Vilmantas Povilatis: Apie vienybę ir didybę 2020 m. lapkričio 20 d.

Zigmas Vaišvila. Jie mus valdo baime. Kreipimasis į medikus. 2020-11-26

Zigmas Vaišvila. Jie mus valdo baime. Kreipimasis į medikus. 2020-11-26 Š.m. gegužės 15 d. viešai klausiau, Žmonės, ar jums yra skirtumas, dėl ko mirsite - COVID-19 ar kitos ligos? Rašiau apie pagarbą medikams, bet ne juos valdantiems. Atsisveikinimas su Mama sugrąžino mane prie šių minčių. Kokia pažeidžiama šių dienų visuomenė Lietuvoje! Ir baime lengvai valdoma. Baime net atvykti atsisveikinti su artimiausiais žmonėmis. Nesiginčysiu dėl kaukių nešiojimo prasmės ar neprasmingumo, viruso buvimo ar nebuvimo, nes kategoriškas ir nedalykiškas susipriešinimas šiomis suprimityvintomis viešų diskusijų temomis yra beprasmis ir nevaisingas. Nuotraukoje matome mano tėvuką Zigmą Vaišvilą, neurochirurgijos kūrėją Šiauliuose, su kauke. Vienkartine. Chirurginės operacijos metu. Medikai žinojo, kad vienkartinė kaukė, pirštinės ir speciali apranga yra būtini chirurginės operacijos metu. Tačiau visi žinojo, kad tai – vienkartiniai rūbai, atributai, saugantys, visų pirma, pacientą nuo infekcijos ar kito užkrėtimo operacijos metu. Tačiau niekas sveiku protu, medicinos supratimu grįstų tiesų nevertė absurdu – daugkartiniu vienkartinės kaukės nešiojimu visur visiems ir visada. Tėvukas mus paliko 1983 metais. Dėl neįtikėtinos medikų klaidos. Tai buvo vieno žmogaus likimas. Tačiau tai, kas vyksta šiandien, prieštarauja sveikam protui visoje medicinos sistemoje. Medikai ir ne tik jie žinojo, kad pavojingomis infekcijomis sergantys ligoniai izoliuojami ir gydomi atskirai statytose gydymo įstaigose (pvz., infekcinėse ligoninėse), bet ne guldomi į bendras aukščiausio lygio medicinos įstaigas, kuriose aukščiausios kvalifikacijos specialistai daro ir privalo daryti sudėtingiausias chirurgines operacijas. Tam ir ruošti šie specialistai, nupirkta brangi ir unikali įranga, statytos ir įrengtos šios gydymo įstaigos. Iš Tėvuko, griežto ir reiklaus, tačiau teisingo, žinojau, kad gydytojas ligonį, visų pirma, turi paguosti, psichologiškai stiprinti – suteikti viltį. Bet ne gniuždyti, nes tuomet gydymas netenka prasmės ir perspektyvos. Tačiau šiandien matome ne paguodą, o visuotinį ir nepamatuotą masinį gąsdinimą vienintele liga. Kodėl? Kodėl gydytojai pamiršo ne tik savo profesinę pareigą, bet ir savigarbą, kodėl nesipriešina ligonių gniuždymui? Beje, medikai taip pat serga. Nepamenu, kad Tėvukas būtų sirgęs, tačiau mus paliko būdamas vos 56-rių. Po atsitiktinės traumos nustatęs sau teisingą diagnozę, kuria nepatikėjo ir kurios net netikrino jo kolegos. Mus valdančią Vyriausybę, neturinčią konstitucinių įgaliojimų, suprantu. Jų kiti tikslai. Merkantiliškumas lyste lenda į paviršių. O medikų? Medikai, kaip ir visuomenė, verčiami būti klusniais nežinia kieno įrankiais neskelbiamiems tikslams įgyvendinti, nesipriešinti akivaizdžiam absurdui, o faktiškai ir nusikalstamai veikai – didžiosios dalies ligonių negydymui. Š.m. gegužės 11 d. LRT eteryje psichoterapeutas socialinių mokslų dr. Gintaras Chomentauskas patvirtino, kad karantino metu dėl COVID-19 Lietuvoje mirė mažiau nei 1% žmonių, o kiti – dėl kitų ligų (https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000107814/lrt-forumas-ekspertai-i-pandemija-ziuri-kaip-i-gaisra-sis-prislopintas-bet-zariju-liko?jwsource=cl). Kodėl ši Vyriausybė slėpė šią informaciją nuo visuomenės? Registrų centras net neperdavinėjo pažymų apie mirusius Higienos institutui, skelbiančiam oficialią statistiką vyriausybės vardu. Tai yra akivaizdus šios nusikalstamos veikos ir pačios vyriausybės supratimo, kad tyčia elgiasi neteisėtai, patvirtinimas. Ir nesvarbu, ar šie veikėjai vykdė ir tebevykdo kažkieno nurodymus, ar patys nusprendžia taip elgtis. Jie yra atsakingi dėl šių savo veiksmų ir sprendimų mūsų atžvilgiu ir atskaitingi mums. Ir dėl to, kad negydymu didelė dalis visuomenės susargdinta, negydyta ar net nuvaryta į kapus. Tarkime, pradžioje, nežinant, kas yra tas COVID-19, Ministro Pirmininko be konstitucinių įgaliojimų pareigas vykdančiam Sauliui Skverneliui iš karštųjų vietų prisikvietus apie 14 tūkst. mūsų piliečių ir jų priverstinai neizoliavus, bent mėnesį prekybiniuose centruose pavaidinus „karantiną“ (be kaukių ir pirštinių, be reikiamo tyrimų skaičiaus), dirbtinai uždarius didžiają dalį ne tik verslo, bet ir ligoninių, poliklinikų, vaidinant „kovą“ su infekcija rūsiuose ir panašiose patalpose įkurtose „karščiavimo klinikose“, kur buvote Jūs, Lietuvos medikai? Kodėl leidote vykti šiam absurdui, nereikalavote gydyti visų kitų ligų? Hipokrato priesaikos ir, visų pirma, žmogiškumo, niekas neatšaukė. Pandemija Lietuvoje buvo paskelbta pagal nykstamai mažus šio susirgimo skaičius, lyginant su Lietuvos įstatymų reikalavimais skelbti net epidemiją, pvz. kasmetinę gripo epidemiją. PSO viešai skelbia duomenis apie pandemijas. Jos visos pareikalavo apie 3% žmonijos gyvybių. Tačiau skelbiami COVID-19 skaičiai, jei jais ir tikėti, daug kartų mažesni. Pirmojo karantino metu Vyriausybės sukurtas chaosas tikros pandemijos atveju jau būtų išguldęs bent pusę mūsų. Iki šiol neskelbiama jokia rimtesnė dalykinė profesionali informacija apie COVID-19 ligą ir jos gydymą. Neskelbiama, kaip žmogus turėtų elgtis protingai, bet ne baimėje gramzdinti save į depresiją ir net desperaciją. Dėl grėsmės susirgti jam nežinoma liga, prarasti darbą, pragyvenimo šaltinį, gal būt paskutinį kartą gyvenime pamatyti savo artimuosius. Pristeigti psichiatrų etatai ir dirbtinis visuomenės nukreipimas gydytis pas psichiatrus, bet ne pas tuos specialistus, kurių žmogui jau dabar reikia ar reikėjo vakar, - visa tai yra dirbtinai sukurtos situacijos pasekmės, bet ne priežasčių šalinimas ir ne žmogaus gydymas. Žlugdant ekonomiką ir padėties nesiaiškinant privalėjusiam tai daryti Seimui, artėjant LR Seimo rinkimams šiai tariamai Vyriausybei teko keisti šio absurdo spektaklio dekoracijas – baigti karantiną. Tačiau buvo paliekta valstybės masto ekstremalioji situacija, kurios metu faktiškai nebuvo jokių esminių ribojimų. Prastą spektaklio režisavimą patvirtino jau tada skelbta COVID-19 “antroji banga”, turinti prasidėti rudenį. Jei valdžia nežinojo ir, svarbiausia, žmonėms neaiškino, kokia tai liga, kaip ją gydyti, tai kaip valdžia sužinojo, kad bus “antroji banga”? Nieko apie tai nepaaiškinta. Jei valdžia žinojo daugiau, tai kodėl ji slėpė svarbią informaciją nuo medikų ir visuomenės, visomis išgalėmis ir visais įmanomais būdais kiekviena proga be perstojo tik gąsdino ir tebegąsdina mus visus. Tuo pat metu švaistant mūsų visų ir dar mūsų valstybės vardu pasiskolintus milijonus, jei ne milijardus, ir darant tai atsipūtus. Atsakomybė dėl šio prastai surežisuoto spektaklio tenka ir medikams - taip vadinamiems mūsų valdžios patarėjams, kurie konjunktūriškai valdžiai antrino ir tebeantrina. Visų pirma, tie, kurie užima aukštas administracines pareigas gydymo įstaigose. Priešinosi šiam absurdiškam vadovavimui “kovojant su virusu” tik vienetai, pvz. Klaipėdos miesto ligoninės vadovas Vinsas Janušonis. Ir tokius, turinčius ir gerbiančius savo nuomonę, negailestingai doroja. Kodėl su šiuo virusu reikia tik kovoti, bet ne mokytis profilaktiškai išvengti šio susirgimo? Bene didžiausias gąsdinimo įrankis – tai, anot “Respublikos”, verygos statistika apie kasdienius testų dėl COVID-19 tyrimo rezultatus. Valdžia “atrado” besimptomius šios ligos atvejus. Iki šiol medikai žinojo, kad nėra ligos, jei nėra jos simptomų. Ir staiga vienu ypu nubraukta medicinos istorija, mokslas, patirtis ir žinios. Ir medikai vėl tylėjo ir tebetyli. Gal nežino, kad esame visi didesni ar mažesni šio ir daugybės kitų virusų nešiotojai?.. Retorinis klausimas. Kur dingo kasmetinis gripas, rotovirusai? Netikiu, kad jų neliko. Jei kas masiškai prigamintų reagentų sergantiems šiomis infekcijomis nustatinėti ir valdžios administraciniais svertais verstų mus masiškai tikrintis, tai vargu, ar šių susirgimų būtų nustatyta mažiau nei COVID-19. Ir labai sudėtingų komplikacijų, ir mirčių būtų nemažiau. Vien mano patirties pakanka, kad suvokti, kokios grėsmingos pasekmės dėl komplikacijų gali būti net moksleiviui, jei susirgęs gripu laiku ir tinkamai nesigydai. Tačiau absurdo spektaklis ir, iš esmės, vienos ligos tegydymas dirbtinai tęsiamas. Prastų režisierių darbas buvo ir “Laisvės kelio”, “Baltosios vakarienės”, kitų valdiškų renginių paskelbimas “saugiais” nuo COVID-19. Mažyčių renginių, kuriuose visuomenė skelbė kitokią nei valdišką nuomonę, organizatoriai buvo ir tebėra beatodairiškai persekiojami. Demonstratyvus ir absurdu tapęs NVSC darbuotojų darbas COVID-19 „pėdsekiais“ viename kitame Lietuvos pakampyje ar kolektyve, žinant, kad šis virusas laisvai cirkuliuoja visoje Lietuvoje ir ne tik joje jau nuo pirmojo karantino pradžios, visiškai atsiskleidė, kai visuomenės gąsdinimo tikslais viešai skelbiamose „ataskaitose“ buvo įrašyta, kad „sekami įtariamieji“ stovėjo „saugiame“, anot visažinio A. Verygos, „Laisvės kelyje“ nuo Katedros aikštės Vilniuje iki sienos su Baltarusija. Tarybiniais laikais panašius valdžios veiksmus su šypsena vadindavome „pokazucha“. Šiandien mus nori atpratinti net taip reaguoti į valdžios nekompetenciją ir veiksmų absurdą. Fizinis NVSC darbuotojų nualinimas, tikrų epidemiologų, infekcionistų, matyt, nebeturėjimas Lietuvoje ir, kylant dėl to skandalui, jų „suradimas“ Sveikatos apsaugos ministerijos „skyrelyje“ ar paskelbimas „esant vyriausiaja epidemiologe“, kuri viešai iškart prisipažįsta, kad tik surašinėja statistiką – tai, atsiprašau, bet nėra epidemijos valdymas. Todėl dar kartą klausiu, mielas Žmogau, ar pačiam yra skirtumas, dėl ko mirsite? Bent man - ne. Skirtumas tik tas, kada mirsiu. Mieli medikai ir visi Žmonės, atsitieskite! Mūsų yra daug, jų – mažai. Jie mus valdo baime.

