1. Pastarųjų dienų situacija parodė, kad kai kurie politikai ir partijos, sistemingai įpratę bėgioti pas MG Baltic pasitarti dėl savo rinkimų, postų, ar mielai ėmę kupiūrų pilnas dėžutes, yra nepajėgūs suprasti, jog LVŽS siekia skaidraus partijų, tame tarpe ir esamos koalicijos partnerių partijos, finansavimo. Taip, mes nenorime, kad mūsų partneriai aplinkybių būtų stumiami į abejotinas korupcines konservatorių ar liberalų lygio dėžučių ar pasitarimų verslininkų būstinėse situacijas. Mes norime, kad su mumis Vyriausybės programą kartu įgyvendinantys žmonės turėtų orias ir skaidrias sąlygas savo partijos veiklai.
2. Yra elementaru, jog skaidrias lėšas, už kurias partija nesijaus kažkam skolinga, gali užtikrinti tik valstybės dotacija. Valstybės dotacija kaip sąlyga partijų veiklos skaidrumui, minėta dar konservatorių valdančiosios daugumos metu, 2009- 2011 m., kai, kilus skandalams dėl partijų rėmimo juridinių asmenų lėšomis, juridiniams asmenims remti partijas buvo uždrausta, apribota ir fizinių asmenų parama.
3. Keista, bet trumpa konservatorių atmintis ir dviguba moralė užmiršo, ką suokė prieš dešimtį : "Tai istorinis žingsnis, Seimas parodė savo brandą ir manytina, kad tai bus pirmas žingsnis ir kelias didesnio politinio skaidrumo link", - Seimo sprendimą drausti juridinių asmenų rėmimą ir partijas dotuoti tik iš valstybės biudžeto tuomet sveikino Prezidentės patarėja. Tuometinis premjeras A. Kubilius taip pat ragino „apskritai uždrausti bet kokią finansinę paramą partijoms fizinių ar juridinių asmenų ir palikti tiktai tas biudžeto dotacijas“. Paradoksas, dešimtmetis praėjo ir konservatorių lūpose siekis skirti valstybės dotaciją partijai tapo blogiu, nes, elementaru - viskas, ką pasiūlo ne konservatoriai ir kas skirta ne jiems – blogis. Tik 11 milijonų iš pensijų fondų karalienės Mortos mokyklos statybai yra gerai, nes tai – konservatorių labui.
4. Taip, registravau valstybės biudžeto pataisas. Pusmetį svarstome apie tai, kaip reikėtų ir ar reikėtų finansuoti visas, net ir naujai įkurtas, parlamentines partijas. Pirmasis variantas – tarp visų parlamentinių partijų perskirstyti jau esamas biudžeto lėšas – susilaukė kritikos. Konservatoriai puolė ginti savo koalicijos partnerių paluckininkų interesus, esą, neteisinga, nukentės opozicinė partija, gaus mažesnį finansavimą. Nors mažesnis finansavimas ir atrodė logiškas – po skilimo jų liko mažiau, dalis gautų rinkėjų balsų/mandatų, kurie ir lemia finansavimo dydį, „iškeliavo“ į kitą partiją. Bet OK. Tebūnie. Mes girdime opozicijos baimes ir paklausėme konservatorių. Finansavimo modelį pakeitėme. Tada liko vienintelis kelias užtikrinti skaidrų naujos parlamentinės partijos finansavimą – papildomas finansavimas, neperskirstant esamų partijų lėšų, būtų skiriamas iš valstybės biudžeto. Tam ir buvo reikalingi mano registruoti 2018 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIIIP-2470(2) pakeitimo pasiūlymai.
5. Tas konservatoriams taip pat netiko. Tada nuskambėjo kaltinimai, kad esą siūlau keisti NATO biudžetą, pasiūlymas neva kelia grėsmę vos ne nacionaliniam saugumui, nukentės NATO interesai. Pirmas dalykas, nėra „NATO biudžeto“. Yra vienas vienintelis valstybės biudžetas, kuris skirstomas įvairiausiems poreikiams: mokytojų atlyginimams, NATO įsipareigojimams ir kitiems dalykams, kurie išlaikomi biudžeto lėšomis finansuoti.
Įdomu, tie kritikuotojai bent prieš balsuodami skaitė kaip atrodo tas neva „NATO biudžetas“, kuriam pataisą registravau? Toje pačioje biudžeto eilutėje lėšos yra skiriamos, pacituosiu: „su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; <...> nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais paskelbto referendumo ir (arba) pirmalaikių, naujų ar pakartotinių rinkimų; nenumatytoms išlaidoms politinių partijų veiklai finansuoti; nenumatytoms išlaidoms, susijusioms su užsienio valstybių svarbių asmenų vizitais Lietuvoje; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, <...> Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams; valstybės paramai teikti įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus; <....> kredito unijų sistemos struktūrinei reformai įgyvendinti <....>“
Ten toks pats „NATO biudžetas“, kaip ir „būsimo referendumo biudžetas“, „įvykusių Zanavykų apygardoje rinkimų biudžetas“ ar „žemės ūkio biudžetas“ arba „daugiabučių modernizavimo“ biudžetas. Tiesiog, kaip vakar taikliai apibūdino Premjeras, kito techninio kelio skirti dotaciją partijai šiuo metu nėra ir reikėjo pasirinkti būtent tą biudžeto eilutę. Kitaip biudžetas nėra sudarinėjamas. Tad visi išvedžiojimai, kad kažką galima buvo padaryti kitaip – arba visiškas Statuto ir biudžeto sandaros principų nežinojimas, arba tikrai negeranoriškas bandymas kiršinti žmones ir siekis dirbtinai išpūstame burbule paskandinti kur kas didesnes problemas: kad ir verslininkų rengtus raštus, pasinaudojant mandatu nuneštus į Konstitucinį Teismą, ir paskui gautą tų pačių verslininkų fondų 11 milijonų indėlį į karalienės Mortos statybas. Manau, kad būtent toks Konstitucinio Teismo pažeminimas bei Seimo nario mandato paniekinimas labiausiai menkina pasitikėjimą valstybe tiek viduje, tiek tarptautinėje bendruomenėje. Ir tikrai ne siekis, kad visų partijų finansavimas būtų skaidrus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą