim spręsti kaip juo buvo skatinamas lietuviškumas ir kaip tai veikė “išsivadavimo nuo žydų“ procesus. Žagarės gete tuo metu dar buvo 2402 žydai ir žemės ūkyje Šiaulių valsčiuje dar dirbo virš šimto.
nacionalizavimas
nacionalizavimas vok
Lietuviams skundimas ir tarnavimas Reichui buvo neatsiejama dalis, kaip ir trėmimo į Sibirą laikais.
Žydai ūkininkai 2
Žydai ūkininkai
Tuometinei kovai už laisvę reikėjo daug spygliuotos vielos. Spėkite kam?
Spygliuota vėla
Vertinant Holokaustą Žemaitijoje susiduriama su tuo, kad iš vokiečių pusės nelabai yra ką laikyti atsakingu. Ko nors panašaus į Hamano būrį važinėjantį žudyti ten nebuvo. Viską darė vietiniai. O komendatūros buvo labai jau menkos ir nepanašu, kad jos tuo užsiėmė. Sakysim Telšiai . Šis dokumentas rodo kad komendatūroje buvo vos 9 vokiečiai, kuriuos maitino kooperatyvas “Meška“.
vokiečių maitinimas
Joną Noreiką 1941 m. rugpjūčio 3 d. Laikinoji vyriausybė paskyrė Šiaulių apskrities viršininku. Jisai rugpjūčio 22 d. pasirašė įsakymą, kuriuo Žagarėje buvo įsteigtas žydų getas. Joniškio burmistras Antanas Gedvilas vykdė Jono Noreikos įsakymą savo miesto žydus perkelti į Žagarę. Į Joniškį atvažiavo sunkvežimis kareivių, kurie sušaudė 300 žydų, o kitus išvežė į Žagarė, kur juos kiek vėliau sušaudė.
Šiomis dienomis yra pradėtas didžiulis tyrimas dėl Jono Noreikos veiksmų su kuriuo galite susipažinti čia.
Parengė Juozas Beržinis

«Ватникас»: Литовские националисты завели свой «Миротворец»

«Ватникас»: Литовские националисты завели свой «Миротворец»



http://vesti-kaliningrad.ru/vatnikas-v-litve-otkrylsya-analog-ukrainskogo-portala-mirotvorec/

В Литве пару дней назад открылся интернет-сайт под названием vatnikas.lt, созданный по подобию украинского профашистского «Миротворца». На «Ватникасе» опубликован чёрный список якобы «врагов Литвы» и «враждебных» средств массовой информации.
Пока в списке 145 фамилий, уточнил «НьюсБалт» председатель Социалистического народного фронта Литвы Гедрюс Грабаускас (сам он также фигурирует в «Ватникасе»). Это левые активисты, антифашисты, общественники и журналисты.

В частности, в списке находятся политик, экс-председатель Соцфронта Литвы Альгирдас Палецкис, депутат Клайпедской городской Думы Вячеслав Титов, лидер общественного объединение «Будем едины» Вайдас Лекстутис, депутат Сейма Збигнев Ядинский, экс-депутат Сейма Аудрюс Накас, главный редактор газеты «Вести Шальчи» Владимир Кот, певец Альгирдас Мотуза, активные общественники и блогеры Милда Барташюнайте, Вигантас Келертас, Вильмантас Повилайтис, Гинтарас Дилпшас, Сергей Воскресенский.

Также в чёрном списке — философ испанского происхождения Мигель Пуэртас, который прожил в Литве пять лет, а затем, когда ему стали мешали местные спецслужбы, уехал на Донбасс.

В списке «враждебных» СМИ находится «Свободная газета» (,,Laisvas laikraštis“), порталы ekspertai.eu, ldiena.lt и еще несколько изданий.

«Ситуация в Литве сложная, — комментирует Грабаускас. — После политических судебных процессов против Й. Ермалавичюса, А.Палецкиса, Д. Раугалене, Я. Лекаса, А. Дрижюса, А. Долженко, Д. Шульцаса и других общественных деятелей и журналистов начались начались активные преследования в отношении В. Лекстутиса, Г. Грабаускаса, О. Титоренко, Ж. Разминаса, Я. Валюкенаса, Е. Саткявичюса. В марте 2017 г. осужден журналист Вайдас Лекстутис, за критику партии консерваторов его осудили на год условно и 100 часов принудительных работ. Он обжаловал приговор окружному суду, но в июле 2017 г. суд апелляцию отклонил».

9 января 2018 г. закончился политический судебный процесс по делу трёх общественных активистов — Олега Титоренко, Жильвинаса Разминаса и Гедрюса Грабаускаса. За распространение и хранение листовок против НАТО и введения евро в Литве прокурор попросил им такие наказания — Грабаускасу штраф в размере 5 тысяч 600 евро, Разминасу — 3,5 года условно, Титоренко — три месяца реальной тюрьмы. Приговор будет объявлен 26 февраля 2018 года.

