Kur riba tarp dvasinio nušvitimo ir kliedesių? Paskutiniu metu priviso visokių dvasinių mokytojų, žinių, žinovų ir specialistų. Nesakau, kad jie visi yra netinkami ir kliedi.
Pabandykime rasti tikrovę/realybę ir ją atskirti nuo iliuzijų, sapalionių ir kliedesių. Tas kuris teigia, kad yra dvasiškai nušvitęs/prabudęs gali būti visiškai sutrikusios psichikos asmuo kuriam vaidenasi, rodosi arba tiesiog tai tėra jo fantazijos ar pasąmonės vaizdas.
Labai paprasta juos atskirti, nereikia būti jokiu žinovu ir specialistu ir tuo labiau nušvitusiu ar prabudusiu. Dvasiniai sapaliotojai niekada nesivadovaus logika, jų nušvitime logika neegzistuoja ir visi iki vieno dvasiniai šviesų matytojai jas mato skirtingai.
Jie negali paaiškinti tai ką jie mato, nes tai neįeina į jų programą, bet dažniausiai tai ką jie pasąmonėje mato, aklai tuo ir tiki. Į šią grupę galima drąsiai priskirti ir religinius fanatikus kurie perskaitę vieną ar kitą maldaknygę ją aklai patiki.
Jie tiesiog aklai tiki, tai kas kas jiems rodosi, bet paaiškinti to negali, o tuo labiau logiškai apibūdinti. Atkreipkite dėmesį į Dievų žinovus, jie visi iki vieno bandys apginti savo perskaitytų maldaknygių “tiesas“, bet logiškai paaiškinti jie negali nieko.
Yra ir kitas dvasinis nušvitimas, kuris yra paremtas logika ir sąmoningumu. Viską ką žmogus jaučia, mato, jaučia vidumi gali paaiškinti. Nereiškia tai, kad tai ko Jūs negalite paaiškinti, tai neegzistuoja. Greičiausiai tai yra tas momentas, kada Jūs jaučiate, bet Jums trūksta žinių/informacijos vienam ar kitam reiškiniui suprasti.
Tikrasis dvasinis nušvitimas įmanomas, tik blaivioje stadijoje ir jokiu būtų neapsvaigus, ar tai žolėmis, alkoholiu ar kitais narkotikais. Visi svaigikliai būtent yra geras draugas tų dvasinių sapaliotojų, kurie svaigsta ir vaidina nušvitusiais. Žmogaus prigimtis yra visą laiką būti blaiviu, visi dirbtini svaigimai yra nenatūrali žmogaus būsena.
Logika yra pats geriausias būdas atskirti dvasinius svaigalus nuo tikrųjų nušvitusių žmonių. Ten kur nėra logikos ir ja nesivadovaujama ir sapaliojama apie kažkokius dalykus kurių patys negali paaiškinti, ten nėra prasmės ir logikos. Todėl, nuo tokių sapaliotojų reikia bėgti kuo toliau, nes jie suteikia galimybę svaigstantiems pasijausti dvasiniais nušviteliais ir dvasiniais žinovais.
Norite būti dvasiškai nušvitęs/nubudęs? Vadovaukitės sąžine, logika, dora, gerumu ir prasme, nes visa tai ką darome turi turėti prasmę. Tie kas gyvena neprasmingai- tiesiog tuščiai švaisto jam duotą laiką.
Kas ta dvasia ir dvasingumas?
Kaip filosofinė kategorija dvasia tapatinama su sąmone, aukščiausia psichinės veikos forma, būdingai ne vien žmogui. Kalbant paprasčiau, dvasingumas yra žmogaus vidinė būsena kuri susideda iš daugelio dalykų. Vaikas gimęs yra dvasingas ta prasme, kiek jo genetikoje kurią perdavė jo tėvai gaus, jeigu jo tėvai buvo gyvuliško psichikos tipo, tada tikimybė, kad jų vaikas, taip pat bus gyvuliško psichikos tipo. Bet jeigu jis save tobulins ir stiprins žiniomis, tada jis iš gyvuliško psichikos tipo gali pereiti į žmogiškąjį.
Kai žmogus vadovaujasi sąžine, dora ir logika, tada atsisako gyvuliškų instinktų ir pradeda situaciją valdyti sąmone, tie kurie nevaldo šių procesų, dažniausiai būna bioroboto, gyvulio arba degrado psichikos būsenos.
Kaip tapti dvasingu arba nušvitusiu žmogumi
Nebijokite aplinkinių (bandos) apkalbų, išsivaduokite iš “Ką kiti pagalvos“. Atminkite Jūs esate tas, kuo Jūs save laikote pats, o ne tas, kokiu Jus laiko kiti. Kiti dažniausiai, jus laiko tokiu, kokiu jie nori Jus matyti.
Būkite individualiais ir jokių būdu nesistenkite būti savimi, nes būti savimi yra pirma egoizmo stadija. Reikia būti visko dalimi, neišskirti save aukščiau kitų. Privalote suprasti, kad esate maža dalis visumos, kuri Jus supa. Kalba eina ne apie bandą, kuri tave supa, o visatą ir Gamtą, nes žmogus yra viso šito maža dalis.
Tad linkiu visiems rasti šviesos, doros ir gyvenimo prasmės kelią 🙂
Vaidas Žemaitis Lekstutis