Lietuvos Visuomenės Tarybos pareiškimas dėl 2019 m. gegužės 12 d. referendumų

Lietuvos Visuomenės Tarybos
pareiškimas dėl 2019 m. gegužės 12 d. referendumų


2019-05-08 Vilnius

LR Seimo iniciatyva š.m. gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo. Dabartinę redakciją:
„Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais.
Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
siūloma keisti į:
„Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais.
Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis.
Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“

Lietuvos Visuomenės Tarybos valdybos nuomone, šis referendumas, kurio priėmimui reikia daugiau kaip pusės piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus, pritarimo, labai svarbus Lietuvos valstybės ateičiai, mūsų išeivijos ir Lietuvoje gyvenančių tautiečių santykiams, tačiau paskelbtas labai neatsakingai:
1. Referendumas ne tik supriešina Lietuvos piliečius, bet ir yra apgaulingas, nes referendumo organizatorius LR Seimas neatskleidė tikrųjų šio referendumo tikslų.
2. Referendumas šiurkščiai pažeidžia Lietuvos piliečių ar turinčių teisę į šią pilietybę asmenų, gyvenančių ne ES ir ne NATO šalyse, teises, skirsto Lietuvos piliečius į skirtingų teisių grupes. LR Seimas nepaaiškino, kodėl ir kuo prievarta ištremti Lietuvos piliečiai ir jų palikuonys skiriasi nuo asmenų, gyvenančių ES ir NATO šalyse.
LR Seimas nėra ir aiškiaregis, kuris gali atspėti, kas ateityje įvyks su ES ir NATO. Tai patvirtina ir Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucija turi būti aiški ir nedviprasmiška, priklausanti tik nuo mūsų Tautos valios, bet ne vienokių ar kitokių sąjungų. Tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnyje.
3. Referendumas pažeidžia LR Referendumo įstatymo 7 str. 1 d. 1 p. reikalavimą, kad referendumui teikiamas sprendimas turi būti pateikiamas aiškiai ir neturi klaidinti.
4. Referendumu skelbiama, kad Lietuvos pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustatyto konstitucinis įstatymas. Tačiau referendumo dalyviams šio konstuticinio įstatymo projektas nepateiktas.
Pvz., Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. vasario 11 d. korektiškai priėmė LR konstitucinį įstatymą dėl Lietuvos valstybės, dėl kurio viso teksto Lietuvos piliečiai balsavo 1991 m. vasario 9 d. per visuotinę apklausą (1 straipsnis. Teiginys „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ yra Lietuvos Respublikos konstitucinė norma ir pamatinis valstybės principas. 2 straipsnis. Šio įstatymo pirmajame straipsnyje suformuluota konstitucinė norma ir pamatinis valstybės principas gali būti pakeisti tik Lietuvos tautos visuotinės apklausos (plebiscito) būdu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliečių, turinčių aktyviąją rinkimų teisę.).
5. Šiuo metu LR Konstitucijos 12 str. nustato, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais, o išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Referendumo iniciatoriai referendumą aiškina iš esmės neteisingai – „dėl pilietybės išsaugojimo". Niekas iš Lietuvos piliečio neatima turimos pilietybės ir teisės į ją. Tik pats žmogus gali ir turi teisę pasirinkti kitos šalies pilietybę. Tačiau nevykdant LR Konstitucijoje išdėstytų Lietuvos piliečio pareigų, pilietybė prarandama, kaip ir numatyta daugelyje šalių, jei asmuo įgyja kitos valstybės pilietybę, o šiuo metu galiojantis LR pilietybės įstatymas nenumato kitaip. Visos šalys vienaip ar kitaip saugo savo piliečių teises, tačiau jos reikalauja ir vykdyti prisiimtus įsipareigojimus valstybei, kurios piliečiu asmuo tapo.
6. LR pilietybės įstatymas numato šias išimtis Lietuvos pilietybės išsaugojimui:
6.1 Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę asmuo įgijo gimdamas;
6.2 yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.;
6.3 yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.;
6.4 yra 6.2 ar 6.3 punktuose nurodyto asmens palikuonis - iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis;
6.5 sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
6.6 yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis yra įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal LR pilietybės įstatymo 17 str. 1 dalį;
6.7 yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
6.8 Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės piliečiu;
6.9 yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam ši pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei.
Pasaulio lietuvių bendruomenės duomenimis, tokiu būdu įgytas kelias pilietybes turi apie 30000 Lietuvos Respublikos piliečių.