Напомним, фамилии Лекстутиса, Титоренко и еще девяти граждан Литвы зазвучали в 2015 году, когда 19 марта по всей Литве прошли массовые обыски (в Вильнюсе, Каунасе, Тракай, Шяуляй, Клайпеде, Шилуте). Обыскам предшествовало возбуждение Генпрокуратурой Литвы уголовного дела по статье 121 Уголовного кодекса Литвы («Создание антиконституционных групп»).

«Эта группа граждан Литвы якобы представляет опасность для государства. А ведь люди просто пишут статьи против НАТО и ЕС, распространяют листовки против НАТО и введения евро в Литве, проводят акции за мир и дружбу между народами, против русофобии», — подытожил Грабаускас.
Ну и конечно же их горячо поддерживают "небратья":
Об этом говорится в сообщении их украинских единомышленников в Facebook"

"Центр "Миротворец" приветствует литовских националистов с открытием сайта "Vatnikas". Наши сотрудники готовы оказать методическую помощь и поделиться многолетним опытом отлова российского и пророссийского деструктивного ватного элемента"

Staigmenos: lietuvius nemokamai vaišino gira ir dar kai kuo Futbolo sirgaliaus įspūdžiai

Futbolo sirgaliaus įspūdžiai

Amerikos lietuvį sužavėjo naujasis Kaliningrado futbolo stadionas.
Amerikos lietuvį sužavėjo naujasis Kaliningrado futbolo stadionas

Buvęs garsus Panevėžio sporto žurnalistas Dainius Ruževičius jau penkiolika metų gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Už Atlanto su šeima įsikūręs panevėžietis ir šiuo metu nė kiek ne mažiau domisi sportu.
D. Ruževičius, gyvenantis Čikagos priemiestyje Lemonte, aktyviai dalyvauja išeivijos sporto gyvenime, pats rungtyniauja krepšinio ir futbolo varžybose, rašo straipsnius sporto tema į Amerikos lietuvių laikraštį „Draugas“.
Trumpam grįžęs į Panevėžį aplankyti artimųjų ir draugų, D. Ruževičius lankėsi ir pasaulio futbolo aistruolių dėmesį prikausčiusiame Kaliningrade – stebėjo pasaulio čempionato susitikimą tarp Kroatijos ir Nigerijos nacionalinių rinktinių.
„Atostogas Lietuvoje planavau taip, kad galėčiau savo akimis pamatyti netoli mūsų šalies vykstantį pasaulio futbolo čempionatą. Mes, keturi Amerikos lietuviai, jau prieš kelis mėnesius įsigijome bilietus į planetos pirmenybes. Kaliningrade jau stebėjome vieną susitikimą, taip pat turime bilietus dar į dvejas rungtynes, kurios vyks Maskvoje ir Sankt Peterburge“, – „Sekundei“ pasakojo D. Ruževičius.

– Kaip vykote į Kaliningradą ir kiek laiko ten praleidote?
– Iš Klaipėdos autobusu važiavome į Kaliningradą, kur praleidome keturias paras.
– Koks pirmasis įspūdis atvykus į Kaliningradą?

– Daugiau nei dvidešimt metų nebuvau Kaliningrade, per tiek laiko jis labai pasikeitė. Tvarkingos ir švarios miesto gatvės ir aikštės, puikūs skverai, jau nekalbant apie fantastišką stadioną. Maloniai nustebino ir vietiniai žmonės.
– Kuo jie nustebino?


– Tik atvykę į Kaliningradą, dar nespėję išsikeisti eurų į Rusijos rublius, priėjome prie moteriškės, iš cisternos prekiaujančios pilstoma girą, ir paklausėme, ar galime sumokėti eurais. Mums buvo paaiškinta, kad galima atsiskaityti tik rubliais. Pardavėja, supratusi, kad mes iš Lietuvos, visus nemokamai pavaišino gira.
– Gal dar buvo įdomių nutikimų?
– Vieną vakarą keturiese važiavome taksi, o vairuotojas pražiopsojo pasukti į gatvę, kur gyvenome. Teko apsukti kokių dviejų kilometrų lanką, kol mus atvežė ten, kur reikia. Taksistas pasijuto labai nepatogiai ir kelias minutes nuoširdžiai  atsiprašinėjo. Negana to, išgirdęs, kad atvykome iš Lietuvos, sustojęs atidarė automobilio bagažinės dangtį  ir, ištraukęs konjako butelį, visiems įpylė po 50 gramų.

