Kiekvienas, bent kiek smegenų turintis žmogus, supranta, kad valstybė neegzistuoja be simbolių. Tokiu mūsų valstybės simboliu yra Vytis, valstybės herbas. Tai užrašyta valstybės Konstitucijoje. Ją ginti yra prezidento tiesioginė pareiga.
Rugpjūčio 31 dieną Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl visuotinio lietuvių tautos noro matyti centrinėje sostinės Lukiškių aikštėje paminklą valstybės simboliui LRT televizijai pasakė:
„Esu tos kartos vilnietė, kuriai teko žygiuoti šiuo prospektu ir paraduose, ir šiaip vaikščioti, ir mačiau ten tokį vieną paminklą. Todėl kai kalbama apie paminklus būtinai čia, man truputį neramu, kad bet koks paminklas, kokį bestatytumėme, visi jie nukreipti kažkuo į praeitį. O norėtųsi galvoti apie šiandien, apie ateitį, nes matome, kad čia yra žmonės, vaikai. Turint galvoje mano labai asmeninę alergiją paminklams, aš palikčiau šią aikštę gyvą, kad žmonės galėtų džiaugtis, ja naudotis ir kad ji būtų visiems vilniečiams ir mūsų svečiams. Lukiškių aikštė anksčiau buvo siejama ir su daugiau ne itin malonių pavidalų – ne tik su čia stovėjusiu paminklu bolševikų revoliucionieriui Vladimirui Leninui, bet ir priešais buvusiais KGB rūmais, greta veikiančiu Lukiškių kalėjimu. Šiandien tai yra aikštė žmonėms. Matome už mūsų nugarų, kiek yra vaikų, kiek žaidimų, kiek visko. Tai reiškia, kad ši aikštė jau nutrynė visą blogąją istorijos kupros naštą ir iš tikrųjų yra skirta žmonėms. Ir manau, kad tai yra labai gerai.“
Reportažas organizuotas beprasidedant „Vilniaus dienos“ mugei, už Grybauskaitės šurmuliavo jomarkas: ant žolės buvo pastatyta laikina karuselė, pripustas batutas vaikams.
Man susidarė įspūdis, kad visas LTV reportažų iš Lukiškių aikštės ciklas buvo parengtas vien tam, kad jį vainikuotų Grybauskaitės viešai išsakytas Vyties paminklo paneigimas, kurį aš prilyginu priesaikos sulaužymui. O kaip kitaip įvardinti prezidentės pasakymą, kad „bet koks paminklas, kokį bestatytumėme, visi jie nukreipti kažkuo į praeitį?“
Paminklas valstybės simboliui nukreiptas į praeitį?
Ar tai gali sakyti valstybės vadovas apie valstybės simbolį?
Komunistei Grybauskaitei Vytis – praeitis? Lietuva jai – praeitis?
O kaip Karlas Marksas, gal ateitis, gal čia reikia pastatyti komunistės Grybauskaitės dievą Marksą, prie kurio ji kartu su Europos Komisijos pirmininku Žanu Klodu Junkeriu galėtų melstis jų globalizmo dievui?
Alergiją ji jaučia praeičiai? 
Suprantama, turint tokią juodą praeitį, kokia ji yra pas Grybauskaitę, kiekvienam gali kilti alergija.
O mums, ar nekyla alergija, matant purvinos biografijos komunistę prie valstybės vairo, neigiančią pagrindinį valstybės simbolį?
Algimantas Lebionka