LNK ir TV3 MAKARONAI || Celofanas

Kaip suprantame vienybę?!

„Te­bū­nie švie­sa! Štai ir vi­sas kerš­tas“ Praeities tremtis tiek pridarė blogio ir tai patvirtina konservatoriai, kurie nuo to yra nukentėję daugiausia. Dėl pažeistų smegenų nebesupranta kas yra šeima, artimas, draugas, pagarba, nuolankumas, paprastumas ir tai, kas yra LIETUVA ir jos tauta. Ką jie bedarytų, daro su pykčiu, kerštaudami nežinia kam ir dėl ko. Todėl kenčia visa Lietuva ir jos gyventojai. VIENYKIMĖS PADĖTI KONSERVATORIAMS, nes jų 30 metų senumo liga, yra žymiai pavojingesnė/klastingesnė negu, kad COVID-19. Kaip parodė praktika, tremtiniams buvo pripažinta reabilitacija, kompensacija ir kitos lengvatos, tačiau atkurti to, kas jų galvoje buvo iki tremties, jau nebeįmanoma-visur jiems vaidenasi RUSAS, visas kaltes ir žudymus Lietuvoje prasimanytai/išgalvota verčia RUSAMS ir kt. Mieli broliai ir seserys lietuviai, išvykusieji /tremtiniai, tikrai nuoširdžiai užjaučiu Jūsų šeimas, kurie iš Lietuvos buvote ištremti po 1991 metų ir dar nežinia kada galėsi grįžti į Lietuvą aplankyti artimųjų, juos apkabinti, priglausti, aplankyti kapus artimųjų. Vienykimės el. paštas: ergonteise@gmail.com Teisininkas Arvydas Balčius

Lietuvos Visuomeninis Konstitucinis teismas klausia ? Kas nori būti pirmieji 15 asmenų Referendumo įregistravimui, dėl LR Seimo formavimo, Prezidento priesaikos sulaužymo ir kt...klausimų būtinų Lietuvos valstybės valdymui?

Lietuvos Visuomeninis Konstitucinis teismas klausia ? Kas nori būti pirmieji 15 asmenų Referendumo įregistravimui, dėl LR Seimo formavimo, Prezidento priesaikos sulaužymo ir kt...klausimų būtinų Lietuvos valstybės valdymui? LR Referendumo įstatymo 11 straipsnis. Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės įregistravimas 1. Piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę piliečiai įgyvendina tiesiogiai. Šiam tikslui iš ne mažiau kaip 15 piliečių, turinčių rinkimų teisę, sudaroma piliečių referendumo iniciatyvinė grupė (toliau – grupė). Grupės atstovas atvyksta į Vyriausiąją rinkimų komisiją ir pateikia jai prašymą įregistruoti grupę ir referendumui siūlomo sprendimo tekstą bei preliminariai suderina klausimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio datos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame grupės prašyme turi būti nurodyta: referendumo rūšis, preliminarus ar galutinis referendumui siūlomo sprendimo tekstas, taip pat grupės koordinatorius (koordinatoriai). Prašymą pasirašo visi grupės nariai ir atvykę į Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdį, kuriame sprendžiamas grupės įregistravimo klausimas, patvirtina reiškiamą iniciatyvą paskelbti referendumą. 3. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos savo posėdyje surašo grupės įregistravimo aktą. Šio akto nuorašas ne vėliau kaip kitą dieną po grupės įregistravimo išduodamas grupei ar jos atstovui ir nusiunčiamas Seimo Pirmininkui. Seimo Pirmininkas artimiausiame Seimo posėdyje praneša Seimui apie piliečių reiškiamą iniciatyvą skelbti referendumą. 4. Jeigu grupės prašyme nurodyta, kad referendumui siūlomo sprendimo tekstas yra preliminarus, tuo pat metu grupės atstovų prašymu Vyriausybės kanceliarijoje per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip iki Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio, kuriame sprendžiamas grupės įregistravimo klausimas, dienos, turi būti suteikta reikalinga pagalba galutiniam referendumui siūlomo sprendimo tekstui parengti. Referendumui siūlomo sprendimo tekstas yra laikomas galutiniu, kai jį pasirašo visi grupės nariai. 5. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo grupės įregistravimo turi išduoti jai piliečių parašų rinkimo lapus, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje sukurti prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaryti galimybę jame pasirašyti. 6. Piliečių reikalavime referendumui siūlomo sprendimo teksto keisti neleidžiama. 7. Jeigu referendumui siūlomi sprendimai tarpusavyje pagal turinį ir pobūdį yra nesusiję, dėl kiekvieno iš jų piliečių parašai turi būti renkami atskirai. Šiuo atveju Vyriausioji rinkimų komisija išduoda atskirus piliečių parašų rinkimo lapus dėl kiekvieno referendumui siūlomo sprendimo. 8. Jeigu po grupės įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos iki piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo dienos šios grupės narys atšaukia savo parašą dėl prašymo įregistruoti grupę ir šios grupės narių lieka mažiau kaip 15, laikoma, kad piliečių referendumo paskelbimo iniciatyva nutrūko. 9. Vyriausioji rinkimų komisija užtikrina referendumui siūlomo sprendimo atitiktį Konstitucijai ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Įvertinusi atitiktį šiems reikalavimams, Vyriausioji rinkimų komisija sprendžia dėl grupės registravimo ir piliečių parašų lapų išdavimo. 10. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia grupės narių vardus ir pavardes. Šie grupės narių duomenys skelbiami 10 metų nuo grupės įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XIII-2787, 2020-01-14, paskelbta TAR 2020-01-31, i. k. 2020-02279

KURSAS PRIEŠ VALSTYBĘ ASFALTUOJAMAS

KURSAS PRIEŠ VALSTYBĘ ASFALTUOJAMAS Atkreipkime dėmesį, kad nei rinkimų į Seimą metu, nei derybose su Lukiškių pliažo idėjos kūrėjais nebuvo aptariama ir diskutuojama konceptualiu Lietuvos valstybės vizijos ir išlikimo šiandien, artimojoje ir tolimojoje ateityje globaliame pasaulyje klausimu. Tą patį galima pasakyti ir dėl savo vertybių pripažinimo ir gerbimo atmetimo prasmės. Estijos Konstitucijoje yra nuostata, kad jų tauta, papročiai ir tradicijos turi išlikti amžinai kaip ir suverenitetas. Naujajai koalicijai tokie klausimai nesuvokiami ir neegzistuoja, kas bus matysis, o dabar užsiimsime tik ūkiniais klausimais. Lietuvos valstybės istorinė vizija yra esminis, išeities klausimas, teisinis, politinis, moralinis bei išdidumo ir savigarbos istorinis prasmingumas ir tęstinumas. Koalicija vienu iš veiklos prioritetų vėl iškėlė pirminį dvigubos pilietybės klausimo sprendimą. Mes neprakeikiame lietuvio, kuris priėmė kurios nors šalies pilietybę ir jeigu lietuviai norės likviduoti savo valstybę, tai ne Putino tankai tai atlieka ir atliks, o mes patys. Nebus lietuvių kalbos, lietuvis tarnaus ne Lietuvos, o, tarkim, Vokietijos kariuomenėje, dalyvaus Bundestago rinkimuose, nemokės lietuvių kalbos. Liks senelių sentimentai. Ir tai kvepia Lietuvos istorijos ir pareigų nereikalingumu, išnykimu, nors himne giedame apie svarbią praeities stiprybę. Dabar atėjome mes, išmintingesni už visas epochas ir nuo mūsų prasideda nauja era ir diktuoja mūsų mentalitetas, intelektas ir erudicija. Problema paprastesnė. Lietuvos pilietybė reikalinga ne Tėvynės meilę patvirtinti, ne Lietuvą mūryti, o reikalingas tik pasas kaip bankinė nuolaidų kortelė. Antra pilietybė tik skatins, palengvins, padidins ir morališkai legitimuos migraciją. Šiandien Europos pagrindinėse šalyse vienai moteriai tenka tik nuo 1,9 iki 1.2 vaiko. Demografai skaičiuoja, kad mūsų labai geru atveju po 300 metų neliks. Iki tokio lygmens problemų kanapių augintojai ar vienalyčių santuokų skatintojai su savo bendrais dar nenuėję, bet kelią šluoja tvirtu kotu šluota. Ir ne vien dėl skurdaus gyvenimo, o dėl žmogaus pastatymo į drimelio vietą bėgama kur akys veda. Apie tai nekalbama ir net neaptariama, tik kasdienes smulkmenėles lukštendami įsivaizduoja, kad Lietuvos valstybės laisvės ir teisingumo vieškeliu važiuoja, kad net dulkės kyla, o tai reiškia savanorišką valstybės su visa istorija likvidavimą pradedant Lukiškių pliažo istorine dvasia. Ir visas valstybingumas yra focus marocus. 2020-11-10 Algirdas Endriukaitis

KARANTINAS 2.0 13 diena.

