V. USPASKICH. DIDŽIAUSIA GRĖSMĖ EUROPAI YRA DALIA GRYBAUSKAITĖ!
Nejaugi politologai nuoširdžiai mano, kad Dalia Grybauskaitė yra tinkama užimti kokį nors aukštą postą Europoje?
Tai būtų didžiausias išbandymas Europai, nes jos valdymo metodas yra visiškai kgbistinis ir gali būti pražūtingas pačiai Europai. Iš pirmo žvilgsnio kieta ir graži retorika yra visiškai apgaulinga, nes jos jaunystė ir didžioji gyvenimo dalis, praleista tarnaujant sovietinei, kgbistinei sistemai, tiesiog įskiepyta jos kraujyje. Visas jos 10-ies metų vadovavimas Lietuvai buvo grįstas veidmainyste, intrigomis ir reitingų siekimu.
Per paskutinį metinį pranešimą ji tiesiog didžiavosi savo sukurta kriminaline teisėsauga, kuri buvo valdoma nurodymais, skambučiais ir verčiama luošinti žmonių likimus, ką šiandien, kadencijos pabaigoje, drįsta atskleisti išdrąsėję prokurorai. Visas jos vadovavimas valstybei buvo grįstas kgbistiniu metodu skaldyk ir valdyk, kuriamos fiktyvios pažymos, intriguojama, meluojama, apgaudinėjama visuomenė. Jos žmogiškosios vertybės turi nulinį lygmenį.
Verta pacituoti labai drąsiai parašytą Godos Juocevičiūtės straipsnį: „Dalios Grybauskaitės valdymo epocha traukiasi“.
„D. Grybauskaitės režimas daug kam buvo toks atgrasus, kad jis tautos mentalitete net paskatino atgyti Smetonos laikų kaimo mužikų „išminčiai“, esą bobos vieta – prie puodų. < … > Iš visų šviežiai institucijai skirtų milijonų atsirado naujų skyrių, visokių etatų ir pareigų perstumdymų, pasidalijimų bei kelios miglotos, galbūt tik parodomosios, bylos.
Bet kokiu atveju, jokio praskaidrėjimo represinėse struktūrose ne tik kad nepajutome, bet dar ir įtarimų, skundimo, įtampos atmosfera persikėlė ant paprastų šalies gyventojų.
Per savo paskutinį pranešimą Prezidentė labai taikliai kalbėjo apie valdžios bandymus ne tik žiniasklaidai, bet ir menui mauti apynasrius, ir aiškiai priminė, kad visokie bizūnai laisvos ir darnios visuomenės nesukurs.
Tačiau būtent D. Grybauskaitės valdymo metu tais botagais valdžia daugiausia sklaidėsi ir plekšnojo.
O policija tiek įsisiautėjo, kad ėmė žmones persekioti ir bausti jau ir už gestus, judesius, simbolius, ištartus žodžius ar vien dėl absurdiškų anoniminių skundų. <…> Teatrai pradėjo jausti cenzūros spaudimą, ko laisvoje Lietuvoje dar visai neseniai niekas net įsivaizduoti negalėjo. <…> per pastaruosius dešimt metų jokia Lietuvos leidykla apskritai nedrįso išleisti nė vienos nors truputį šokiruojančios ar iš esmės oficialiai valstybės politikai prieštaraujančios knygos.
Jei koks nors kūrinys ir sulaukė daugiau visuomenės dėmesio, tai ne dėl tvirtos, nepataikūniškos pozicijos ar aštrių, sukrečiančių minčių, o dėl pigių laikinų marketingo triukų, kurie kompensuoja šiaip jau tuščią, kompromisinį ir saldų, politiškai patogių ir neutralių romanėlių turinį.
O kaip cukruotos vyšnios ant rožinio, glamūro kremais pertepto literatūros biznio torčiuko vis padedami pagiriamieji veikalai apie Jos Ekscelenciją.
Antai 2016 m. kažkokios „Trys žvaigždutės“ išleido knygą „Dalia Grybauskaitė – Tautos prezidentė“, o dabar dar ir pasirodė leidyklos „Tyto alba“, kuri visuomet sklendžia tik pavėjui ir puikiai išmano, kaip tvarkyti reikalus be muilo, išleista knyga apie „pasaulinio kalibro lyderę“ „Nustokim krūpčiot“. <…> Joms vis labiau smengant į komfortišką priklausomybę nuo valstybės paramos, kurią gavusieji nebegali viešai nepritarti ir tuo labiau – priešintis vienintelei teisingai politinei linijai ir tam tikroms personalijoms, o turi jas tik šlovinti, kartu bunka ir kaip planktonas prie sistemos taikosi visa išalkusi ir nusidrožusi kultūra.
Vaizdingiausiai tai iliustruoja šiais metais pristatytas panegirinis dokumentinis filmas apie Prezidentę, <…> Filme „Valstybės paslaptis“, kurio pavadinimas žada paslapčių paviešinimą, taip ir nebuvo iškelta labai raudona ponios Dalios praeitis: studijos ne tik eilinius politrukus, bet ir KGB šnipus ruošusiame valstybiniame A. Ždanovo Leningrado universitete, <…> (ar Prezidentės simpatijos diktatūriniam stiliui ir nebuvo šlifuojamos studijų metu?), dviprasmiški nuotykiai Petro I įkurto miesto „Inturist“ viešbučiuose, darbas Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, vadovaujant vienam iš Sausio 13-sios pučo organizatorių Valentinui Lazutkai, tuo metu, kai progresyviausia ir patriotiškiausia Lietuvos dalis viešai reikalavo laisvės.
Tik tada, kai tapo akivaizdu, kad tų, kurie vaikšto ant TSKP platformų, dienos suskaičiuotos, būsima valstybės vadovė staigiai pakeitė spalvas. <…> Pastaruoju metu ponia Dalia ypač pasižymėjo juokindama Rusijos žiniasklaidą, kuri tik ir ieško įkvėpimo pašaipoms. Ko gero, dėl D. Grybauskaitės itin plėšrios retorikos trys Baltijos valstybės pradėtos vadinti trimis poniais.
Prezidentės apsivardžiavimai Rytų lokio atžvilgiu priminė už tvoros straksinčio šuniuko viauksėjimą iš baimės ar iš noro prieš šeimininkus pasirodyti drąsiam: per grotas įnirtingai loja ant praeivių, tada juokinga būna ir pro šalį bindzenantiems prašalaičiams, ir pačiam savininkui. <…> Nenuostabu, kad pastarieji Prezidento rinkimai buvusiai valdymo epochai aiškiai ir tiesiai parodė vidurinį pirštą, už kurį policija dviejų trečdalių tautos jau niekaip nesugebės nubausti. <…> Beje, būtent D. Grybauskaitės valdymo laikais Lietuvą paliko bene trečdalis piliečių, o kiek žemiausių sluoksnių legalių ir nelegalių atvykėlių užėmė jų vietas, tikslūs skaičiai kruopščiai slepiami“.
Prie šių žodžių nėra ką pridėti, tik norisi paploti, kad Lietuvoje dar yra vienas kitas žurnalistas, kuris drįsta išreikšti savo pilietišką poziciją.
Atsiradus tokiam žmogui bet kokioje institucijoje prasidės problemos ir net ne iš karto bus suprasta iš kur tos problemos lenda. Nes žmonės bus nustatinėjami vieni prieš kitus, kiršinami, bus skleidžiamos netikros žinios, daug kas bus daroma ne savo rankomis.
Europoje atsiras netikrų draugų ir tikrų priešų, o visa tai bus daroma tik tam, kad būtų sukeltas jos žinomumas ir ji būtų įrašyta į istoriją tarptautiniu mastu.
Jau nekalbant apie tai, kad finansinių, socialinių, žmogaus teisių, saugumo ir tarptautinių santykių sferose atsiras papildomų dirbtinių problemų ir išlaidų, kurios bus reikalingos savireklamai ir dirbtinai sukurtai „drąsiai“ retorikai, nors ji pati yra visiškai baili ir desperatiška, kas matosi plika akimi.
Suprantu, kad aš nepriklausau tai kastai, kurios nuomonę galima plačiai platinti, bet ačiū Dievui, kad dabartinis pasaulis turi kitokių galimybių viešai išreikšti savo nuomonę, nes vietos žiniasklaida užsiima tik pataikavimu ir plakimu tų, kurie nepriklauso jų kastai.
O viso to pasėkoje turime Lietuvą, kaip vieną iš Europos šalių, kuri turi mažiausias algas, pensijas, iškreiptą socialinę sistemą, santykinai daugiausiai nuteistųjų, savižudžių, daugiausiai emigrantų, palikusių savo tėvynę. Tai yra jos 10-ies metų valdymo laikotarpį puikiausiai iliustruojantis rezultatas.
Kiekvienas agresyvus pasisakymas iš tarptautinės tribūnos, desperatiškai ir dirbtinai pasakytas vardan reklamos, lyg sporto varžybose vis bandant aplenkti didžiausių Europos šalių lyderius, neša didžiulius nuostolius ir kelia pavojų Europos taikiam gyvenimui.
Todėl, jeigu tokius rezultatus norime matyti visoje Europoje, tada valio – į priekį, statom D. Grybauskaitę ir po 10-ies metų visą Europą pamatysime išsiblaškiusią ir braškančią.
Šaltinis: www.uspaskich.eu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą