EŽTT : Lietuvos prokuratūros ir teismų veiksmai naudoti melagingus liudininkus yra nusikalstami

EŽTT : Lietuvos prokuratūros ir teismų veiksmai naudoti  melagingus liudininkus yra nusikalstami

Aurimas Drižius





Generalinė prokuratūra nuolat naudoja melagingus liudininkus, kad nuteisti ir uždaryti į kalėjimą visiškai nekaltus žmones, nors ir žino, kad Europos Žmogaus teisių teismas (EŽTT) yra ne kartą įvardinęs tokią praktiką kaip nusikalstama.

Pvz., garsiojoje Garliavos pedofilijos byloje nuteistas tariamas Drąsiaus Kedžio bendrininkas aklas žmogus Raimondas Ivanauskas buvo nuteistas pagal žinomai melagingus Mindaugo Žalimo parodymus – pastarasis juos davė mainais į prokuratūros pažadą jį ištraukti nuo atsakomybės už Baltarusijos piliečio sunkų kūno sužalojimą. Todėl prokuratūros praktika – mes tave ištraukiam iš kalėjimo mainais už tai, kad mums padėsi į kalėjimą įkišti nekaltą žmogų – yra nusikalstama, ir tai ne kartą yra pažymėjęs EŽTT. Tačiau tokią prokuratūros praktiką toliau skatina visa teismų sistema, įskaitant ir taip vadinamą Aukščiausiąjį teismą.

Tai, kad tokia praktika nusikalstama yra pasisakęs EŽTT byloje ALBRECHTAS PRIEŠ LIETUVĄ



Garsus lenktynininkas Albertas Albrechtas buvo sulaikytas 2005 metais Kaune, praėjus dešimčiai metų po verslininko Rimanto Grainio (nuotr. viršuje)  susprogdinimo prie Vyriausybės. Strasbūro teismas nustatė, kad sprendžiant suėmimo klausimą A.Albrechtui ir jo advokatui nebuvo pateikti jokie įrodymai, todėl jiems nebuvo sudarytos sąlygos ginčyti argumentų suėmimui pagrįsti.

 „Jiems nebuvo sudarytos galimybės išanalizuoti ką nors byloje, kad galėtų adekvačiai ginčyti prokuroro ir apylinkės teismo išvadas“, – rašoma teismo sprendime. Šioje byloje vienu iš svarbiausių įrodymų buvo už tą patį nužudymą nuteisto Genadijaus Bazurino liudijimai.

Žudikas susigalvojo, kad užsakyti Grainį jam užsakė jau minėtas lenktynininkas A.Albrechtas. Prokuratūra suklastojo jam bylą, remdamasi melagingais žudiko parodymais, ir tada teismo prašė trečdaliu sumažinti žudikui skirtą įkalinimo bausmę. Nors tai buvo neteisėtą, ir tai konstatavo EŽTT. Visa Lietuvos "teisinė sistema" ir toliau ją naudoja - jau minėtojo Raimondo Ivanausko byloje vis buvo nuteistas pagal "patologinio melagio" Mindaugo Žalimo parodymus.



Į kalėjimą pagal melagio parodymus R.Ivanauską pasiuntė garsioji LAT išplėstinė kolegija, kuriai pirmininkavo ir V.Adamkaus eks patarėjas Armanas Abramavičius (nuotr. viršuje didžiausiu pilvu).







Albrechtui EŽTT atstovavo Kaune praktikuojantis advokatas R. Girdziušas. Lietuvos pusei – jau liūdnai pagarsėjusi K. Bubnytė.

Pareiškėjas (Albrechtas) skundėsi, jog buvo pažeistas Konvencijos 5 straipsnis, nes teisme nagrinėjant bylą dėl jo kardomojo įkalinimo jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.



Nuotr. : garsus lenktynininkas A.Albrechtas, teisėjų ir prokurorų mafijos nuteistas už nusikaltimą, kurio nepadarė pagal žinomai melaginus žudiko parodymus - vienas iš daugelio Lietuvos kankinių



Pareiškėjas iš kalėjimo buvo paleistas 2015 m. sausio mėn. 1998 m. spalio 15 d. pilietis G. Bazurinas, apkaltintas dalyvavimu R. Grainio nužudyme, duodamas parodymus teigė, jog nurodymą nužudyti jis gavo iš asmens O. L., tačiau jis nežinojo, ar būtent O. L. siekė, kad R. G. būtų nužudytas, ar jo nužudymą užsakė kas nors kitas.

1998 m. spalio 29 d. G. Bazurinas pakeitė savo parodymus, teigdamas, kad R. Grainio nužudymą užsakė „Alius iš Kauno“. 1998 m. lapkričio 9 d. G. Bazurinas tyrėjams parodė vietą, kurioje, jo teigimu, 1995 m. gegužės mėn. jis buvo susitikęs su „Aliumi“. Ši vieta buvo netoli pareiškėjo namų Kaune.

2001 m. spalio 21 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismas nuteisė 21 asmenį, sudariusį ginkluotą grupuotę, kuri 1990–1998 m. veikė Vilniuje ir jo apylinkėse. Šios nusikalstamos organizacijos nariai buvo nuteisti už 13 žmogžudysčių ir 12 pasikėsinimų nužudyti, įvykdytų panaudojant šaunamuosius ginklus bei sprogmenis, taip pat už nemažą plėšimų skaičių ir verslininkų pagrobimus.

Tuo pačiu sprendimu trys minėtai nusikalstamai organizacijai priklausę asmenys, G. Bazurinas., I. M ir V. Januskevičius buvo nuteisti už R. Grainio nužudymą. Teismas nustatė, kad tai buvo nužudymas pagal užsakymą, užsakytas dėl to, kad nenurodytas asmuo nepageidavo R. Grainiui grąžinti nemažos pinigų sumos.

Teismas taip pat nustatė, kad minėtas nenustatytas asmuo buvo žinomas „Aliaus“ slapyvardžiu. Penktasis nužudyme dalyvavęs asmuo, O. L., slapstėsi. Už visus padarytus nusikaltimus G. Bazurinas buvo nuteistas iš viso 19 metų laisvės atėmimo bausme.

2002 m. kovo 1 d., remdamasis G. Bazurino parodymais, prokuroras padarė išvadą, jog tikėtina, kad „Alius“ ir pareiškėjas buvo tas pats asmuo. Be to, G. Bazurinas teigė (šio pareiškimo data nėra žinoma), kad jis atpažintų „Alių“ jį pamatęs. Tą pačią dieną prokuroras Vilniaus kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybai nurodė nustatyti pareiškėjo gyvenamąją vietą, gauti jo telefoninių pokalbių įrašus ir ištirti jo ryšius su R. Grainiu.

2002 m. kovo 19 d. G. Bazurinas, kuris tuo metu jau atliko laisvės atėmimo bausmę kalėjime, buvo parodytos keturių asmenų nuotraukos. Šis Albrechtą įvardijo kaip „Alių iš Kauno“ – nužudymą užsakiusį asmenį.

2002 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyba prokurorą raštu informavo, kad pareiškėjas negyveno tame Kauno bute, kuriame buvo registruotas. Policija pripažino, kad pareiškėjo gyvenamosios vietos nustatyti nepavyko, bet įsipareigojo informuoti prokurorą apie pareiškėjo buvimo vietą, kai tik jį suras.

http://laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=7440:eztt-lietuvos-prokuraturos-ir-teismu-veiksmai-naudoti-meluojancius-liudininkus-yra-nusikalstami&catid=47&Itemid=101