KARANTINAS 2.0 13 diena. Lapkričio 9 d., pirmadienis. Veryga: po lapkričio 1-osios savaitgalio smarkiai išaugo vyresnių asmenų sergamumas. Niekšai Jūs. Neklausėte. Važiavote į kapus. Lankėte tėvus ir močiutes. Klaupkitės ant kelių, daužykite ranka į krūtine ir kartokite: "aš kaltas, prisipažįstu kaltas - geri vaikai tėvų nelanko". Kaip tu išdrįsai neklausyti visažinių. Ar išdrįsi dabar pažiūrėti į veidrodį? Gąsdinam toliau - jei darbuotojas pažeidžia įpareigojimą izoliuotis ir atvyksta į darbo vietą, jam gresia administracinė atsakomybė nuo įspėjimo iki 1500 Eur siekiančios baudos, o jei dėl to išplistų užkratas – ir iki 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Darbdavys tokiu atveju turėtų nedelsdamas išsiųsti tokį darbuotoją namo, o šiam nesutinkant – nušalinti nemokant atlyginimo, nebent yra galimybė dirbti iš namų. Jeigu darbdavys nežinojo ir negalėjo žinoti apie privalomą darbuotojo izoliaciją, įprastai jokia jo atsakomybė prieš valstybę, kitus darbuotojus ir trečiuosius asmenis neturėtų kilti. Tačiau jei apie privalomą darbuotojo izoliaciją darbdavys žinojo ir leido (ar net liepė) dirbti, atsakomybė grėstų ir jam. Medikai sako, kad su kaukėmis šešiamečiai nealps – bijoti reikia ne to. „Kaukės gaminamos iš orui pralaidžios medžiagos, praleidžia deguonį ir anglies dvideginį, todėl dėvint kaukę trūkti oro neturėtų, alpti dėl to negalima“, – aiškino gydytoja. Kertinis žodis - NETURĖTŲ!!! Kaip galima netikėti/nepasitikėti "specialistais". O ko tada bijoti? Bijoti reikia mąstančių žmonių, kurie nesutinka su neadekvačiomis taisyklėmis, jie jau apskelbti - ASOCIALIAIS. Asocialus - abejingas ar kenkiantis visuomenei, nevisuomeniškas. Sveiki įstoję į klubą! Lietuvoje vyrauja baimė ir bauginimai. O pasaulis švenčia. Medios išsirinko ir piarina TĄ kandidatą. Koks sutapimas - ir skiepukas jau beveik baigtas. Akcijų biržos žaliuoja. Vos gyvas "NEASOCIALIŲJŲ" Mesijas bando susigaudyti kas vyksta. O vyksta masinė psichozė, kuri ūmėja kasdien ir su pagreičiu. Ir darosi tikrai baisu į ką visa tai išsivystis... BUS DAUGIAU

2020-11-13 D. 12 VALANDĄ LIETUVOJE ĮTEISINAMA/SKELBIAMA ANARCHIJOS DIENA

2020-11-13 D. 12 VALANDĄ LIETUVOJE ĮTEISINAMA/SKELBIAMA ANARCHIJOS DIENA LIETUVOS VISUOMENINIS KONSTITUCNIS TEISMAS ( LVKT) INFORMUOJA, KAD VIS DAUGIAU IŠEIVIŲ IŠ LIETUVOS RUOŠIASI GRĮŽTI Į LIETUVĄ 2020-11-13 DIENĄ 12 VAL. ANARCHIJOS DIENAI PAŽYMĖTI PAGRINDAS: LIETUVOS PREZIDENTAS 2020-11-03 PASIRAŠĖ IR VIEŠAI PASKELBĖ DEKRATĄ DĖL nelegitimios ŽMONIŲ GRUPĖS, PAVADINTOS „NAUJAI IŠRINKTO SEIMO „ PIRMOJO POSĖDŽIO SUŠAUKIMO „Šalies vadovas pasirašė dekretą dėl naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio sušaukimo“ 2020-11-03 Dekrete rašoma: Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, pasirašė dekretą dėl naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio sušaukimo. Šalies vadovas naujai išrinktą Lietuvos Respublikos Seimą į pirmąjį posėdį kviečia penktadienį, lapkričio 13 d., 12 val.“ Dekrete nenurodoma kokia Konstitucija Gitanas Nausėda vadovaujasi. 2020 metų Rinkėjų skundai dėl masinių rinkimų pažeidimų LR Seime ir Prezidentūroje dar neišnagrinėti. Lietuvos Konstitucijos 55 str. numatyta, kad Politinės Partijos negali būti kandidatai į LR Seimo rinkimus. VRK 2020 metų rinkimuose, prieštaraujant Lietuvos Konstitucijos 55 str. VRK leido Politinėms partijoms dalyvauti LR Seimo rinkimuose ir buvo renkamos. LVKT 2020-10-31 konstatavo ir pranešė Lietuvos prezidentui ir LR Seimui, kad nuo 1993 metų spalio 25 iki šiol Lietuvos Seimas ir Vyriausybė yra neteisėti, kadangi Lietuva valdoma Anarchinių pagrindu. Todėl iš 2020-11-03 Gitano Nausėdos Dekreto suprantama, kad jis TIKRAI žinodamas, kad yra išrinktas vadovaujant nelegitimiai/neteisėtai VRK, 2020-11-03 Dekretu nori įteisinti Lietuvoje Anarchijos Dieną. Anarchija (gr. αναρχία 'be valdžios') – visuomeninė santvarka, sukurta remiantis savivaldos principais, be valdžios ir be hierarchijos. Aristotelis anarchija vadino žmonių nenorą paklusti valdžiai bei dėl to kylančią betvarkę. ANARCHIJOS DIENOS SKELBIMO PAGRINDAI: 2016 m. rinkimų kampanija prasidėjo balandžio 9 d. LR Prezidentės dekretu. Partijos ruošia savo karius rinkimams vienmandatėse ir daugiamandatėse apygardose. Vieni bėga iš vienos partijos, glaudžiasi prie kitos, kiti gaudo populiariausius politikus ir ne tik politikus, kad tik sąrašai ir bendras partijos vaizdas atrodytų kuo geriau. Dabinasi. Taigi pakalbėkime apie rinkimus iš esmės. Tai kur toji esmė? O rinkimų esmė yra atskleista LR Konstitucijos 55 straipsnyje, kurį cituoju: “Seimą sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių. Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.” Ši LR Konstitucija yra priimta referendumu 1992 m. spalio 25 d. ir LR AT pirmininko V.Landsbergio pasirašyta 1992 m. lapkričio 6 d. Kartu šios LR Konstitucijos 153 str. suteikė teisę Seimui: “ Lietuvos Respublikos Seimas iki 1993 metų spalio 25 dienos 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, kurios yra 47, 55, 56 straipsniuose, 58 straipsnio antrosios dalies 2 punkte, 65, 68, 69 straipsniuose, 84 straipsnio 11 ir 12 punktuose, 87 straipsnio pirmojoje dalyje, 96, 103, 118 straipsniuose, 119 straipsnio ketvirtojoje dalyje.” Taigi tame 55-tame LR Konstitucijos straipsnyje jokių pakeitimų neatlikta ir aukščiau pacituotas 55-tas straipsnis toks ir yra. Tai apie šitą 55 straipsnį ir pakalbėkime. Esmė tame, kad šitas 55-tas straipsnis apibrėžia valdžios formavimo esmę ir jeigu tos esmės nesilaikoma, tai tada valdžia formuojama ne pagal LR Konstituciją ir valdžia tampa antikonstitucine, nelegitimia. Kartu reikia pažymėti, kad pagal šią Konstituciją prisiekia ne tik Seimo nariai, tačiau ir KT teisėjai, Vyriausybė, Prezidentai. Taigi galima teigti, kad tai yra pagrindų pagrindas, mūsų valdžios formavimo esmė, kurios šventai turime laikytis, kol nėra kitaip. Visiškai aišku, kad visi valdžioje tą 55-tą straipsnį skaitė ir žino. Kartu šiuo straipsniu turėjo vadovautis ir Vyriausioji rinkimu komisija, vadovaujama Z. Vaigausko ir 2020 metais LAURA MATJOŠAITYTĖ. To įrodymas yra tas, kas nepaneigiamai akivaizdu, nes turime 141 Seimo narį ir nė vienu daugiau. Taigi laikau, kad LR Konstitucijos 55-to str. tokia dalis “Seimą sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys” yra pilnai įgyvendinta. Tačiau ar teisingai įgyvendinta, ar pagal šią Konstituciją įgyvendinta, apie tai ir pakalbėkime. Vienaip renkami 70 Seimo nariu, o kitaip renkami 71 Seimo narys, kai kurie iš jų net persidengia. Turime net 3 variantus. Vieni tik vienmandatėje, kiti tik daugiamandatėje, o treti ir ten ir ten. Tai kur čia lygi teisė? Taigi žinoti yra viena, o suprasti kas parašyta yra visai kas kita. Visiškai akivaizdu, kad turi būti renkamas 141 Seimo narys ir turi būti renkamas ne bet kaip kas ką kur kada sugalvojo ar išleido įstatymą, o taip kaip parašyta LR Konstitucijoje, o būtent “remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise”. Ar iš tikro taip ir yra? Ne, taip visiškai nėra. LR Konstitucijoje parašyta, kad turi būti renkamas 141 Seimo narys, o LR rinkimų įstatyme yra parašyta visiškai kitaip: “Lietuvos Respublikos Seimo (toliau - Seimo) nariai renkami ketveriems metams vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos rinkimuose.” Jokių daugiamandačių rinkimų apygardų negali būti, nes ten renkami ne Seimo nariai tiesiogiai, o renkami partiniai sąrašai, kurių jokiame pavidale nėra LR Konstitucijoje. Ir kokia gali būti lygi rinkimų teisė, jeigu ji yra akivaizdžiausiai nelygi, vieni renkami vienaip, o kiti kitaip. Vienas Seimo narys gali gauti net tris vieno rinkėjo balsus būdamas vienmandatėje ir daugiamandatėje, kitas Seimo narys būdamas tik vienmandatėje apygardoje gauna tik vieną rinkėjo balsą, nors keisčiausiai rinkėjas turi net tris balsus, o atiduoti tuos tris balsus negali, nes nelygi teisė. Labai jau keista ir antikonstituciška toji demokratija, kai rinkėjas turi tris balsus ir ne visada vienodai lygiai juos gali panaudoti. Toliau parodysiu, kad vienas rinkėjas gali turėti net septynis balsus. Nors privalo būti lygi teise visiems. Kitas Seimo narys yra tik daugiamandatėje apygardoje ir kiek gauna rinkėjo balsu? Čia yra jau komplikuotas atsakymas. Sąrašas gauna vieną rinkėjo balsą, tačiau kandidatas į Seimą sąraše gauna daug mažiau, priklausomai nuo sąrašo dydžio. Bet to balso svoris yra nevienodas per visą sąrašą. Kuo toliau nuo pradžios, tuo mažiau to balso gaunama. Is esmės negirdėti dalykai dedasi, nes ne rinkėjas demokratinėje valstybėje nusprendžia kiek to balso dalies atiduoti norimam kandidatui, o kažkokia tai partija. Bet demokratija turime tik tada, kai rinkėjas sprendžia, o ne kažkokia partija už jį. Tai parodo, kad demokratiją šiuo atveju aptikti reikia turėti labai jau lakia iškreiptą vaizduotę. Ne visi gali gauti ir reitingavimo balsą. Labai keistai ir tikrai ne demokratiškai atrodo tai, kad pagal LR rinkimų įstatymo 42 str. 2 dalį: “2. Asmuo, įrašytas į kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, turi teisę tuo pat metu būti iškeltas kandidatu į Seimo narius ir vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje.” Turime vėl gi nelygia teisę ir štai kodėl. Todėl, kad nepartinis kandidatas tokios teisės neturi, reiškia Seimo nariai renkami nelygiai, o tai antikonstituciška. Dar didesni “demokratijos” stebuklai prasideda tada, kai rinkėjui daugiamandatėje suteikiami net 6 balsai, vienas už sąrašą ir dar 5 už sąrašo kandidatus, t.y. neleidžiama reitinguoti viso sąrašo, o tik jo dalį, tai apie kokią čia lygia teise kalbama? LR rinkimų įstatymo 66 str. 3 dalyje taip parašyta: “3. Daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja „už“, ir, pareikšdamas nuomonę dėl sąrašo kandidatų, specialiai tam skirtuose biuletenio laukeliuose įrašo penkių pasirinktų šio sąrašo kandidatų rinkimų numerius. Tuo būdu paduodami už šiuos kandidatus pirmumo balsai. Jeigu biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas pirmumo balsas. Jeigu pagal padarytas žymas negalima nustatyti rinkėjo valios dėl vieno ar daugiau kandidatų rinkimų numerių, laikoma, kad rinkėjas nepareiškė jokio vertinimo dėl tų kandidatų.” Išvada yra tokia, kad vienas rinkėjas gali turėti net iki 7 balsų: vienas vienmandatėje, vienas daugiamandatėje ir dar 5 balsai reitinguojant, o norimas kandidatas į Seimą iš vieno rinkėjo gali gauti net 3 balsus: vieną vienmandatėje, vieną daugiamandatėje ir vieną reitinguojant. Imkime nepriklausomą kandidatą į Seimą, tai toksai kandidatas turi galimybę gauti iš rinkėjo tik vieną balsą. Tai kaip čia yra su tai konstitucine lygia teise? Jokios konstitucines lygios teisės čia nė su žiburiu nesurasi, o tai reiškia vieną paprastą dalyką, LR rinkimų įstatymas neturi nieko bendro su LR Konstitucija, yra antikonstituciškas, o išrinktoji valdžia pagal tokį antikonstitucišką įstatymą yra nelegitimi. O juk visi prieš įstatymą turi būti lygūs. LR Konstitucijoje aiškiai parašyta: “Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas” , tačiau kiekvienam turėtų būti aišku, kad tas įstatymas neturi prieštarauti Konstitucijai. Įdomu, ką čia šiuo atveju veikia Konstitucinis Teismas? Gal konstitucines dvasias kuria? Indoktrinuoja? Taigi ką mes matome? Seimo nariai, Konstitucinis Teismas, Vyriausybė, Prezidentai (garantai be garantijos) jau daugybę daugybę kartų prisiekė dirbti pagal LR Konstituciją ir nė vienas iš jų niekada pagal ją nedirbo, visi be išimties sulaužė priesaikas ir verti apkaltos. Dar gražiau yra tai, kad ir vėl jie ruošiasi prisiekti ir sulaužyti duotą priesaiką. Visos seiminės ir neseiminės partijos yra dėl to kaltos, nes sutinka būti renkamos į Seimą antikonstituciškai. Nu neteko girdėti, kad kokia partija savo programoje pasisakytų už vienmandačius rinkimus, kaip kitados Sąjūdis, kai dar jame buvau Kauno Sąjūdžio tarybos nariu. Sąjūdis išduotas, sistema korumpavosi. Ką daryti? Reikia nedelsiant LR rinkimų įstatymą - apstatymą pataisyti taip, kad atitiktų LR Konstituciją, t.y. nedelsiant atsisakyti partinių sąrašų, sudaryti 141 rinkiminę apygardą ir rinkti Seimo narius lygia teise, kai rinkėjas turi vieną balsą. Laiko yra pakankamai, nes kitaip kaip ir iki šiol , jau beveik ketvirtį amžiaus, Lietuvos valdžia bus nelegitimi. Tai kaip čia atsitiko, kad taip atsitiko? O atsitiko visai neatsitiktinai. Pusiau sąrašinių rinkimų sistema yra reikalinga korupcijos užtikrinimui, stagnacijos užtikrinimui, tų pačių išlikimui valdžioje ir tam, kad Lietuvos svarbūs klausimai nebūtų sprendžiami demokratiškai. Oi kaip esama sistema naudinga piniguočiams. Kažin ar partijos dar turi kokia nors teisę ką nors nuspręsti? Na greit sužinosime.