7. LR Seimas, paskelbęs referendumą dėl LR Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo ir nepateikęs atitinkamo konstitucinio įstatymo, pasielgė labai nesąžiningai Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu ir dėl to, kad LR pilietybės įstatymas numato išimtį Lietuvos pilietybės išsaugojimui, apie kurią viešame diskurse nediskutuoja nei šio referendumo šalininkai, nei oponentai -  LR pilietybės įstatymas numato išimtį Lietuvos pilietybės išsaugojimui ir tiems asmenims, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdami pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
Šią LR pilietybės įstatymo pataisą LR Seimas priėmė 2015 m. gruodžio 22 d., t.y. tuo metu, kada LR Seimas, LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir LR Vyriausybė uoliai ir beatodairiškai vykdė 2015 m. globalistinių jėgų gerai organizuotą masinį neteisėtą nelegalų perkelimą į Europos Sąjungą ir jų paskirstymą ES šalims. Tai patvirtina veidmainišką Lietuvos valdžios elgesį Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu.

8. Jei Lietuvos Seimas, priėmęs šią LR pilietybės įstatymo pataisą, kurią pasirašė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir vykdo Lietuvos Vyriausybė, nuo 2016 m. sausio 6 d. leidžia išsaugoti Lietuvos pilietybę net tiems asmenims, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdami pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, t.y. net tiems, kurie nelegaliai pateko į Europos Sąjungą ir buvo tariamai legalizuoti Vokietijos kanclerės Angelos Merkel inicijuotais ir visoms ES šalims primestais ES Tarybos nutarimais, tai Lietuvos valstybė neturi jokios moralinės teisės nespręsti Lietuvos piliečių pilietybės išsaugojimo klausimo įgyjant kitos valstybės pilietybę Lietuvos piliečiams pagal kilmę, kurie ir dėl Lietuvos valdžios kaltės buvo priversti po 1990 m. kovo 11 d. išvykti iš Lietuvos. Tuo labiau, kad šie asmenys, jų uždirbtomis lėšomis išlaikydami Lietuvoje likusius jų giminaičius, ženkliai lengvina Lietuvos valstybės naštą socialiai remti didelę dalį Lietuvos piliečių.

Todėl Lietuvos Visuomenės Taryba,
- atkreipdama dėmesį į populistinį ir nedalykišką situacijos dėl Lietuvos pilietybės viešą aptarimą, dirbtinį visuomenės supriešinimą šiuo pagrindu;
- pastebėdama, kad nėra dvigubų pilietybių, o yra tik vienos ar kitos valstybės pilietybė, kurios gali būti išsaugomos tik šių valstybių įstatymais nustatyta tvarka;
- atkreipdama dėmesį į tai, kad dalis iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusių asmenų vaikų, vaikaičių ar provaikaičių aktyviai įgyvendina jų teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, atkuriamą LR vidaus reikalų minsitro įsakymais LR pilietybės įstatymo nustatyta tvarka;
- pastebėdama nelogiškumus ir prieštaravimus LR pilietybės įstatyme (teisę išsaugoti Lietuvos pilietybę sudarant santuoką su kitos valstybės piliečiu ir įgyjant tos valstybės pilietybę, bet Lietuvos pilietybės neišsaugant, jei iš Lietuvos išvykę sutuoktiniai Lietuvos piliečiai tapo kitos valstybės piliečiais; iš Lietuvos su tėvais išvykę jų vaikai netenka Lietuvos pilietybės, jei įgijo kitos valstybės pilietybę, tačiau tų pačių tėvų užsienio valstybėje gimę vaikai turi teisę į kitos valstybės ir Lietuvos pilietybę, kt.);
- suprasdama, kad negali likti jokių dviprasmybių dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir jokių nelogiškų bei neteisėtų jos ribojimų;
- suprasdama, kad visus įmanomus išspręsti klausimus dėl Lietuvos pilietybės ir kitų šalių pilietybės turėjimo tuo pačiu metu turi reguliuoti Lietuvos Respublikos Konstitucija ir konstitucinis pilietybės įstatymas, kurį vykdant pasirašomos tarpvalstybinės sutartys;
- suprasdama, kad taip vadinamas „Lietuvio pasas“ – šių klausimų nesprendžia;

