Aurimas Drižius: Metų melagis

     Šį garbingą – 2019 m. Metų melagio titulą, "Laisvas Laikraštis" redakcija skiria jo ekscelencijai Gitanui Nausėdai. Kad ir už tai, kad eilinį kartą “išdūrė” visą tautą, prieš rinkimus pažadėdamas, kad „aš atstatysiu teisingumą” (t.y. pripažindamas, kad jokios teisingumo, teismų ar teisėsaugos Lietuvoje tiesiog nėra – jų funkcijas atlieka organizuotos nusikaltėlių gaujos), o po rinkimų persigalvojo, ir pranešė, kad “aš nesikišu į teisėsaugos darbą”. Niekas ir neprašytų jo kištis, jeigu ta lietuviška teisėsauga bent šiek tiek vykdytų savo funkcijas ir prižiūrėtų, kad piliečiai laikytųsi įstatymų. Tačiau dabar prokuratūra ir teismai pasidarė tokie “nepriklausomi”, kad visi jų sprendimai yra priimami tik už pinigus arba šantažo keliu. Galiausiai viskas išvirto į tai, kad pedofilai su prokuratūros “stogu” ėmė žudyti tėvus, kurie ieškojo teisingumo ir bandė apginti savo prievartaujamus vaikus. Teismas teisė ir nuteisė ne žudikus ir mažamečių vaikų prievartautojus, tačiau aukų šeimas, kurios bandė ieškoti teisingumo. Gi G.Nausėda, prieš rinkimus asmeniškai žadėjęs “Laisvam laikraščiui”, kad : “ Trečiasis klausimas – aš tikrai dabar nesileisiu į Garliavos įvykių analizę, tačiau aš tikrai noriu pasakyti, kad tokie nusikaltimai, kurie vyksta ir šiuo metu, neturėtų būti stebimi pro pirštus, tačiau mano apsilankymas pas mergaitę Kauno klinikose, kuri patyrė žvėriškus sumušimus, pirmiausiai buvo mano empatijos ir mano užuojautos išreiškimas, tačiau tai taip pat reiškia, kad aš, kaip ir dauguma Lietuvos žmonių, tikrai stebiu šį procesą, ir tikrai nesu jam abejingas. Ir visos kalbos apie tai, kad vėl kažkas kažką išsuks (nuo atsakomybės – aut. Pastaba), tai tokio termino mūsų teisinėje kalboje neturėtų būti. Niekas neturi nieko išsukti, visi turi gauti pagal nuopelnus. Tokia ir turėtų būti teisinės valstybės vizija, nes ko labiausiai mes pasigendame, ir kuo labiausiai yra nusivylę Lietuvos žmonės – jei nemato teisingumo mūsų valstybėje. Kitą kartą žmonės nusivylę ne dėl to, kad jų pajamos mažos, tačiau dėl to, kad Lietuvoje nėra teisingumo. Turime atsakyti teisingumą mūsų valstybėje.“. Praėjus porai mėnesių, ir po to, kad G.Nausėda prisiekė tarnauti Lietuvai jis staiga pakeitė toną : „„Aš laikysiuosi objektyviai, nuošalyje, kadangi tai yra teisinis klausimas, kurį turi išspręsti mūsų teismai, ir atsakyti į klausimus, ar buvo nusikaltimai, ar nebuvo. Jeigu jie buvo, turi būti ir atitinkami sprendimai“, – žurnalistams Romoje sakė G. Nausėda. Jis sako, kad politikai savo kišimusi gali pakenkti bylos nagrinėjimui ir „galimas dalykas, netgi diskredituosime teisinę sistemą“. Beje, lietuviška teisėsauga, kurios darbo kokybe nė kiek nesuabejojo G.Nausėda, Neringai Venckienei buvo sufabrikavusi net 40 kaltinimų dėl neva padarytų nusikaltimų – Čikagos teismas beveik visus juos panaikino, paliko tik kelis. Tačiau net tas faktas – prokuratūra suklastojo 35 melagingus kaltinimus, kuriuos patvirtino lietuviškas teismas – nepadarė įspūdžio G.Nausėdai, kad teismų sistemoje kažkas negerai. Juk niekas kitas, tik prezidentas atsako už teisėsaugą ir teismų darbą – jis skiria ir generalinį prokurorą, ir teismų vadovus. Apie teismų darbą LL rašo nuolat, tačiau šita organizuota nusikaltėlių gauja, kuri vadina save “teisėsauga”, vis glaudžiau suremia savo gretas ir ginasi – jie daro nusikaltimus ‘Lietuvos vardu”, nes yra “nepriklausomi”. Tiesa, G.Nausėdos bandymas tapti antrąją Grybauskaite, treptelint kojele, kad visi išsigąstų, neatrodo labai sėkmingai – “valstiečiai” kartu su lenkais jį pasiuntė labai toli, į tokį Peru miestelį “Nachui”, kai tik ekscelencija pabandė pastumdyti šachmatų figūras ir išmesti iš žaidimo Susisiekimo ministrą J.Narkevičių. Už ką, už tai, kad pastarasis neva nesusimokėjo už pietūs viešame renginyje – parodoje pas arabų šeichą, kur ministras buvo pakviestas kaip oficialus Lietuvos delegacijos vadovas. Ir Nausėda ėmė priekaištauti – jis net ėmė žeminti ministrą, sakydamas, kad jam apskritai tokio nėra, ir tokios pavardės jis nežino. Žinoma, kad tai absurdas, nes ministras pietauja oficialiame renginyje, ir paskui neklaus, kam ir kiek mokėti už vakarienę. Tokiu atveju reikėtų pačio Nausėdos paklausti – kiek jis mokėjo už vakarienę pas Japonijos imperatorių, ir pagaliau – kodėl skirsdamas per visą pasaulį už mūsų pinigus, jis dar aplankė ir Korėjoje studijuojančią dukrą. Dar didesnė problema – Gitano Nausėdos namas nacionaliniame Pavilnių parke, kuris pastatytas pažeidžiant visus galiojančius įstatymus. Tačiau, kaip visuomet, visiškai nekorumpuoti teismai pasakė, kad jeigu Nausėda suderino šį namo projektą su architektų sąjunga, tai jokie įstatymai nepažeisti. Kitaip sakant, jeigu aš nuspręsiu pasistatyti dangoraižį vietoj, pvz., Gedimino bokšto, ir projektą suderinsiu su savo draugeliais iš architektų sąjungos, tai teismas taip pat sakys : “jokių problemų”. Dar blogiau, kad Nausėda ne tik leidžia siautėti tai lietuviškai „teisėsaugai“, ir nemato tame problemos, tačiau dar didesnė problema – tas beatodairiškas pinigų švaistymas visokiems ginklams. G.Nausėda neseniai buvo pas JAV prezidentą D.Trampą, kuris sukvietė visų šalių, kuriuos išleidžia ginklams bent 2 proc. BVP, pas save pietų, paskui atskirai nusifotografavo su kiekvienu vasalu. G.Nausėda jautėsi pakylėtas: Gitanas Nausėda Gruodžio 4 d., 18:31 · JAV Prezidentas Donaldas Trumpas įteikė man savo pasirašytą oficialią kalbą, skirtą susitikimui su vadovais šalių, kurios skiria 2 proc. BVP savo valstybės gynybai. JAV Prezidentui papasakojau apie Lietuvoje aplankytus JAV karius iš Teksaso, kurių Pabradėje dislokuota daugiau nei 500, pristačiau Lietuvos planus įsigyti 200 „Oshkosh JLTV“ ekipažų ir Black Hawk sraigtasparnių, pastarieji visiškai atnaujins likusią sovietinę karinę techniką. JAV Prezidentas pasidžiaugė Lietuvos sprendimu ir teigė, kad JAV karinė technika pati geriausia ir Lietuva tikrai neapsirinka. Susitikimas su JAV Prezidentu buvo sklandus, sėkmingas ir įsimintinas visoms jo dalyvėms. Tačiau iš esmės ši pietūs reiškia, kad Gitano Nausėdos pietus su Trampu mums kainavo apie 400 mln. eurų. Juk Krašto apsaugos ministerija iš vieno milijardo jai skiriamo biudžeto lėšų naujiems ginklams įsigyti skiria apie 40 proc. Trampo pageidavimu, šie 40 proc., arba 400 mln. eurų, kasmet skiriami JAV ginkluotei pirkti. Žinoma, Trampas yra puikus lobistas, kuris sako „America first“, ir visi ubagėliai puola pirkti amerikoniškus ginklus. Kai šalia stovi su ištiesta ranka mokytojai, pensininkai ir beveik visi valstybės tarnautojai. Kam tai rūpi – juk Nausėda papietavo su Trampu už 400 mln. eurų, ir dabar tegul Seimas randa pinigų mokytojams. Todėl ir sakau – tokie nausėdos yra tiesiog prakeikimas Lietuvos Respublikai, nes ši šalis su tokiu požiūriu tiesiog neturi