DĖL GITANO NAUSĖDOS ATSISTATYDINIMO !

DĖL GITANO NAUSĖDOS ATSISTATYDINIMO ! Ginant viešą interesą SKELBIAMA LVKT 2020-11-04 SPRENDIMO/NUTARIMO REZOLIUCINĖ DALIS: LIETUVOS VISUOMENINIS KONSTITUCINIS TEISMAS, GINDAMAS VIEŠĄ INTERESĄ, N U T A R I A: 1. Išreikšti nepasitikėjimą LR Prezidentui Gitanui Nausėdai ir jam siūloma iki 2020-11-13 dienos atsistatydinti iš LR Prezidento pareigų; 2. KVIEČIA LIETUVOS IŠEIVIUS GRĮŽTI Į LIETUVĄ Prezidento Gitano Nausėdos atsistatydinimo šventei pažymėti, kurie buvo priversti prieš savo valią išvykti iš LIETUVOS dėl antikonstitucinių rinkimų RENGIMŲ LIETUVOJE nuo 1991 iki šiol. https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/11/03/news/a-sirinskiene-47-seimo-nariu-parasai-leis-susaukti-nenumatyta-posedi-del-galimu-pazeidimu-per-rinkimus-16970124/?fbclid=IwAR1cLUtp0vbr9ec_oCGeJavIanuijw-DWYFDFASf5HZQ41VwrsHMtGW3hkw https://www.lrp.lt/lt/naujienos/salies-vadovas-pasirase-dekreta-del-naujai-isrinkto-seimo-pirmojo-posedzio-susaukimo/34951?fbclid=IwAR0cVOM2q0s3_8y5HUapIFNKwPUkE7-tE17bRLp9bX4jtrKp349kS_hpglo PAGRINDAS NUTARIMUI PRIIMTI ! ATSIŽVELGIANT Į TAI, KAD LIETUVOS PREZIDENTŪROJE SĖDINTIS GITANAS NAUSĖDA PASIRAŠĖ DEKRETĄ: „ Šalies vadovas pasirašė dekretą dėl naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio sušaukimo“ NEBŪTO NAUJOJO SEIMO DARBO, KADANGI DAR NEIŠNAGRINĖTI SKUNDAI LR SEIME, DĖL kandidatų KREIPIMOSI Į KONSTITUCINĮ TEISMĄ DĖL RINKIMŲ Į LR SEIMĄ PAŽEIDIMŲ, prie kurių prisidėjo ir Gitanas Nausėda valdovų rūmuose IR KONSTITUCIJOS 55 STR. PRIEŠTARVIMŲ SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMUI. SVARBI INFORMACIJA ! Eilinį kartą antikonstituciniai rinkimai - valdžia nelegitimi 2016 m. rinkimų kampanija prasidėjo balandžio 9 d. LR Prezidentės dekretu. Partijos ruošia savo karius rinkimams vienmandatėse ir daugiamandatėse apygardose. Vieni bėga iš vienos partijos, glaudžiasi prie kitos, kiti gaudo populiariausius politikus ir ne tik politikus, kad tik sąrašai ir bendras partijos vaizdas atrodytų kuo geriau. Dabinasi. Taigi pakalbėkime apie rinkimus iš esmės. Tai kur toji esmė? O rinkimų esmė yra atskleista LR Konstitucijos 55 straipsnyje, kurį cituoju: “Seimą sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių. Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.” Ši LR Konstitucija yra priimta referendumu 1992 m. spalio 25 d. ir LR AT pirmininko V.Landsbergio pasirašyta 1992 m. lapkričio 6 d. Kartu šios LR Konstitucijos 153 str. suteikė teisę Seimui: “ Lietuvos Respublikos Seimas iki 1993 metų spalio 25 dienos 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, kurios yra 47, 55, 56 straipsniuose, 58 straipsnio antrosios dalies 2 punkte, 65, 68, 69 straipsniuose, 84 straipsnio 11 ir 12 punktuose, 87 straipsnio pirmojoje dalyje, 96, 103, 118 straipsniuose, 119 straipsnio ketvirtojoje dalyje.” Taigi tame 55-tame LR Konstitucijos straipsnyje jokių pakeitimų neatlikta ir aukščiau pacituotas 55-tas straipsnis toks ir yra. Tai apie šitą 55 straipsnį ir pakalbėkime. Esmė tame, kad šitas 55-tas straipsnis apibrėžia valdžios formavimo esmę ir jeigu tos esmės nesilaikoma, tai tada valdžia formuojama ne pagal LR Konstituciją ir valdžia tampa antikonstitucine, nelegitimia. Kartu reikia pažymėti, kad pagal šią Konstituciją prisiekia ne tik Seimo nariai, tačiau ir KT teisėjai, Vyriausybė, Prezidentai. Taigi galima teigti, kad tai yra pagrindų pagrindas, mūsų valdžios formavimo esmė, kurios šventai turime laikytis, kol nėra kitaip. Visiškai aišku, kad visi valdžioje tą 55-tą straipsnį skaitė ir žino. Kartu šiuo straipsniu turėjo vadovautis ir Vyriausioji rinkimu komisija, vadovaujama Z. Vaigausko ir 2020 metais LAURA MATJOŠAITYTĖ. To įrodymas yra tas, kas nepaneigiamai akivaizdu, nes turime 141 Seimo narį ir nė vienu daugiau. Taigi laikau, kad LR Konstitucijos 55-to str. tokia dalis “Seimą sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys” yra pilnai įgyvendinta. Tačiau ar teisingai įgyvendinta, ar pagal šią Konstituciją įgyvendinta, apie tai ir pakalbėkime. Vienaip renkami 70 Seimo nariu, o kitaip renkami 71 Seimo narys, kai kurie iš jų net persidengia. Turime net 3 variantus. Vieni tik vienmandatėje, kiti tik daugiamandatėje, o treti ir ten ir ten. Tai kur čia lygi teisė? Taigi žinoti yra viena, o suprasti kas parašyta yra visai kas kita. Visiškai akivaizdu, kad turi būti renkamas 141 Seimo narys ir turi būti renkamas ne bet kaip kas ką kur kada sugalvojo ar išleido įstatymą, o taip kaip parašyta LR Konstitucijoje, o būtent “remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise”. Ar iš tikro taip ir yra? Ne, taip visiškai nėra. LR Konstitucijoje parašyta, kad turi būti renkamas 141 Seimo narys, o LR rinkimų įstatyme yra parašyta visiškai kitaip: “Lietuvos Respublikos Seimo (toliau - Seimo) nariai renkami ketveriems metams vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos rinkimuose.” Jokių daugiamandačių rinkimų apygardų negali būti, nes ten renkami ne Seimo nariai tiesiogiai, o renkami partiniai sąrašai, kurių jokiame pavidale nėra LR Konstitucijoje. Ir kokia gali būti lygi rinkimų teisė, jeigu ji yra akivaizdžiausiai nelygi, vieni renkami vienaip, o kiti kitaip. Vienas Seimo narys gali gauti net tris vieno rinkėjo balsus būdamas vienmandatėje ir daugiamandatėje, kitas Seimo narys būdamas tik vienmandatėje apygardoje gauna tik vieną rinkėjo balsą, nors keisčiausiai rinkėjas turi net tris balsus, o atiduoti tuos tris balsus negali, nes nelygi teisė. Labai jau keista ir antikonstituciška toji demokratija, kai rinkėjas turi tris balsus ir ne visada vienodai lygiai juos gali panaudoti. Toliau parodysiu, kad vienas rinkėjas gali turėti net septynis balsus. Nors privalo būti lygi teise visiems. Kitas Seimo narys yra tik daugiamandatėje apygardoje ir kiek gauna rinkėjo balsu? Čia yra jau komplikuotas atsakymas. Sąrašas gauna vieną rinkėjo balsą, tačiau kandidatas į Seimą sąraše gauna daug mažiau, priklausomai nuo sąrašo dydžio. Bet to balso svoris yra nevienodas per visą sąrašą. Kuo toliau nuo pradžios, tuo mažiau to balso gaunama. Is esmės negirdėti dalykai dedasi, nes ne rinkėjas demokratinėje valstybėje nusprendžia kiek to balso dalies atiduoti norimam kandidatui, o kažkokia tai partija. Bet demokratija turime tik tada, kai rinkėjas sprendžia, o ne kažkokia partija už jį. Tai parodo, kad demokratiją šiuo atveju aptikti reikia turėti labai jau lakia iškreiptą vaizduotę. Ne visi gali gauti ir reitingavimo balsą. Labai keistai ir tikrai ne demokratiškai atrodo tai, kad pagal LR rinkimų įstatymo 42 str. 2 dalį: “2. Asmuo, įrašytas į kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, turi teisę tuo pat metu būti iškeltas kandidatu į Seimo narius ir vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje.” Turime vėl gi nelygia teisę ir štai kodėl. Todėl, kad nepartinis kandidatas tokios teisės neturi, reiškia Seimo nariai renkami nelygiai, o tai antikonstituciška. Dar didesni “demokratijos” stebuklai prasideda tada, kai rinkėjui daugiamandatėje suteikiami net 6 balsai, vienas už sąrašą ir dar 5 už sąrašo kandidatus, t.y. neleidžiama reitinguoti viso sąrašo, o tik jo dalį, tai apie kokią čia lygia teise kalbama? LR rinkimų įstatymo 66 str. 3 dalyje taip parašyta: “3. Daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja „už“, ir, pareikšdamas nuomonę dėl sąrašo kandidatų, specialiai tam skirtuose biuletenio laukeliuose įrašo penkių pasirinktų šio sąrašo kandidatų rinkimų numerius. Tuo būdu paduodami už šiuos kandidatus pirmumo balsai. Jeigu biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas pirmumo balsas. Jeigu pagal padarytas žymas negalima nustatyti rinkėjo valios dėl vieno ar daugiau kandidatų rinkimų numerių, laikoma, kad rinkėjas nepareiškė jokio vertinimo dėl tų kandidatų.” Išvada yra tokia, kad vienas rinkėjas gali turėti net iki 7 balsų: vienas vienmandatėje, vienas daugiamandatėje ir dar 5 balsai reitinguojant, o norimas kandidatas į Seimą iš vieno rinkėjo gali gauti net 3 balsus: vieną vienmandatėje, vieną daugiamandatėje ir vieną reitinguojant. Imkime nepriklausomą kandidatą į Seimą, tai toksai kandidatas turi galimybę gauti iš rinkėjo tik vieną balsą. Tai kaip čia yra su tai konstitucine lygia teise? Jokios konstitucines lygios teisės čia nė su žiburiu nesurasi, o tai reiškia vieną paprastą dalyką, LR rinkimų įstatymas neturi nieko bendro su LR Konstitucija, yra antikonstituciškas, o išrinktoji valdžia pagal tokį antikonstitucišką įstatymą yra nelegitimi. O juk visi prieš įstatymą turi būti lygūs. LR Konstitucijoje aiškiai parašyta: “Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas” , tačiau kiekvienam turėtų būti aišku, kad tas įstatymas neturi prieštarauti Konstitucijai. Įdomu, ką čia šiuo atveju veikia Konstitucinis Teismas? Gal konstitucines dvasias kuria? Indoktrinuoja? Taigi ką mes matome? Seimo nariai, Konstitucinis Teismas, Vyriausybė, Prezidentai (garantai be garantijos) jau daugybę daugybę kartų prisiekė dirbti pagal LR Konstituciją ir nė vienas iš jų niekada pagal ją nedirbo, visi be išimties sulaužė priesaikas ir verti apkaltos. Dar gražiau yra tai, kad ir vėl jie ruošiasi prisiekti ir sulaužyti duotą priesaiką. Visos seiminės ir neseiminės partijos yra dėl to kaltos, nes sutinka būti renkamos į Seimą antikonstituciškai. Nu neteko girdėti, kad kokia partija savo programoje pasisakytų už vienmandačius rinkimus, kaip kitados Sąjūdis, kai dar jame buvau Kauno Sąjūdžio tarybos nariu. Sąjūdis išduotas, sistema korumpavosi. Ką daryti? Reikia nedelsiant LR rinkimų įstatymą - apstatymą pataisyti taip, kad atitiktų LR Konstituciją, t.y. nedelsiant atsisakyti partinių sąrašų, sudaryti 141 rinkiminę apygardą ir rinkti Seimo narius lygia teise, kai rinkėjas turi vieną balsą. Laiko yra pakankamai, nes kitaip kaip ir iki šiol , jau beveik ketvirtį amžiaus, Lietuvos valdžia bus nelegitimi. Tai kaip čia atsitiko, kad taip atsitiko? O atsitiko visai neatsitiktinai. Pusiau sąrašinių rinkimų sistema yra reikalinga korupcijos užtikrinimui, stagnacijos užtikrinimui, tų pačių išlikimui valdžioje ir tam, kad Lietuvos svarbūs klausimai nebūtų sprendžiami demokratiškai. Oi kaip esama sistema naudinga piniguočiams. Kažin ar partijos dar turi kokia nors teisę ką nors nuspręsti? Na greit sužinosime. Įrodymai dėl G. Nausėdos veikimą prieš Lietuvą https://www.youtube.com/watch?v=q-SbCvZYH9w

Ginant viešą interesą SKELBIAMA LVKT 2020-11-04 SPRENDIMO/NUTARIMO REZOLIUCINĖ DALIS:

LIETUVOS VISUOMENINIS KONSTITUCINIS TEISMAS, GINDAMAS VIEŠĄ INTERESĄ, N U T A R I A: 1. Išreikšti nepasitikėjimą LR Prezidentui Gitanui Nausėdai ir jam siūloma iki 2020-11-13 dienos atsistatydinti iš LR Prezidento pareigų; 2. KVIEČIA LIETUVOS IŠEIVIUS GRĮŽTI Į LIETUVĄ Prezidento Gitano Nausėdos atsistatydinimo šventei pažymėti, kurie buvo priversti prieš savo valią išvykti iš LIETUVOS dėl antikonstitucinių rinkimų RENGIMŲ LIETUVOJE nuo 1991 iki šiol. https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/11/03/news/a-sirinskiene-47-seimo-nariu-parasai-leis-susaukti-nenumatyta-posedi-del-galimu-pazeidimu-per-rinkimus-16970124/?fbclid=IwAR1cLUtp0vbr9ec_oCGeJavIanuijw-DWYFDFASf5HZQ41VwrsHMtGW3hkw https://www.lrp.lt/lt/naujienos/salies-vadovas-pasirase-dekreta-del-naujai-isrinkto-seimo-pirmojo-posedzio-susaukimo/34951?fbclid=IwAR0cVOM2q0s3_8y5HUapIFNKwPUkE7-tE17bRLp9bX4jtrKp349kS_hpglo PAGRINDAS NUTARIMUI PRIIMTI ! ATSIŽVELGIANT Į TAI, KAD LIETUVOS PREZIDENTŪROJE SĖDINTIS GITANAS NAUSĖDA PASIRAŠĖ DEKRETĄ: „ Šalies vadovas pasirašė dekretą dėl naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio sušaukimo“ NEBŪTO NAUJOJO SEIMO DARBO, KADANGI DAR NEIŠNAGRINĖTI SKUNDAI LR SEIME, DĖL kandidatų KREIPIMOSI Į KONSTITUCINĮ TEISMĄ DĖL RINKIMŲ Į LR SEIMĄ PAŽEIDIMŲ, prie kurių prisidėjo ir Gitanas Nausėda valdovų rūmuose IR KONSTITUCIJOS 55 STR. PRIEŠTARVIMŲ SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMUI. SVARBI INFORMACIJA ! Eilinį kartą antikonstituciniai rinkimai - valdžia nelegitimi 2016 m. rinkimų kampanija prasidėjo balandžio 9 d. LR Prezidentės dekretu. Partijos ruošia savo karius rinkimams vienmandatėse ir daugiamandatėse apygardose. Vieni bėga iš vienos partijos, glaudžiasi prie kitos, kiti gaudo populiariausius politikus ir ne tik politikus, kad tik sąrašai ir bendras partijos vaizdas atrodytų kuo geriau. Dabinasi. Taigi pakalbėkime apie rinkimus iš esmės. Tai kur toji esmė? O rinkimų esmė yra atskleista LR Konstitucijos 55 straipsnyje, kurį cituoju: “Seimą sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių. Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.” Ši LR Konstitucija yra priimta referendumu 1992 m. spalio 25 d. ir LR AT pirmininko V.Landsbergio pasirašyta 1992 m. lapkričio 6 d. Kartu šios LR Konstitucijos 153 str. suteikė teisę Seimui: “ Lietuvos Respublikos Seimas iki 1993 metų spalio 25 dienos 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, kurios yra 47, 55, 56 straipsniuose, 58 straipsnio antrosios dalies 2 punkte, 65, 68, 69 straipsniuose, 84 straipsnio 11 ir 12 punktuose, 87 straipsnio pirmojoje dalyje, 96, 103, 118 straipsniuose, 119 straipsnio ketvirtojoje dalyje.” Taigi tame 55-tame LR Konstitucijos straipsnyje jokių pakeitimų neatlikta ir aukščiau pacituotas 55-tas straipsnis toks ir yra. Tai apie šitą 55 straipsnį ir pakalbėkime. Esmė tame, kad šitas 55-tas straipsnis apibrėžia valdžios formavimo esmę ir jeigu tos esmės nesilaikoma, tai tada valdžia formuojama ne pagal LR Konstituciją ir valdžia tampa antikonstitucine, nelegitimia. Kartu reikia pažymėti, kad pagal šią Konstituciją prisiekia ne tik Seimo nariai, tačiau ir KT teisėjai, Vyriausybė, Prezidentai. Taigi galima teigti, kad tai yra pagrindų pagrindas, mūsų valdžios formavimo esmė, kurios šventai turime laikytis, kol nėra kitaip. Visiškai aišku, kad visi valdžioje tą 55-tą straipsnį skaitė ir žino. Kartu šiuo straipsniu turėjo vadovautis ir Vyriausioji rinkimu komisija, vadovaujama Z. Vaigausko ir 2020 metais LAURA MATJOŠAITYTĖ. To įrodymas yra tas, kas nepaneigiamai akivaizdu, nes turime 141 Seimo narį ir nė vienu daugiau. Taigi laikau, kad LR Konstitucijos 55-to str. tokia dalis “Seimą sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys” yra pilnai įgyvendinta. Tačiau ar teisingai įgyvendinta, ar pagal šią Konstituciją įgyvendinta, apie tai ir pakalbėkime. Vienaip renkami 70 Seimo nariu, o kitaip renkami 71 Seimo narys, kai kurie iš jų net persidengia. Turime net 3 variantus. Vieni tik vienmandatėje, kiti tik daugiamandatėje, o treti ir ten ir ten. Tai kur čia lygi teisė? Taigi žinoti yra viena, o suprasti kas parašyta yra visai kas kita. Visiškai akivaizdu, kad turi būti renkamas 141 Seimo narys ir turi būti renkamas ne bet kaip kas ką kur kada sugalvojo ar išleido įstatymą, o taip kaip parašyta LR Konstitucijoje, o būtent “remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise”. Ar iš tikro taip ir yra? Ne, taip visiškai nėra. LR Konstitucijoje parašyta, kad turi būti renkamas 141 Seimo narys, o LR rinkimų įstatyme yra parašyta visiškai kitaip: “Lietuvos Respublikos Seimo (toliau - Seimo) nariai renkami ketveriems metams vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos rinkimuose.” Jokių daugiamandačių rinkimų apygardų negali būti, nes ten renkami ne Seimo nariai tiesiogiai, o renkami partiniai sąrašai, kurių jokiame pavidale nėra LR Konstitucijoje. Ir kokia gali būti lygi rinkimų teisė, jeigu ji yra akivaizdžiausiai nelygi, vieni renkami vienaip, o kiti kitaip. Vienas Seimo narys gali gauti net tris vieno rinkėjo balsus būdamas vienmandatėje ir daugiamandatėje, kitas Seimo narys būdamas tik vienmandatėje apygardoje gauna tik vieną rinkėjo balsą, nors keisčiausiai rinkėjas turi net tris balsus, o atiduoti tuos tris balsus negali, nes nelygi teisė. Labai jau keista ir antikonstituciška toji demokratija, kai rinkėjas turi tris balsus ir ne visada vienodai lygiai juos gali panaudoti. Toliau parodysiu, kad vienas rinkėjas gali turėti net septynis balsus. Nors privalo būti lygi teise visiems. Kitas Seimo narys yra tik daugiamandatėje apygardoje ir kiek gauna rinkėjo balsu? Čia yra jau komplikuotas atsakymas. Sąrašas gauna vieną rinkėjo balsą, tačiau kandidatas į Seimą sąraše gauna daug mažiau, priklausomai nuo sąrašo dydžio. Bet to balso svoris yra nevienodas per visą sąrašą. Kuo toliau nuo pradžios, tuo mažiau to balso gaunama. Is esmės negirdėti dalykai dedasi, nes ne rinkėjas demokratinėje valstybėje nusprendžia kiek to balso dalies atiduoti norimam kandidatui, o kažkokia tai partija. Bet demokratija turime tik tada, kai rinkėjas sprendžia, o ne kažkokia partija už jį. Tai parodo, kad demokratiją šiuo atveju aptikti reikia turėti labai jau lakia iškreiptą vaizduotę. Ne visi gali gauti ir reitingavimo balsą. Labai keistai ir tikrai ne demokratiškai atrodo tai, kad pagal LR rinkimų įstatymo 42 str. 2 dalį: “2. Asmuo, įrašytas į kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, turi teisę tuo pat metu būti iškeltas kandidatu į Seimo narius ir vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje.” Turime vėl gi nelygia teisę ir štai kodėl. Todėl, kad nepartinis kandidatas tokios teisės neturi, reiškia Seimo nariai renkami nelygiai, o tai antikonstituciška. Dar didesni “demokratijos” stebuklai prasideda tada, kai rinkėjui daugiamandatėje suteikiami net 6 balsai, vienas už sąrašą ir dar 5 už sąrašo kandidatus, t.y. neleidžiama reitinguoti viso sąrašo, o tik jo dalį, tai apie kokią čia lygia teise kalbama? LR rinkimų įstatymo 66 str. 3 dalyje taip parašyta: “3. Daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja „už“, ir, pareikšdamas nuomonę dėl sąrašo kandidatų, specialiai tam skirtuose biuletenio laukeliuose įrašo penkių pasirinktų šio sąrašo kandidatų rinkimų numerius. Tuo būdu paduodami už šiuos kandidatus pirmumo balsai. Jeigu biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas pirmumo balsas. Jeigu pagal padarytas žymas negalima nustatyti rinkėjo valios dėl vieno ar daugiau kandidatų rinkimų numerių, laikoma, kad rinkėjas nepareiškė jokio vertinimo dėl tų kandidatų.” Išvada yra tokia, kad vienas rinkėjas gali turėti net iki 7 balsų: vienas vienmandatėje, vienas daugiamandatėje ir dar 5 balsai reitinguojant, o norimas kandidatas į Seimą iš vieno rinkėjo gali gauti net 3 balsus: vieną vienmandatėje, vieną daugiamandatėje ir vieną reitinguojant. Imkime nepriklausomą kandidatą į Seimą, tai toksai kandidatas turi galimybę gauti iš rinkėjo tik vieną balsą. Tai kaip čia yra su tai konstitucine lygia teise? Jokios konstitucines lygios teisės čia nė su žiburiu nesurasi, o tai reiškia vieną paprastą dalyką, LR rinkimų įstatymas neturi nieko bendro su LR Konstitucija, yra antikonstituciškas, o išrinktoji valdžia pagal tokį antikonstitucišką įstatymą yra nelegitimi. O juk visi prieš įstatymą turi būti lygūs. LR Konstitucijoje aiškiai parašyta: “Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas” , tačiau kiekvienam turėtų būti aišku, kad tas įstatymas neturi prieštarauti Konstitucijai. Įdomu, ką čia šiuo atveju veikia Konstitucinis Teismas? Gal konstitucines dvasias kuria? Indoktrinuoja? Taigi ką mes matome? Seimo nariai, Konstitucinis Teismas, Vyriausybė, Prezidentai (garantai be garantijos) jau daugybę daugybę kartų prisiekė dirbti pagal LR Konstituciją ir nė vienas iš jų niekada pagal ją nedirbo, visi be išimties sulaužė priesaikas ir verti apkaltos. Dar gražiau yra tai, kad ir vėl jie ruošiasi prisiekti ir sulaužyti duotą priesaiką. Visos seiminės ir neseiminės partijos yra dėl to kaltos, nes sutinka būti renkamos į Seimą antikonstituciškai. Nu neteko girdėti, kad kokia partija savo programoje pasisakytų už vienmandačius rinkimus, kaip kitados Sąjūdis, kai dar jame buvau Kauno Sąjūdžio tarybos nariu. Sąjūdis išduotas, sistema korumpavosi. Ką daryti? Reikia nedelsiant LR rinkimų įstatymą - apstatymą pataisyti taip, kad atitiktų LR Konstituciją, t.y. nedelsiant atsisakyti partinių sąrašų, sudaryti 141 rinkiminę apygardą ir rinkti Seimo narius lygia teise, kai rinkėjas turi vieną balsą. Laiko yra pakankamai, nes kitaip kaip ir iki šiol , jau beveik ketvirtį amžiaus, Lietuvos valdžia bus nelegitimi. Tai kaip čia atsitiko, kad taip atsitiko? O atsitiko visai neatsitiktinai. Pusiau sąrašinių rinkimų sistema yra reikalinga korupcijos užtikrinimui, stagnacijos užtikrinimui, tų pačių išlikimui valdžioje ir tam, kad Lietuvos svarbūs klausimai nebūtų sprendžiami demokratiškai. Oi kaip esama sistema naudinga piniguočiams. Kažin ar partijos dar turi kokia nors teisę ką nors nuspręsti? Na greit sužinosime.

Arvydas Balčius

LVKT informuoja, kad šiandiena bus nustatyti Prezidento ir LR Seimo tikslai, ginant Viešą interesą ir teises Kandidatų į LR Seimo narius, nes Prezidentas ir LR Seimas turi perduoti skundus Konstituciniam teismui, kadangi Partijos, iškėlusios kandidatus į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius pareikalavo, dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų, skundus per 48 valandas perduoti į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo. Atkreiptina tai, kad Gitanas Nausėda, negali priimti sprendimo dėl skundų perdavimo Konstituciniam teismui, nes skundžiami jo paties veiksmai dėl to, kad pastarasis Valdovų rūmuose, rinkimų agitacijos metu, išskirtinai protegavimo 11 Politinių partijų, siekdamas pažeminti ir išniekinti likusias 6 partijas. Išrinktasis į LR Seimą V. Pranckietis, negali priimti sprendimo dėl skundų perdavimo Konstituciniam teismui, dėl to, kad jo išrinkimą nulėmė Gitano Nausėdos veika ( Valdovų rūmuose, rinkimų agitacijos metu, išskirtinai protegavimo 11 Politinių partijų, siekdamas pažeminti ir išniekinti, likusias 6 partijas ) ir dėlto, kad VRK klastojo dokumentus. (Žr. LR Seimo rinkimų įstatymo 6 p. Partijos, iškėlusios kandidatus į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai oficialiai paskelbiami rinkimų galutiniai rezultatai, gali apskųsti Seimui ar Respublikos Prezidentui. Tokiais atvejais Seimas ar Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo).

Celofanas TRUMP2020 Palaikymo Akcijoje | Montuojam lazerius

TEISĖJO GRASINIMAI CELOFANUI: “NESILAIKYSI KARANTNO - PASODNSIU!!!”