– Tai vietiniai žmonės lietuvių atžvilgiu nusiteikę palankiai?
– Vienareikšmiškai taip. Nesuprantu, kodėl viešoje erdvėje dažnai eskaluojamas priešiškumas tarp lietuvių ir rusų. Prisipažinsiu, vykstant į Kaliningradą buvo kiek neramu, bet tos abejonės labai greitai išsisklaidė. Vilkėjome marškinėlius, ant kurių nupieštos trispalvės. Visi matė, kad esame iš Lietuvos, bet jokių piktų žodžių ar užgauliojimų neišgirdome. Tiems, kurie mano kitaip, patarčiau apsilankyti Rusijoje ir patiems tuo įsitikinti.

– Kokį įspūdį paliko naujasis stadionas?
– Naujoji „Kaliningrad Stadium“ arena, kurioje telpa 35 tūkst. žiūrovų, atidaryta tik šių metų pradžioje. Stadionas įrengtas nuostabiai, žiūrovams iš visų vietų labai patogu stebėti rungtynes. Likus valandai iki rungtynių pradžios stadionas jau buvo pilnutėlis. Jame vyravo nereali atmosfera.
– Ar pajutote sustiprintas saugumo priemones?

– Kad patektum į stadioną, reikėjo pereiti net tris kontrolės punktus. Žiūrovai labai nuodugniai patikrinami pareigūnų. Į stadioną neleidžiama įsinešti jokių daiktų. Jau perėjus patikrinimą, stadione galima ir užkąsti, ir išgerti alaus, kuris pilstomas į plastikinę tarą.
– Ar patiko Kroatijos ir Nigerijos rinktinių susitikimas?
– Pačios rungtynės nebuvo labai įdomios. Kroatija dominavo aikštėje ir pelnytai laimėjo. Po susitikimo Nigerijos futbolininkai atsiprašė savo aistruolių už prastą žaidimą. Įspūdį paliko nuostabi atmosfera tribūnose. Manau, apie 10 tūkst. kroatų buvo susirinkę palaikyti savo futbolininkų, o Nigerijos sirgalių buvo vos keli šimtai. Po rungtynių visi draugiškai bendravo, dainavo įvairias dainas ir kitaip linksminosi. Nors susitikimą stebėjo gausus žiūrovų būrys, jokių incidentų neužfiksuota.


reklama

Kaliningrade kas žingsnį – staigmenos: lietuvius nemokamai vaišino gira ir dar kai kuo
Futbolo sirgaliaus įspūdžiai

Amerikos lietuvį sužavėjo naujasis Kaliningrado futbolo stadionas.
Amerikos lietuvį sužavėjo naujasis Kaliningrado futbolo stadionas.
© Alfa.lt
Buvęs garsus Panevėžio sporto žurnalistas Dainius Ruževičius jau penkiolika metų gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Už Atlanto su šeima įsikūręs panevėžietis ir šiuo metu nė kiek ne mažiau domisi sportu.
D. Ruževičius, gyvenantis Čikagos priemiestyje Lemonte, aktyviai dalyvauja išeivijos sporto gyvenime, pats rungtyniauja krepšinio ir futbolo varžybose, rašo straipsnius sporto tema į Amerikos lietuvių laikraštį „Draugas“.
Trumpam grįžęs į Panevėžį aplankyti artimųjų ir draugų, D. Ruževičius lankėsi ir pasaulio futbolo aistruolių dėmesį prikausčiusiame Kaliningrade – stebėjo pasaulio čempionato susitikimą tarp Kroatijos ir Nigerijos nacionalinių rinktinių.
„Atostogas Lietuvoje planavau taip, kad galėčiau savo akimis pamatyti netoli mūsų šalies vykstantį pasaulio futbolo čempionatą. Mes, keturi Amerikos lietuviai, jau prieš kelis mėnesius įsigijome bilietus į planetos pirmenybes. Kaliningrade jau stebėjome vieną susitikimą, taip pat turime bilietus dar į dvejas rungtynes, kurios vyks Maskvoje ir Sankt Peterburge“, – „Sekundei“ pasakojo D. Ruževičius.
reklama
– Kaip vykote į Kaliningradą ir kiek laiko ten praleidote?
– Iš Klaipėdos autobusu važiavome į Kaliningradą, kur praleidome keturias paras.
– Koks pirmasis įspūdis atvykus į Kaliningradą?
reklama

– Daugiau nei dvidešimt metų nebuvau Kaliningrade, per tiek laiko jis labai pasikeitė. Tvarkingos ir švarios miesto gatvės ir aikštės, puikūs skverai, jau nekalbant apie fantastišką stadioną. Maloniai nustebino ir vietiniai žmonės.
– Kuo jie nustebino?
reklama
– Tik atvykę į Kaliningradą, dar nespėję išsikeisti eurų į Rusijos rublius, priėjome prie moteriškės, iš cisternos prekiaujančios pilstoma gira, ir paklausėme, ar galime sumokėti eurais. Mums buvo paaiškinta, kad galima atsiskaityti tik rubliais. Pardavėja, supratusi, kad mes iš Lietuvos, visus nemokamai pavaišino gira.
– Gal dar buvo įdomių nutikimų?
– Vieną vakarą keturiese važiavome taksi, o vairuotojas pražiopsojo pasukti į gatvę, kur gyvenome. Teko apsukti kokių dviejų kilometrų lanką, kol mus atvežė ten, kur reikia. Taksistas pasijuto labai nepatogiai ir kelias minutes nuoširdžiai  atsiprašinėjo. Negana to, išgirdęs, kad atvykome iš Lietuvos, sustojęs atidarė automobilio bagažinės dangtį  ir, ištraukęs konjako butelį, visiems įpylė po 50 gramų.
reklama
– Tai vietiniai žmonės lietuvių atžvilgiu nusiteikę palankiai?
– Vienareikšmiškai taip. Nesuprantu, kodėl viešoje erdvėje dažnai eskaluojamas priešiškumas tarp lietuvių ir rusų. Prisipažinsiu, vykstant į Kaliningradą buvo kiek neramu, bet tos abejonės labai greitai išsisklaidė. Vilkėjome marškinėlius, ant kurių nupieštos trispalvės. Visi matė, kad esame iš Lietuvos, bet jokių piktų žodžių ar užgauliojimų neišgirdome. Tiems, kurie mano kitaip, patarčiau apsilankyti Rusijoje ir patiems tuo įsitikinti.
reklama
– Kokį įspūdį paliko naujasis stadionas?
– Naujoji „Kaliningrad Stadium“ arena, kurioje telpa 35 tūkst. žiūrovų, atidaryta tik šių metų pradžioje. Stadionas įrengtas nuostabiai, žiūrovams iš visų vietų labai patogu stebėti rungtynes. Likus valandai iki rungtynių pradžios stadionas jau buvo pilnutėlis. Jame vyravo nereali atmosfera.
– Ar pajutote sustiprintas saugumo priemones?
reklama
– Kad patektum į stadioną, reikėjo pereiti net tris kontrolės punktus. Žiūrovai labai nuodugniai patikrinami pareigūnų. Į stadioną neleidžiama įsinešti jokių daiktų. Jau perėjus patikrinimą, stadione galima ir užkąsti, ir išgerti alaus, kuris pilstomas į plastikinę tarą.
– Ar patiko Kroatijos ir Nigerijos rinktinių susitikimas?
– Pačios rungtynės nebuvo labai įdomios. Kroatija dominavo aikštėje ir pelnytai laimėjo. Po susitikimo Nigerijos futbolininkai atsiprašė savo aistruolių už prastą žaidimą. Įspūdį paliko nuostabi atmosfera tribūnose. Manau, apie 10 tūkst. kroatų buvo susirinkę palaikyti savo futbolininkų, o Nigerijos sirgalių buvo vos keli šimtai. Po rungtynių visi draugiškai bendravo, dainavo įvairias dainas ir kitaip linksminosi. Nors susitikimą stebėjo gausus žiūrovų būrys, jokių incidentų neužfiksuota.

– Kaip galima apibendrinti vizitą Kaliningrade?

– Stadionas, žiūrovai ir visa organizacija paliko neišdildomą įspūdį. Čikagoje dažnai tenka lankytis įvairiuose sporto renginiuose, bet netgi kai kurie jų nublanksta lyginant su tuo, ką pamačiau Kaliningrade.

– Kaip lietuviams sekasi Lemonte?

– Sportinis gyvenimas čia verda. Labai daug buvusių Lietuvos krepšininkų, futbolininkų šiuo metu gyvena anapus Atlanto. Jau daug metų gyvuoja Čikagos lietuvių krepšinio lyga, vyksta ir futbolo pirmenybės. Lemonte pastatyta nauja šiuolaikiška sporto salė, geras stadionas.

– O kas naujesnio be sportinio gyvenimo?

– Atvykstančiųjų iš Lietuvos į Lemontą kasmet daugėja. Šeštadieninė lietuvių mokykla jau sunkiai priima visus norinčius mokytis vaikus. Kadangi jų skaičius viršija jau šešis šimtus, neseniai atidaryta papildoma grupė, kur lietuviškai vaikai mokosi ir penktadieniais po pietų.

– Tai lietuviškos tradicijos Lemonte aktyviai puoselėjamos?

– Lemonte lietuvybė gyva nuo senų laikų. Dabar čia veikia bažnyčia, mokykla, lietuviškos kavinės. Aš ir žmona su savo dešimtmete dukra namuose visada kalbame tik lietuviškai ir tai darysime visą likusį gyvenimą.
Tikra, laisva ir nepriklausoma Žiniasklaida.
Šaltinis: www.alfa.lt