ateities. Beje, dar įdomiau, kad mūsų pastūmdėlis gražuolis prieš porą metų Donaldą Trampą vadino pajuokos objektu, o dabar be muilo lenda jam į sėdimąją ir jaučiasi "pakylėtas" nuo Trampo dėmesio Nausėda : Aš nesikišu Beje, ne taip seniai gavau ir pirmąjį prezidento Gitano Nausėdos atsakymą dėl mafijinės teisėsaugos. Kaip žinia, išgirdęs, kad prieš rinkimus prezidentas G.Nausėda žadėjo, kad jis „atstatys teisingumą“, parašiau jam laišką, kuriame smulkiai išdėsčiau, kad Vilniaus apylinkės, apygardos ir aukščiausieji teismai mane jau daugiau nei dešimt metų teisia už teisėtą veiklą – žurnalistiką. Išdėsčiau, kad straipsnių rašymą prokuratūra ir teismai buvo prilyginę „sunkiai nusikalstamai veiklai“, ir kad net rašydami kaltinamuosius aktus, prokurorai man taip rašydavo : „Aurimas Drižius, toliau tęsdamas nusikalstamą veiklą, rašė straipsnius“. Priminiau prezidentui, kad įvestą cenzūrą draudžia tiek Lietuvos Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas, tačiau teismai ją legalizavo, ir net aukščiausiojo teismo civilinių bylų pirmininkė Rudėnaitė man parašė, kad „cenzūra neprieštarauja jokiems teisės aktams“. Smulkiai išdėsčiau, kaip dvi dešimtys garbingiausių teisėjų sąmoningai klastojo savo nutartis, įrašydama į jas savo haliucinacijas, kad cenzūra yra teisėta, o žurnalistika Lietuvoje yra nusikalstama veikla. Netikiu, kad jie tai darė netyčia ir savo valia, prašiau prezidento pareikšti jais nepasitikėjimą, nes žmogus, sąmoningai siųsdamas į kalėjimą nekaltą žmogų, yra banditas, tik pasikabinęs lenciūgą po kaklu. Gavau atsakymą – prezidentas Gitanas Nausėda man rašo, kad aš dėl teisėjų nusikaltimų turiu kreiptis į prokuratūrą. Kreipiausi gal 25 kartus – prokurorai parašė, kad teisėjai gali daryti ką nori, ir rašyti kokias nori nesąmones į savo nuosprendžius, nes jie yra „nepriklausomi“. Itin ciniškai nuskambėjo Nausėdos moralas apie tai, kad 'prokurorai yra nepriklausomo". Tie, kurie išdrįso Seime papasakoti apie tai, kaip Dalytė telefonu jiems duodavo nurodymus, arba valys su pašiliu kulniuodavo į Daukanto aikštę su bylomis po pažastimi, šiuo metu tyliai metami iš darbo prokuratūroje. Įdomu, ką galvoja apie "nepriklausomybę" jų kolegos, matydami, kaip išsižioję prokurorai metami lauk, jiems keliamos bylos. Toks Rėksnys, paklaustas žurnalistų, kodėl neatsisakė vykdyti teisėtų nurodymų, tik šyptelėjo : "Jūs ką, aš iš ten net nebūčiau išėjęs". Taip pat prezidentas G.Nausėda man patarė kreiptis į teisėjų etikos komisija – neva tik ji gali patarti, ar siūlyti teisėjus atleisti už teisėjo vardo pažeminimą. Atsakau – kreipiausi dar 10 kartų, ir visokie valantinai man atrašydavo, kad „mes neturime teisės kištis į bylų nagrinėjimą“. Kitaip sakant, veikia „teismų savivalda“ – teismai masiškai klastoja nutartis ir teisia nekaltus žmones, o už savo nusikaltimus teisėjai niekaip neatsako, nes „niekas negali kištis į teismų darbą“. Visa tai išdėsčiau savo laiške prezidentui – visa š vadinamoji savivalda jau seniai nebeveikia, ir teisėjai vieni kitų nevertina, nes tai viena ir gerai organizuota nusikaltėlių gauja. Visa ši gauja ištikimai tarnavo Grybauskaitei, aklai pildydama visus jos paliepimus, todėl maniau, kad gal prezidentas G.Nausėda bus kitoks, ir kad jam rūpės ne šie banditai, tačiau šių banditų nuteisti nekalti žmonės. Labai smarkiai klydau, todėl atsiprašau visų skaitytojų. Nes Nausėda lygiai toks pat, kaip ir Grybauskaitė. Skirtumas