ATVIRAS LAIŠKAS LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIAM PROKURORUI EVALDUI PAŠILIUI DĖL STRIBINIŲ TEISĖS NORMŲ LEGITIMAVIMO LIETUVOS PROKURATŪROJE

ATVIRAS LAIŠKAS LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIAM PROKURORUI EVALDUI PAŠILIUI DĖL STRIBINIŲ TEISĖS NORMŲ LEGITIMAVIMO LIETUVOS PROKURATŪROJE

Rezistentų pasipriešinimo okupacijai darbo grupė susipažinusi su prokuroro E. Pašilio 2020-10-06 raštu, kuriame nurodo, kad rezistentų persekiojimas buvo teisėtas ir kad mums ateityje į tuo reikalu klausimus neatsakys. Darome išvadą, kad mūsų skundas nagrinėtas nesilaikant Lietuvos ir tarptautinės teisės principų ir normų. Nemanome, kad E. Pašilis yra nekvalifikuotas, todėl tokį atsakymą vertiname kaip angažuotą ir rezistenciją paliekant už įstatymo ribų, o tai jau ne valstybinis ir neteisinis požiūris bei naujas Lietuvos teisinės istorijos faktas. Tai yra okupacinė stribinė nuostata. Prokuroro atsakymo angažuotumas pasireiškia tuo, kad mes neva skundžiame, kaip jo rašte nurodyta, visų teisėjų verdiktus, tame tarpe Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos R. Gudienės ir Vilniaus apygardos teismo teisėjos A. K. Macevičienės. Viskas atvirkščiai, būtent šios teisėjos Lietuvos ir tarptautinės teisės normomis buvo absoliučiai logiškoje rezistentų teisių gynimo pusėje, o prokuroras E. Pašilis šias teisėjas priskyrė prie prokurorų nusikaltimų neigimo šalies palaikymo. Beje, nenurodyta, kad dar ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas D. Grizickas savo verdiktu buvo išimtinai rezistentų gynimo pusėje. Partizano A. Kraujelio byloje Panevėžio apygardos prokuroras R. Juozainis ir Vilniaus apygardos teisme prokuroras R. Valentukevičius nesvyruojant buvo rezistento teisių gynimo pozicijoje. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme prokuroras S. Stulginskis jau užėmė stribinę partizano žūties versiją legitimuojant represinį KGB aktą, kurio ištroškę laukė teisėjai. Teikiame minėtų teisėjų argumentus klaidingai įvardytas prokuroro E. Pašilio rašte. 1.Vilniaus miesto teisėjos R. Gudienės 2016-11-02 nutartyje pripažinta rezistentų pozicijos pagrįstumas, nurodoma esminiai ir konceptualūs prokurorų G. Vaivados (2016-05-03) ir E. Papučkos (2016-10-12) nutarimų elementariai matomi angažuotumai. „Nepagrįstomis laikytinos prokuroro išvados, jog tokie veiksmai nebuvo draudžiami pagal tarptautinę ir nacionalinę teisę aprašomų įvykių metu, nes tokie veiksmai buvo draudžiami, tiek vietiniu, tiek tarptautiniu lygiu.“ (p. 4). „Visiškai ignoruojama skundo esmė, jog nukentėjusieji ir kiti jų minimi asmenys buvo persekiojami nesilaikant net ir sovietinės teisės nuostatų, apibrėžiančių teisėtą baudžiamąjį procesą.“ (p. 4). „BK 100 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėtinė analizė iš esmės neatlikta ir nepasisakyta dėl to ar tyrimo metu buvo nustatyta, kad buvo vykdoma valstybės ar organizacijos politika dideliu mastu ar sistemingai užpuldinėti civilius.“ (p.4). „BK 100 str. dispozicija nesudaro kliūčių bausti asmenis net už pavienį asmenį, aprašytą šiame straipsnyje, jei yra nustatyta, kad buvo vykdoma valstybės ar organizacijos politika dideliu mastu ar sistemingai užpuldinėti civilius, ir įrodoma, kad toks veiksmas buvo atliktas įgyvendinant šią politiką.“ (p. 4). „Veikų sudėties analizė neatlikta ir niekaip neatsakyta į skundo argumentus, jog visi skunduose minimi asmenys buvo ištremti (formaliai galimas BK 102 str. numatyto nusikaltimo požymis) bei visų jų teismai tebuvo farsas ir neatitinka nešališko ir nepriklausomo teismo kriterijaus baudimas kriminalinėmis bausmėmis be nepriklausomo ir nešališko teismo sprendimo ar be gynybos garantijų teisme yra formaliai galimas BK 103 str. numatyto nusikaltimo požymis.“ (p. 5). 2.Vilniaus apygardos teismo teisėjos Ainoros Kornelijos Macevičienės 2016-12-05 nutartis dėl prokuroro E. Papučkos 2016-10-12 nutarimo panaikinimo, kaip neatliktos teisinės analizės, rezistentų skundą patenkino. Teisėjos nutartyje nurodyta: /.../ „kad prokurorai teisiškai argumentuotai neatsakė pareiškėjams, kodėl 1945 m. rugpjūčio 8 d. Niurnbergo tarptautinio karinio tribunolo statutas bei 1946 m. gruodžio 11 d. Jungtinių Tautų organizacijos Generalinės Asamblėjos rezoliucija 95 (1), patvirtinanti tarptautinės teisės principus, pripažintus Niurnbergo tarptautinio karinio tribunolo statute, nėra aktualūs šiai bylai ir kt., tačiau prokuroras teismo nurodytų trūkumų neanalizuoja ir tuo labiau jų pašalinimui nededa nei mažiausių pastangų.“ (p. 3). 3.Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Dariaus Grizicko 2016-09-26 nutartis dėl 2016- 08-08 prokuroro E. Papučkos nutarimo kaip ne teisinio, o abstrakcijų nuorodų panaikinimo. „Tinkamai nepaaiškino pareiškėjams, kodėl ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik pagal BK 100 straipsnį, o šis BPK 30 straipsnio pažeidimas sukliudė prokurorui priimti teisingą sprendimą.“ (p. 2) „Be to aukštesnysis prokuroras neaptarė ir neįvertino visų pareiškėjų nurodomų tarptautinės teisės aktų, kurie, pareiškėjų nuomone, taikytini šiam ikiteisminiam tyrimui.“ (p. 2). „Prokuroro 2016 m. gegužės 3 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nr. 01-2-00116-10 išvados yra grindžiamos deklaratyviniais teiginiais, bet ne minėtame nutarime nurodytų asmenų parodymų ir kitų konkrečių ikiteisminio tyrimo duomenų analize.“ (p. 2). Klausimai yra konceptualūs ir įvertinant, kad kalba eina apie nusikaltimus tarptautinio jus cogens principo erdvėje t.y. be senaties ir įvardinto imperatyvinio taikymo. Tai yra vengimas keliamą okupacinių Lietuvos ir tarptautinių nusikaltimų sampratą nagrinėti, o ne iš esmės neigti reiškia legitimuoti okupaciją. Juk prokuroro priesaika ir etikos kodeksas preziumuoja ne pareigūno neklystamumą, o hipotetiškai galimą teisinį pažeidimą ir atsakomybę. Pagal Prokuratūros įstatymo 8 straipsnio 10 punktą dėl generalinės prokuratūros funkciją analizuoti prokuratūros veiklą, pagal 19 straipsnį ginant viešą nacionalinį istorinį rezistencijos interesą, pagal 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą dėl ištikimybės valstybei ir konstitucinei santvarkai, 6 punktą dėl etikos kodekso nesilaikymo ir Prokuroro etikos kodekso III dalies 10 punktą dėl prokuroro priesaikos ir Etikos kodekso kaip žeminančių prokuroro vardą faktą derėjo inicijuoti apsvarstymą Prokurorų etikos komisijoje arba be eilės prokurorų atestacijos komisijoje. Formuluojame tik vieną klausimą: ar sesuo N. Sadūnaitė ir tuometinio kunigo S, Tamkevičiaus persekiojimas ir kalinimas buvo nusikalstama veika pagal Lietuvos ir tarptautinės teisės normas, ar legitimi veika pagal LTSR okupacines teisės normas? Abejojantiems. 1988 metais per ,,bananų balių“ Katedros aikštėje suimtas drąsus rezistentas Algimantas Andreika nugabentas į Antakalnio milicijos būstinę milicininko Z. Bernoto buvo žiauriai sumuštas, o po Kovo 11-osios prokuroras E. Papučka atsisakė jam kelti bylą. Epochos susišaukia. Tikrai sekasi žmogui, tapusiam teisingumo simboliu. Manome, kad prokuroras E. Pašilis piktnaudžiavo savo įgaliojimais, nevykdė pareigų ir pažeidė duotą priesaiką laikytis Lietuvos įstatymų bei ginti gerą prokuroro vardą. Ir tai privalu greitai įvertinti. Algirdas Endriukaitis

DĖL LIETUVOS VISUOMENINIO KONSTITUCINIO TEISMO ĮSTEIGIMO

DĖL LIETUVOS VISUOMENINIO KONSTITUCINIO TEISMO ĮSTEIGIMO

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva neturi Konstitucinio teismo ( žr. konstitucijos 111 str.), o po LR generalinio prokuroro Evaldo Pašilio 35 nusikaltimų prieš Lietuvą, kuris pasinaudojant teisėjos Neringos Venckienės asmeniu, pagamino netikrus 35 dokumentus ir siekdamas išniekinti Lietuvą ir jos tautą, juos įteikė/panaudojo JAV teisėsaugai, iškilo reali grėsmė Lietuvai ir jos tautai būti sunaikinti. Minimus 35 E. Pašilio nusikaltimus išaiškino ir apie juos pranešė Lietuvos Vyriausybei JAV teisėsauga, tačiau Lietuvos teisėsauga E. Pašilio atžvilgiu BPK ir BK nustatyta tvarka procesinio sprendimo iki šiol nepriėmė. Tuo tarpu, nusikaltimų skaičius Lietuvos valstybės tarnyboje, prokuratūroje ir teismuose ženkliai auga, ką patvirtina Vyriausioji rinkimų komisija 2020 LR Seimo rinkimuose leidusi dalyvaut Laisvės partijai, kuri iki 2020-08-07 d. 15:45 val. VRK neįregistruota, o tuo tarpu be teisinio pagrindo į LR Seimo kandidatų sąrašus neįrašė Neringos Venckienės.. Siekiant išsaugoti Lietuvą ir jos tautą, bei ginant Viešą interesą Asociacija kompleksinė ergonteisinė parama, atstovaudama 61 procentų Lietuvos žmonių, kurie nėjo balsuoti 2020 LR Seimo rinkimuose ( nėjo klastoti ), vadovaujama Diplomuoto teisininko Arvydo Balčiaus, 2020-10-30 įsteigė Visuomeninį judėjimą- LIETUVOS VISUOMENINIS KONSTITUCINIS TEISMAS (LVKT) Visuomeninis Konstitucinis Teismas – visuomeninė institucija. Lietuvos Visuomeninis Konstitucinis Teismas garantuoja Lietuvos Visuomeninės Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir visuomeninį konstitucinį teisėtumą, nustatyta tvarka spręsdamas, ar Lietuvos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Lietuvos Visuomeninei Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Visuomeninei Konstitucijai arba Lietuvos įstatymams. Visuomeninės Konstitucijos ir šio įstatymo nustatytais atvejais Visuomeninis Konstitucinis Teismas teikia Seimui ir Respublikos Prezidentui išvadas. Visuomeninis Konstitucinis Teismas yra savarankiškas ir nepriklausomas visuomeninis teismas, kuris teisminę valdžią įgyvendina Lietuvos Visuomeninės Konstitucijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka. Visuomeniniam konstituciniam teismui SKUBIAI reikalingi profesionalūs teisininkai. Keiptis el. paštu: ergonteise@gmail.com