Lietuvos Visuomenės Taryba, skirtingai nei 2019 m. gegužės 12 d. referendumą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės 12 straipsnio pakeitimo paskelbęs Lietuvos Seimas ar bet kas kitas, mano, kad neturi moralinės teisės Lietuvos piliečiams patarti, kaip balsuoti šiame referendume, dėl ko:
- nenurodinėja ir neagituoja Lietuvos piliečių, kaip jiems balsuoti šiame LR Seimo paskelbtame iš esmės ydingame ir klaidinančiame referendume;
- reikalauja, kad LR Seimas skubos tvarka atšauktų šį referendumą, paruoštų ir pateiktų viešam svarstymui Tautai LR konstitucinį pilietybės įstatymą, ir tik po šio konstitucinio įstatymo viešo aptarimo pateiktų jį Tautos referedumui.
-----------
Lietuvos Visuomenės Taryba mano, kad kitas LR Seimo paskelbtas 2019 m. gegužės 12 d. referendumas dėl LR Seimo narių skaičiaus sumažinimo yra populistinis ir esminių Lietuvos valstybės problemų nesprendžia. Jas sprendžia ne LR Seimo narių skaičius, bet LR Seimo narių darbas. Mūsų nuomone, šiuo referendumu LR Seimas tik siekia įmanomai didesnio balsuotojų dalyvavimo Respublikos Prezidento rinkimuose. Tokiais referendumais nukreipiamas Lietuvos piliečių dėmesys nuo esminių problemų.

Tačiau Lietuvos Visuomenės Taryba sveikina kiekvieną tiesioginio valstybės valdymo veiksmą, t.y. Lietuvos piliečių dalyvavimą referendumuose, todėl ragina Lietuvos piliečius aktyviai dalyvauti abiejuose 2019 m. gegužės 12 d. referendumuose ir balsuoti pagal savo sąžinę ir apsisprendimą. Tikimės, kad mūsų nuomonė tam padės.

2019-05-08 d. 11 val. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Lietuvos Visuomenės Tarybos valdybos pirmininko Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Dėl 2019 m. gegužės 12 d. referendumų“ Dalyvauja Lietuvos Visuomenės Tarybos valdybos nariai Stanislav Ladinskij, Eugenijus Paliokas ir Kipras Valentinavičius.

LR Seimo iniciatyva š.m. gegužės 12 d. vyks referendumai dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 str. (pilietybės) ir 55 str. (Seimo narių skaičiaus) pakeitimų.

Lietuvos Visuomenės Tarybos nuomone, referendumas dėl Lietuvos pilietybės paskelbtas labai neatsakingai ir veidmainiškai. LR Seimas siūlo pritarti konstituciniam įstatymui dėl pilietybės įgijimo ir netekimo, tačiau šio įstatymo projekto balsuojantiems nepateikė. Nepaaiškintos tokio nekorektiško Seimo elgesio su Lietuvos piliečiais priežastys.
Kodėl slepiamas konstitucinio įstatymo tekstas, dėl kurio Seimas pakvietė piliečius balsuoti šiame referendume? Ar galima balsuoti nežinant, už ką balsuoji?
Kodėl šis referendumas vadinamas dėl pilietybės išsaugojimo, nors niekas iš Lietuvos piliečių pilietybės neatima be jų valios?
Kodėl ginčijamasi dėl Lietuvos piliečių teisės ir išimčių turėti kelias pilietybes, bet tokia teisė be jokių diskusijų nuo 2016 m. sausio 6 d. suteikta pabėgėliams, gaunantiems Lietuvos pilietybę?
Kodėl suteikta teisė išsaugoti Lietuvos pilietybę sudarant santuoką su kitos valstybės piliečiu ir įgyjant tos valstybės pilietybę, bet Lietuvos pilietybė neišsaugoma, jei iš Lietuvos išvykę sutuoktiniai Lietuvos piliečiai tampa kitos valstybės piliečiais? Kodėl iš Lietuvos su tėvais išvykę ir kitos valstybės pilietybę įgiję jų vaikai netenka Lietuvos pilietybės, tačiau tų pačių tėvų užsienio valstybėje gimę vaikai turi teisę ir į kitos valstybės ir į Lietuvos pilietybę?

Į šiuos ir kitus skaudžius labai svarbius mūsų Tautai klausimus atsakyti privalo konstitucinis įstatymas. Tačiau šio įstatymo projektas balsuotojams nepateiktas. Lietuvos Seimas pasityčiojo iš Lietuvos piliečių ir pasiūlė balsuoti už katę maiše.
Todėl Lietuvos Visuomenės Taryba kreipiasi į Seimą dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 str. (pilietybės klausimu) keitimo atšaukimo.

Pranešėjai spaudos konferencijoje pasisakys dėl abiejų referendumų, balsuotojų klaidinimo ir LR Seimo nesąžiningumo ar nekompetencijos, skelbiant šiuos du referendumus.

Lietuvos Visuomenės Taryba