Vilmantas Povilaitis: Straipsnis iš praeities, kai žiniasklaida, dar nebuvo užvaldyta, grybolandsberginės diktatūros.

Dveji metai banditų taikiklyje

2004 m. gruodžio 8 d.
Tomas BERŽINSKAS

SpausdintiKomentarai (0)lankomiausiasdaugiausiai komentuotas

Vilmantas Povilaitis dvejus metus kenčia nusikalstamos gaujos atakas. Šiaulių banditams pasipriešinusio Vilmanto Povilaičio gyvenimas virto pragaru. Dvejus metus nusikalstamos gaujos puolamas vyras prarado sveikatą, darbą bei pinigus. Du kartus žiauriai sumuštas, kartą - peršautas, nuolat bauginamas bei terorizuojamas.

Bandė padėti sūnėnui

Į policijos pareigūnams gerai žinomos "vanaginių" grupuotės nemalonę V. Povilaitis pateko 2002-ųjų spalį. Tąkart jis tik bandė padėti šešiolikos metų sūnėnui Lukui, iš kurio du jaunuoliai atėmė mobilųjį telefoną.

Susitikęs su Andriumi - vaikinu, pažįstančiu plėšikus - vyras pareikalavo grąžinti aparatą. Po neilgo pokalbio supratęs, kad susitarti gražiuoju nepavyks, V. Povilaitis nuvažiavo pas Luko mamą ir paragino ją rašyti pareiškimą policijai. "Kitą dieną Andrius pasakė sūnėnui, kad nori susitikti su manimi. Kai atvažiavau, jis užsimanė paskambinti iš mano telefono kažkokiam Baravykui", - prisimena V. Povilaitis.

Tada jis dar nežinojo, kad Gediminas Baravykas - nuolat į Šiaulių teisėsaugininkų akiratį patenkantis, "vanaginių" gaujai priskiriamas asmuo. Pareigūnų teigimu, vyras pasižymi nuožmiu charakteriu.

"Skambinti nedaviau. Sakau, man tas pats, skambink nors ir Raudonkepuraitei, bet atiduokite telefoną Lukui. Kartu su sūnėnu ir jo draugu sėdome į mašiną ir išvažiavome", - pasakoja V. Povilaitis.

Po kelių minučių jis "susipažino" ir su G. Baravyku, ir su Renatu Simonenko. Vanago pravardę turintį vyrą Šiaulių teisėsaugininkai laiko minėtos grupuotės lyderiu.

Egzekucija miesto centre

Vytauto gatve važiavęs V. Povilaitis pastebėjo paskui jo BMW sekantį mersedesą. Ragindamas sustoti jo vairuotojas mirksėjo priekiniais žibintais.

V. Povilaičiui sustojus iš mersedeso išlipo trise: R. Simonenko, G. Baravykas ir dar vienas vyras. Vienas iš trijulės smogė V. Povilaičiui į veidą, kiti paleido į darbą kumščius, kojas.

"Praradau sąmonę. Atsipeikėjau, o G. Baravykas laiko prie mano galvos pistoletą: nori, kad nušaučiau? Jam pasitraukus atsistojau, nuėjau į mašiną nusivalyti kraujo", - pasakoja vyras.

Jo teigimu, prie BMW priėjęs R. Simonenko pareikalavo "štukos žalio" (1000 JAV dolerių red. past.). Arba pinigai, arba išmesime tave iš automobilio.

Atsakymo nereikėjo: vyrai dar kartą apipylė V. Povilaitį smūgiais. Pastarasis vėl prarado sąmonę. Atsipeikėjęs išvydo, jog nusikaltėliai išvažiuoja.

"Atsikėliau, sėdau prie vairo ir nuvažiavau iš paskos. Norėjau paskambinti policijai - bet neveikė telefonas. Matyt, mušdami jį kliudė. Užsirašiau mersedeso valstybinius numerius ir nuvažiavau į ligoninę", - teigia vyras.

Nuo meilikavimo iki grasinimų

Nusikaltimą tyrė Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai. Jį sumušusius R. Simonenko ir G. Baravyką nukentėjusysis atpažino iš teisėsaugininkų parodytų nuotraukų.

Įtariamieji sulaikyti, vėliau paleisti. V. Povilaičio žiniomis - už trisdešimties tūkstančių litų užstatą.