LVKT pranešimas

Jokių daugiamandačių rinkimų apygardų negali būti, nes ten renkami ne Seimo nariai tiesiogiai, o renkami partiniai sąrašai, kurių jokiame pavidale nėra LR Konstitucijoje Eilinį kartą antikonstituciniai rinkimai - valdžia nelegitimi 2016 m. rinkimų kampanija prasidėjo balandžio 9 d. LR Prezidentės dekretu. Partijos ruošia savo karius rinkimams vienmandatėse ir daugiamandatėse apygardose. Vieni bėga iš vienos partijos, glaudžiasi prie kitos, kiti gaudo populiariausius politikus ir ne tik politikus, kad tik sąrašai ir bendras partijos vaizdas atrodytų kuo geriau. Dabinasi. Taigi pakalbėkime apie rinkimus iš esmės. Tai kur toji esmė? O rinkimų esmė yra atskleista LR Konstitucijos 55 straipsnyje, kurį cituoju: “Seimą sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių. Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.” Ši LR Konstitucija yra priimta referendumu 1992 m. spalio 25 d. ir LR AT pirmininko V.Landsbergio pasirašyta 1992 m. lapkričio 6 d. Kartu šios LR Konstitucijos 153 str. suteikė teisę Seimui: “ Lietuvos Respublikos Seimas iki 1993 metų spalio 25 dienos 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, kurios yra 47, 55, 56 straipsniuose, 58 straipsnio antrosios dalies 2 punkte, 65, 68, 69 straipsniuose, 84 straipsnio 11 ir 12 punktuose, 87 straipsnio pirmojoje dalyje, 96, 103, 118 straipsniuose, 119 straipsnio ketvirtojoje dalyje.” Taigi tame 55-tame LR Konstitucijos straipsnyje jokių pakeitimų neatlikta ir aukščiau pacituotas 55-tas straipsnis toks ir yra. Tai apie šitą 55 straipsnį ir pakalbėkime. Esmė tame, kad šitas 55-tas straipsnis apibrėžia valdžios formavimo esmę ir jeigu tos esmės nesilaikoma, tai tada valdžia formuojama ne pagal LR Konstituciją ir valdžia tampa antikonstitucine, nelegitimia. Kartu reikia pažymėti, kad pagal šią Konstituciją prisiekia ne tik Seimo nariai, tačiau ir KT teisėjai, Vyriausybė, Prezidentai. Taigi galima teigti, kad tai yra pagrindų pagrindas, mūsų valdžios formavimo esmė, kurios šventai turime laikytis, kol nėra kitaip. Visiškai aišku, kad visi valdžioje tą 55-tą straipsnį skaitė ir žino. Kartu šiuo straipsniu turi vadovautis ir Vyriausioji rinkimu komisija, vadovaujama Z. Vaigausko, o 2020 metais Laura Matjošaitytė. To įrodymas yra tas, kas nepaneigiamai akivaizdu, nes turime 141 Seimo narį ir nė vienu daugiau. Taigi laikau, kad LR Konstitucijos 55-to str. tokia dalis “Seimą sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys” yra pilnai įgyvendinta. Tačiau ar teisingai įgyvendinta, ar pagal šią Konstituciją įgyvendinta, apie tai ir pakalbėkime. Vienaip renkami 70 Seimo nariu, o kitaip renkami 71 Seimo narys, kai kurie iš jų net persidengia. Turime net 3 variantus. Vieni tik vienmandatėje, kiti tik daugiamandatėje, o treti ir ten ir ten. Tai kur čia lygi teisė? Taigi žinoti yra viena, o suprasti kas parašyta yra visai kas kita. Visiškai akivaizdu, kad turi būti renkamas 141 Seimo narys ir turi būti renkamas ne bet kaip kas ką kur kada sugalvojo ar išleido įstatymą, o taip kaip parašyta LR Konstitucijoje, o būtent “remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise”. Ar iš tikro taip ir yra? Ne, taip visiškai nėra. LR Konstitucijoje parašyta, kad turi būti renkamas 141 Seimo narys, o LR rinkimų įstatyme yra parašyta visiškai kitaip: “Lietuvos Respublikos Seimo (toliau - Seimo) nariai renkami ketveriems metams vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos rinkimuose.” Jokių daugiamandačių rinkimų apygardų negali būti, nes ten renkami ne Seimo nariai tiesiogiai, o renkami partiniai sąrašai, kurių jokiame pavidale nėra LR Konstitucijoje. Ir kokia gali būti lygi rinkimų teisė, jeigu ji yra akivaizdžiausiai nelygi, vieni renkami vienaip, o kiti kitaip. Vienas Seimo narys gali gauti net tris vieno rinkėjo balsus būdamas vienmandatėje ir daugiamandatėje, kitas Seimo narys būdamas tik vienmandatėje apygardoje gauna tik vieną rinkėjo balsą, nors keisčiausiai rinkėjas turi net tris balsus, o atiduoti tuos tris balsus negali, nes nelygi teisė. Labai jau keista ir antikonstituciška toji demokratija, kai rinkėjas turi tris balsus ir ne visada vienodai lygiai juos gali panaudoti. Toliau parodysiu, kad vienas rinkėjas gali turėti net septynis balsus. Nors privalo būti lygi teise visiems. Kitas Seimo narys yra tik daugiamandatėje apygardoje ir kiek gauna rinkėjo balsu? Čia yra jau komplikuotas atsakymas. Sąrašas gauna vieną rinkėjo balsą, tačiau kandidatas į Seimą sąraše gauna daug mažiau, priklausomai nuo sąrašo dydžio. Bet to balso svoris yra nevienodas per visą sąrašą. Kuo toliau nuo pradžios, tuo mažiau to balso gaunama. Is esmės negirdėti dalykai dedasi, nes ne rinkėjas demokratinėje valstybėje nusprendžia kiek to balso dalies atiduoti norimam kandidatui, o kažkokia tai partija. Bet demokratija turime tik tada, kai rinkėjas sprendžia, o ne kažkokia partija už jį. Tai parodo, kad demokratiją šiuo atveju aptikti reikia turėti labai jau lakia iškreiptą vaizduotę. Ne visi gali gauti ir reitingavimo balsą. Labai keistai ir tikrai ne demokratiškai atrodo tai, kad pagal LR rinkimų įstatymo 42 str. 2 dalį: “2. Asmuo, įrašytas į kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, turi teisę tuo pat metu būti iškeltas kandidatu į Seimo narius ir vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje.” Turime vėl gi nelygia teisę ir štai kodėl. Todėl, kad nepartinis kandidatas tokios teisės neturi, reiškia Seimo nariai renkami nelygiai, o tai antikonstituciška. Dar didesni “demokratijos” stebuklai prasideda tada, kai rinkėjui daugiamandatėje suteikiami net 6 balsai, vienas už sąrašą ir dar 5 už sąrašo kandidatus, t.y. neleidžiama reitinguoti viso sąrašo, o tik jo dalį, tai apie kokią čia lygia teise kalbama? LR rinkimų įstatymo 66 str. 3 dalyje taip parašyta: “3. Daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja „už“, ir, pareikšdamas nuomonę dėl sąrašo kandidatų, specialiai tam skirtuose biuletenio laukeliuose įrašo penkių pasirinktų šio sąrašo kandidatų rinkimų numerius. Tuo būdu paduodami už šiuos kandidatus pirmumo balsai. Jeigu biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas pirmumo balsas. Jeigu pagal padarytas žymas negalima nustatyti rinkėjo valios dėl vieno ar daugiau kandidatų rinkimų numerių, laikoma, kad rinkėjas nepareiškė jokio vertinimo dėl tų kandidatų.” Išvada yra tokia, kad vienas rinkėjas gali turėti net iki 7 balsų: vienas vienmandatėje, vienas daugiamandatėje ir dar 5 balsai reitinguojant, o norimas kandidatas į Seimą iš vieno rinkėjo gali gauti net 3 balsus: vieną vienmandatėje, vieną daugiamandatėje ir vieną reitinguojant. Imkime nepriklausomą kandidatą į Seimą, tai toksai kandidatas turi galimybę gauti iš rinkėjo tik vieną balsą. Tai kaip čia yra su tai konstitucine lygia teise? Jokios konstitucines lygios teisės čia nė su žiburiu nesurasi, o tai reiškia vieną paprastą dalyką, LR rinkimų įstatymas neturi nieko bendro su LR Konstitucija, yra antikonstituciškas, o išrinktoji valdžia pagal tokį antikonstitucišką įstatymą yra nelegitimi. O juk visi prieš įstatymą turi būti lygūs. LR Konstitucijoje aiškiai parašyta: “Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas” , tačiau kiekvienam turėtų būti aišku, kad tas įstatymas neturi prieštarauti Konstitucijai. Įdomu, ką čia šiuo atveju veikia Konstitucinis Teismas? Gal konstitucines dvasias kuria? Indoktrinuoja?

Taigi ką mes matome? Seimo nariai, Konstitucinis Teismas, Vyriausybė, Prezidentai (garantai be garantijos) jau daugybę daugybę kartų prisiekė dirbti pagal LR Konstituciją ir nė vienas iš jų niekada pagal ją nedirbo, visi be išimties sulaužė priesaikas ir verti apkaltos. Dar gražiau yra tai, kad ir vėl jie ruošiasi prisiekti ir sulaužyti duotą priesaiką. Visos seiminės ir neseiminės partijos yra dėl to kaltos, nes sutinka būti renkamos į Seimą antikonstituciškai. Nu neteko girdėti, kad kokia partija savo programoje pasisakytų už vienmandačius rinkimus, kaip kitados Sąjūdis, kai dar jame buvau Kauno Sąjūdžio tarybos nariu. Sąjūdis išduotas, sistema korumpavosi. Ką daryti? Reikia nedelsiant LR rinkimų įstatymą - apstatymą pataisyti taip, kad atitiktų LR Konstituciją, t.y. nedelsiant atsisakyti partinių sąrašų, sudaryti 141 rinkiminę apygardą ir rinkti Seimo narius lygia teise, kai rinkėjas turi vieną balsą. Laiko yra pakankamai, nes kitaip kaip ir iki šiol , jau beveik ketvirtį amžiaus, Lietuvos valdžia bus nelegitimi. Tai kaip čia atsitiko, kad taip atsitiko? O atsitiko visai neatsitiktinai. Pusiau sąrašinių rinkimų sistema yra reikalinga korupcijos užtikrinimui, stagnacijos užtikrinimui, tų pačių išlikimui valdžioje ir tam, kad Lietuvos svarbūs klausimai nebūtų sprendžiami demokratiškai. Oi kaip esama sistema naudinga piniguočiams. Kažin ar partijos dar turi kokia nors teisę ką nors nuspręsti? Na greit sužinosime. Arvydas Balčius www.vilmantinas.lt