Aurimas Drižius: Dalia Grybauskaitė pati prisipažino, kodėl padarė Lietuvai milijardinę žalą - "ji norėjo atrodyti labai protinga", "iš TVF skolinasi tik impotentai"
Vakar buvusi Europos Parlamento narė Margarita Starkevičiūtė Seimo Finansų ir biudžeto komisijai papasakojo, kad Lietuvos prezidentė sąmoningai padarė Lietuvos Respublikai milijardinę žalą, nes norėjo atrodyti „žvaigžde“.
Kitaip sakant, prezidentė nurodė savo klapčiukui premjerui Andriui Kubiliui, kad skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) už 1,5 proc. palūkanų gali tik „impotentai“. Geriau skolintis iš JAV bankų už 9-10 proc. palūkanų – už mažesnes palūkanas niekas neskolino tokiai bankrutavusiai šaliai, kaip Lietuva. Kadangi skolinamasi buvo milijardai, tai palūkanų skirtumas per daugelį metų skolos mokėjimo taip pat sudaro milijardus, kuriuos mes visi sumokėsime.
Ir viskas – dėl tuštybės – nes Dalia Grybauskaitė norėjo atrodyti labai protinga - „žvaigžde“, kaip sako M.Starkevičiūtė.
Nors vakar dar dvi „magnolijos“ klapčiukės – kandidatės ją pakeisti Ingrida Šimonytė ir Aušra Maldeikienė užsipuolė Dalios Grybauskaitės siautėjimų liudininkę M.Strakevičiūtę (Maldeikienė jai pasirašė net mirties nuosprendį :„ji kaip ekspertė, pasirašė sau mirties nuosprendį“), tačiau tereikia pasikelti 2009-2010 m. Dalios Grybauskaitės pasisakymus. Ten prezidentė aiškiai pasako, kad iš TVF skolinasi „tik impotentai“, o ji dar galinti:
D.Grybauskaitė: TVF pagalbos prašančios šalys demonstruoja politinę impotenciją
BNS Eurokomisarė, į Lietuvos prezidento postą kandidatuojanti Dalia Grybauskaitė patarė Lietuvos valdžiai pačiai tvarkytis su ekonominiu nuosmukiu ir neskubėti žvalgytis finansinės pagalbos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF).
Anot jos, į TVF paramos besikreipiančių šalių vadovai demonstruoja politinę impotenciją. „Vyriausybės, kurios praktiškai yra priverstos skelbti nemokumą ir kreiptis į tarptautines organizacijas, demonstruoja politinę impotenciją. Taip, galime iš karto kreiptis dabar, sąlygos – pasižiūrėkite į Latviją. Standartinės sąlygos, kurias lemia esama padėtis, deja, panašėja, nes turime panašius rodiklius“, – teigė D.Grybauskaitė.
Anot jos, yra tik iliuzija, jog kažkas tiesiog paskolins dovanai, be jokių sąlygų.
„Individualaus požiūrio į Lietuvą nebus, sąlygos būtų taikomos labai griežtos, užtektų pažiūrėti į Latviją. Kol tai įmanoma, rekomenduoju Vyriausybei tvarkytis pačiai“, – „Verslo žinių“ konferencijoje antradienį sakė D.Grybauskaitė.
Jos teigimu, nusprendusi rinktis pagalbos iš TVF kelią, Vyriausybė turėtų pranešti visuomenei, kad algos, socialinės išmokos bus dar mažinamos, reikės taupyti dar labiau ir tai jai būtų savižudiška. „Dėl kreipimosi galime diskutuoti, jei esame pasirengę išeiti ir pasakyti savo žmonėms: algos mažės, pensijos mažės, taupyti reikės dar daugiau. Ar Vyriausybė yra pasirengusi išeiti į gatvę ir pasakyti, kad nesugeba susitvarkyti, o tik tokiomis priemonėmis gali gauti papildomų lėšų“, – sakė D.Grybauskaitė. Jos vertinimu, Lietuva yra geresnėje situacijoje negu Latvija, nes dar pernai gruodžio mėnesį ėmėsi priemonių pristabdyti ekonomikos nuosmukį. Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, TVF save vertina kaip „paskutinę galimybę“. „Mes žinome, kas mūsų laukia, ir manome, kad esame pajėgūs tvarkytis patys“, – tvirtino ministras pirmininkas. Lietuvos Vyriausybė valstybės biudžeto išlaidas balandį planuoja sumažinti apie 3 mlrd. litų. D.Grybauskaitės vertinimu, šalis išgyvena finansinės situacijos stabilizavimo stadiją, o greitai besikeičiančios situacijos nespėja prognozuoti specialistai. D.Grybauskaitės prognozėmis, Lietuva, kurioje ekonominė situacija, palyginti su Europa, vėluoja nuo pusės metų iki trijų ketvirčių, atsigavimo gali tikėtis 2011 metais.
D.Grybauskaitė: iš TVF skolinasi tik tos šalys, kurios negali susitvarkyti
Žinių radijas 2011 m. spalio 27 d. A Prezidentė Dalia Grybauskaitė ne itin šiltai reaguoja į vis garsiau skambančius politikų pareiškimus, kad pasaulinę finansų rinką kaustantis sąstingis privers Lietuvą skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Šalies vadovė TVF vadina prižiūrėtoju, kurio visoms valstybėms reikėtų kuo greičiau atsikratyti.