Vykstant ikiteisminiam tyrimui "vanaginiai" ėmėsi taktikos "nuo meilikavimo - iki grasinimų". Pažįstami žmonės V. Povilaičiui perdavė: tave sumušę vyrai siūlo taiką ir pinigų.

Eiti iki galo nusprendęs vyras netrukus sulaukė naujos užuominos: pagalvok, ar gerai elgiesi. Niekada neišsižadėk lazdos, terbos ir kalėjimo. "Kokie subtilūs", - ne be šypsenos konstatuoja V. Povilaitis.

"Vėliau siūlė iškelti balių, dar vėliau - parūpinti "stogą". Suprask - atsiimsi pareiškimą, o mes tapsime tavo draugais ir gynėjais", - tvirtina jis.

Kai R. Simonenko ir G. Baravykas išėjo į laisvę, vyras nuolat susidurdavo su jais mieste. Į bulvaru einantį V. Povilaitį šnairuodavo skustagalvių vyrukų kompanijos, miesto gatvėmis vyrą sekiodavo jam jau žinomas mersedesas.

Už tai, kad Šiaulių miesto

centre kartu

su sėbru

žiauriai sumušė vyrą,

"vanaginių"

grupuotės

lyderiu pareigūnų vadinamam

Renatui Simonenko teismas skyrė lygtinę bausmę.

Kaukėtų nusikaltėlių šūviai 2003-iųjų sausio pabaigoje V. Povilaitis užsuko į svečius pas sūnėną. Vos užvėrus duris pasigirdo skambutis, ir į butą įsiveržė du kaukėti, pistoletais ginkluoti vyrai.

"Neabejojau, kad atėjo manęs. Pamaniau, vis tiek nušaus, pabandysiu bent pasipriešinti", teigia V. Povilaitis.

Spyris nusikaltėliui baigėsi pastarojo šūviu į koją. Į sieną atsirėmęs V. Povilaitis bandė smogti banditui ranka - tada pastarasis šovė antrą kartą. Į petį.

Nusikaltėliai iškratė ant žemės nukritusio V. Povilaičio, jo sūnėno bei kelių bute buvusių draugų kišenes, čiupo kompiuterį, kompaktinių diskų grotuvą, kitus daiktus - ir dingo.

Policija šį nusikaltimą įvykdžiusių įtariamųjų nenustatė. ONTT pareigūnai V. Povilaičiui sako nemaną, kad šūviai ir plėšimas - "vanaginių" darbas.

"Gal tai ir tiesa - tačiau aplinkybės labai keistos. Jie įsiveržė tik man įėjus į butą, sužalojo tik mane. Daiktus galėjo pavogti "dėl akių", - svarsto V. Povilaitis.

Prieš nuosprendį - dar viena ataka

V. Povilaitis manė, kad vienintelė institucija, galinti sutramdyti "vanaginius", - Šiaulių miesto apylinkės teismas. Laukė nuosprendžio, kurio vis nebuvo: susirgo ekspertas, vėliau - teisėjas. Bylos nagrinėjimas tęsėsi beveik dvejus metus. "Laukiau, maniau, kad tada teroras baigsis. Juk "vanaginius" sutikdavau kone kas savaitę. Gerai, kad bent gyvenu ne Šiauliuose ir man nereikia čia vaikščioti kasdien. Mano vietoje bet kam būtų mažiausiai nejauku", - sako V. Povilaitis.

Galiausiai vyras sužinojo, kad nuosprendis bus skelbiamas rugsėjo 8-ąją. Likus vos dviem dienoms, rugsėjo 6 dieną, jis dar kartą susidūrė su nusikaltėliais.

Netoli Pramonės gatvės kelią V. Povilaičio vairuojamam automobiliui užblokavo "Opel Kadett". Viduje sėdėjo penki jauni vaikinai. "Sustok, reikia pasišnekėti", - tarė vienas iš jų.

V. Povilaičiui sustojus atlėkė "VW Golf". Iš dviejų mašinų išpuolę jaunuoliai kalbėtis neketino. Nepraėjus nė minutei vyras gulėjo ant žemės be sąmonės. "Lūžo žandikaulis, sukrėstos galvos smegenys", - medikų išvadą prisimena V. Povilaitis.

Jis įsitikinęs, kad tąkart jį irgi sumušė "vanaginiai". "Gal kad vėl įbaugintų, gal kad į teismą neateičiau", - gūžčioja vyras.

Mušeikoms - lygtinės bausmės

Į teismą jis atėjo - nepaisydamas svaigstančios galvos, stipriai veikiančių vaistų. Teisėjo Viktoro Roščenkovo paskelbtas verdiktas V. Povilaitį pribloškė. Nukentėjusiojo manymu, nuosprendis - daugiau nei humaniškas.

R. Simonenko skirti treji metai nelaisvės, bausmės vykdymas atidėtas tokiam pat laikotarpiui. Tas pats - ir G. Baravykui.

Nuteistieji įpareigoti atlyginti V. Povilaičiui padarytą žalą. Turtinė žala - daugiau kaip 2000 litų, neturtinė - 25 tūkstančiai litų. R. Simonenko ir G. Baravykas privalo ją atlyginti solidariai.

Kiti įpareigojimai - "teikti nukentėjusiajam V. Povilaičiui pagalbą, kol šis gydosi", be teisėsaugininkų žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Stebisi ir pareig nai

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia ir į nusikaltimo pobūdį, teisiamųjų kaltę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tokiomis tampa ankstesni teistumai, kardomosios priemonės.

R. Simonenko yra teistas už chuliganizmą, išžaginimą, melagingų parodymų davimą. Pavardė figūruoja keliose dar nebaigtose bylose. Ne kartą skirti teismo įpareigojimai, ne kartą oficialiai perspėtas nutraukti nusikalstamą veiklą. Už teismo įpareigojimų nevykdymą iškeltos kelios baudžiamosios bylos.

G. Baravykas anksčiau teistas už atvirąją vagystę, dukart - už transporto priemonės nuvarymą, kartą - už savavaldžiavimą bei tyčinį apysunkį kūno sužalojimą.

Kelis kartus vyrui taikyti teismo įpareigojimai, jis buvo oficialiai perspėtas nutraukti nusikalstamą veiklą, įrašytas į operatyvinę prevencinę įskaitą.

"Tokiems žmonėms skiriamos tik lygtinės bausmės?" - nuostabos neslepia ne tik V. Povilaitis, bet ir ONTT pareigūnai.

Kančios metų kaina pagal teisėją

V. Povilaičio netenkina ir jam priteistos neturtinės žalos dydis. Vyras prašė 100 tūkstančių litų.

"Manau, kad 25 tūkstančiai už dvejus baisius metus - ne ta suma. Jei būčiau dirbęs, būčiau uždirbęs daugiau. Ir būčiau likęs sveikas", - tvirtina V. Povilaitis.

Iškart po nuosprendžio vėl į ligoninę grįžęs vyras praleido apskundimo terminą. Surašęs skundą paprašė jį atstatyti. Prašymą nagrinėjo teisėjas V. Roščenkovas - ir jį atmetė.

Šiaulių apygardos teismas prašymą patenkino. Byla bus nagrinėjama iš naujo.

Teis jas atleistas iš pareigų

V. Roščenkovas - jau nebe teisėjas. Nuo 1999-ųjų pabaigos Šiaulių miesto apylinkės teisme dirbo teisėju, o šių metų lapkričio 16-ąją Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus dekretu atleistas iš pareigų.

Atleisti ar paskirti dirbti teisėjus Prezidentui rekomenduoja Teismų taryba: šalies teismų savivaldos organas.

"Pirmą kartą teisėjas skiriamas penkeriems metams - tai tarsi bandomasis laikotarpis. Jam praėjus Prezidentas kreipiasi į Tarybą patarimo - pratęsti ar ne teisėjo įgaliojimus", - sakė "Šiaulių kraštui" Raimondas Bakšys, Nacionalinės teismų administracijos direktorius.

V. Roščenkovo atveju Teismų taryba rekomendavo Prezidentui atleisti teisėją iš pareigų.

"Teismų taryba vertina, ar nėra nusiskundimų dėl teisėjo darbo bei etikos. Atleidimo motyvai nebūtinai būna neigiami. Galima rekomenduoti atleisti teisėją dėl to, kad jis nesusitvarko su darbo krūviu", - teigė direktorius.

Kalbėti apie pasiūlymo atleisti iš pareigų V. Roščenkovą motyvus R. Bakšys tvirtino negalįs.

Tomas BERŽINSKAS

Šaltinis: laikraštis "Šiaulių Kraštas"

http://www.skrastas.lt/?data=2004-12-08&rub=1143711027&id=1146722902