tik toks, kad Dalytės nusikaltimus tie patys teisėjai pridengdavo mainais už tai, kad jie patys būtų neliečiami. Ką šiuo atveju gaus Nausėda mainais už tai, kad jis neleis šios mafijos? Juk ši vadinama „teisinė sistema“ yra sulaužiusi ne tik mano, tačiau ir tūkstančius kitų žmonių likimus. Be to, prezidentui visai nereikia teisėjų tarybos nutarties, kad jų sėbras yra nusikaltėlis – prezidentas gali pats vertinti tokių „teisėjų“ darbą. Nes jį įvertinti labai paprasta – pvz., kai su senukai Kedžiai namuose skundžiasi, kokie baisūs pedofilijai, prievartavę jų anūkę, tai garbūs „teisėjai“ juos nuteisia už anūkės priekabiavimą. Ar gali būti labiau išsigimusi ši sistema, nei atskleidė Kedžių šeimos tragedija? Manau, kad net KGB neteisdavo tėvų už tai, kad jie bandė ginti savo vaikus nuo prievartautojų. Netgi Berija, gaudydavęs jaunas mergaites Maskvos gatvėse, slėpdavo šį savo gobį, nors visi apie jį žinojo. Tai ką dabar daryti, kad mes vėl turime gyventi mafijinėje valstybėje? Reikia vienytis ir priešintis, reikalauti, kad teisėsauga būtų renkami rinkimuose, o ne paskirtą kažkokios „plaukuotos rankos“ per tokias marionietes, kaip Nausėda ar Adamkus. Jeigu prezidentas nežino, kas vyksta Lietuvoje, ir kaip savo pareigas vykdo jo paskirti teisėjai, ir apie tai, kokius „nepriklausomus“ sprendimus priima prokurorai, pateiksiu vieną pavyzdį iš tos pačios operos: Rugpjūčio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo kolegija (susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigitos Rudėnailės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio - nuotraukos viršuje) nutarė visiškai legalizuoti cenz0rą ir apriboti spaudos laisvę. Nors cenzūrą draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, ir Visuomenės informavimo įstatymai, tačiau teismas ją įvedė „Laisvam laikraščiui“ dar 2009 m., ir per dešimt metų visa mafijai dirbanti „teisinė“ sistema jau aštuonis kartus spėjo atmesti mano prašymus panaikinti cenzūrą. Visais atvejais teisėjai klastojo savo nutartis, įrašydami į jas žinomai melagingus duomenis, o Konstitucijos ir įstatymo reikalavimai buvo įvardijami kaip „deklaratyvūs“ teiginiai. Teismui buvo pateiktas Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama. Be to, pateiktas ir Lietuvos Konstitucinio teismo išaiškinimas, kas yra cenzūra: "Cenzūra - tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio." Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus" vienareikšmiškai konstatuoja: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus." Nors skunde nurodžiau, kokios Konstitucijos ir įstatymų imperatyvios nuostatos buvo pažeistos, įvedus cenzūrą, minėta kolegija man nurodė, kad „cenzūra neprieštarauja Lietuvos teisės aktams“ ir kad mano skunde „nepagrindžiama. jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla“. Žodžiu, mafijiniai teisėjai aiškiai pasakė, kad jokios čia Konstitucijos ir įstatymai jiems negalioja, jų reikalavimai nieko nereiškia, o tai, kad teismai 10 metų pažeidėja pagrindinį šalies įstatymą, nereiškia, kad „galėjo neteisingai būti išspęsta byla“. Atvirai pasakius, nesitikėjau, kad tokia instancija, kaip LAT, gali taip drąsiai klastoti savo nutartis. Kai parašiau skundą, kad minėtiems teisėjams būtų iškeltos baudžiamosios bylos už dokumentų klastojimą, tai prokuratūra man atrašė, kad „teisėjai daro ką nori, nes jokie įstatymai jiems negalioja“:

Aurimas Drižius