Tokiomis įžvalgomis po Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo, kuriame priimti svarbūs sprendimai dėl Graikijos gelbėjimo ir kovos su valstybių skolų krize, D. Grybauskaitė pasidalijo Žinių radijo laidoje „Aktualus interviu“. Prezidentė taip pat pažymėjo, kad ES priėmė gerus, bet galbūt pavėluotus sprendimus, ir būtent dėl tokio lėto veikimo krizės Europoje vis dar nepavyksta suvaldyti. Interviu su prezidente Dalia Grybauskaite bus transliuojamas nuo 17.05 val. „Žinių radijo” laidoje „Aktualusis interviu“.
TVF – nemielas pagalbininkas
D. Grybauskaitės teigimu, TVF paskolas paprastai lydi griežti apribojimai, kurie retos valstybės gyventojams pasirodytų mieli. „Santykiai su TVF visada yra kraštutinė neišvengiamybė tik toms šalims, kurios nesugeba pačios susitvarkyti. Anksčiau instrumentai buvo labai sudėtingi ir kuriami su didžiulėmis išankstinėmis sąlygomis. Netgi, pavyzdžiui, mums buvo siūloma apmokestinti pensijas“, - kalbėjo prezidentė. Pasak jos, dabar TVF jau lankstesnis ir siūlo „įvairesnius mechanizmus“ su ne tokiais griežtais apribojimais. Tik vargu, ar Lietuva tokių mechanizmų galėtų tikėtis. Mat, šalies vadovės žodžiais, jie gali būti taikomi šalims, kurios pasižymi „labai stabilia“ makroekonomine padėtimi ir teigiamomis ekonominėmis perspektyvomis. D. Grybauskaitė teigė nenorinti kategoriškai vertinti galimybės skolintis iš TVF, tačiau simpatijomis tokiam sprendimui taip pat netryško. „Vienareikšmiškai nenorėčiau vertinti, bet vistik linkiu visoms valstybėms kuo greičiau atsikratyti tokio prižiūrėtojo“, - sakė politikė.
Paklausta, ar tiesa, kad Lietuva jau keletą mėnesių negali pasiskolinti pinigų tarptautinėse rinkose, ji teigė, kad su savotiška paskolų blokada susidūrė daugybė šalių. „Visiems nepavyksta. Todėl, kol nebuvo šio sprendimo (dėl Graikijos ir euro zonos gelbėjimo - DELFI), tol visos rinkos neskolino niekam. Ne tik Lietuvai“, - tęsė D. Grybauskaitė.
Krizė – pirmiausiai „neatsakingos bankų veiklos“ padarinys
Prezidentė pabrėžė, kad ES viršūnių priimti sprendimai – tik pradžia. Ir daug priklausys nuo bankų sektoriaus, kuris į daugelį sprendimų žiūrėjo ne itin pozityviai. „Dar reikės tartis su privačiais bankais. Dar reikės priversti bankus prisiimti atsakomybę ir pasidalinti atsakomybe už tai, kas įvyko. Tai ne vien vyriausybių ir valstybių problema. Tai pirmiausiai ir neatsakingos bankų veiklos problema“, - žodžių į vatą nevyniojo D. Grybauskaitė. Pasak jos, nors bankai spyriojasi, padėtis tiek rimta, kad vienintelė išeitis – bendradarbiavimas su valstybėmis. „Abi pusės (...) jau pradėjo suprasti, kad problema lies visus – tiek valdiškąjį sektorių, tiek privatų. Ir jau čia dabar stumdytis alkūnėmis nebėra kur“, - aiškino šalies vadovė. D. Grybauskaitė taip pat pridūrė, kad Lietuvos bankai skolų krizės akivaizdoje atrodo pakankamai saugūs, mat jie nėra įmerkę didelių pinigų į finansų suvaldyti nepajėgiančias valstybes. „Labai džiaugiuosi, kad lietuviški bankai turi labai simbolines sumas ar iš viso nėra pažeisti šių blogų vertybinių popierių ir paskolų. Todėl santykinai mūsų bankų sistema šioje situacijoje yra viena iš stabiliausių“, - ramino prezidentė. Lėtapėdė Europa pati sau kenkia Lietuvos vadovė taip pat neatsiima priekaištų ES veikimui. Esą Europa sprendimus priima per lėtai ir dėl to pati blogina savo padėtį. Pavyzdžiui, vakarykščiai sprendimai esą turėjo būti priimti dar birželį. „Iš tiesų turime apsispręsti dėl Europos integracijos kokybės. Ypač turint galvoje euro zoną. (...) Ir Lietuvą tai liečia taip pat, nes mes esame tiesiogiai „pririšti“ prie euro. Mes turime apsispręsti, ar turėdami bendrą valiutą sau galime leisti daryti ką nori ir elgtis neatsakingai fiskalinės politikos srityje. (..) Turint bendrą valiutą, turime turėti labai artimą ir labai koordinuotą ekonominę ir fiskalinę politiką. Kol tai nepadaryta, judėsime nuo vienos bėdos prie kitos ir galų gale iš tiesų susidursime su dar didesnėmis problemomis. Kol radikaliai nepakeisime savo požiūrio į Europos integraciją, į atsakingą finansų ir fiskalinę politiką, tol judėsime nuo krizės prie krizės“, - dėstė D. Grybauskaitė. Politikė pažymėjo, kad ES vadovų krizės suvaldymo mechanizmas turėtų suveikti, tačiau kitas klausimas – ar tas poveikis bus pakankamas. „ Todėl ir gavome trijų periodų arba trijų šuolių krizę vietoj to, kad galėjome susitvarkyti dar su 2008 m. krize“, - europiečių lėtumui priekaištus bėrė D. Grybauskaitė. Šalies vadovė pabrėžė, kad Europą reikia keisti. O Lietuvai ir į ją panašioms ES valstybėms naudingesnis būtų „stipresnės, labiau integruotos Europos modelis“.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą