2021 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos ir tautos susitelkimo atstovų dr. Nendrės Černiauskienės, Tauro Jakelaičio, Kęstučio Krikštapono ir Vytauto Žutauto spaudos konferencijos Seime „Nevyriausybinių organizacijų, politinių partijų ir piliečių kreipimasis į Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Seimą“. Pranešimas spaudai.

2021 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos ir tautos susitelkimo atstovų dr. Nendrės Černiauskienės, Tauro Jakelaičio, Kęstučio Krikštapono ir Vytauto Žutauto spaudos konferencijos Seime „Nevyriausybinių organizacijų, politinių partijų ir piliečių kreipimasis į Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Seimą“. Pranešimas spaudai. Lietuvos Respublikos piliečių konstitucinė pareiga yra visomis išgalėmis priešintis neteisėtai valdžios atstovų prievartai prieš Lietuvos Respublikos piliečius ir Lietuvos valstybę. Lietuvoje sparčiai ir dirbtinai supriešinama ir skaldoma visuomenė, atvirai trukdoma net įgyvendinti referendumo iniciatyvas ir kitas konstitucines piliečių teises, beatodairiškai ir iš jėgos pozicijų Seime priimami Vyriausybės teikiami Lietuvos Respublikos Konstitucijai akivaizdžiai prieštaraujantys teisės aktai dėl prievartinio Lietuvos Respublikos piliečių valdymo, valstybės strateginių įmonių išvalstybinimo, ekonomikos perskirstymo administraciniais sprendimais, bet ne rinkos dėsniais. Tam pasinaudojama visais pretekstais – nuo nelegalių imigrantų iki COVID-19 tariamo suvaldymo. Atvirai griaunamos ne tik švietimo ir kultūros, bet ir sveikatos apsaugos sistemos. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio sėkmės laidas, drauge su Tauta atkuriant Lietuvos valstybę 1990 m. kovo 11 dieną, buvo taikus kelias į Nepriklausomybę ir tiesos sakymas žmonėms. Dabartinė Vyriausybė nebendrauja su Tauta, be diskusijų jai bruka vienintelę valdžios nuomonę, atvirai demonstruoja ministrų nekompetenciją ir nesusigaudymą valstybės vidaus klausimuose bei tarptautiniuose įvykiuose, tiesiogiai ir iš esmės įtakojančiuose Lietuvos valstybės ir jos piliečių likimą. Nevyriausybinės organizacijos, politinės partijos ir piliečiai, Referendumo iniciatyvinės grupės nariai Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai kreipiasi į Respublikos Prezidentą ir Seimą dėl Vyriausybės, kurios nariai savo nekompetencija ir arogancija ne tik supriešino Lietuvos žmones, bet ir prarado visuomenės pasitikėjimą, veidmainiškai skelbdama apsimestinę demokratiją ir ignoruodama rinkiminius įsipareigojimus, priesaiką Lietuvos Respublikos Konstitucija bei 2020 m. gruodžio 11 d. Seimo patvirtintą Vyriausybės veiklos programą, jos esminius įsipareigojimus Seimui ir Lietuvos Respublikos piliečiams: - „Metas įtvirtinti tai, ko Lietuvos visuomenė visą laiką tikėjosi, – atvirumą, atsakomybę, vienodą visų vertinimą ir pagarbą. Tik kasdien vadovaudamiesi šiais principais sustiprinsime žmonių pasitikėjimą valstybe ir jos demokratine sistema, atliepsime visuomenės ir atskirų jos grupių poreikius.“ (2. programos dalis) - „Tik tarpusavio pasitikėjimu grįsta visuomenė žino, kad susidūrusi su sunkumais sulauks pagalbos juos įveikdama, o žmonių siekio jaustis visaverčiais visuomenės nariais neribos fizinės ar kitokios aplinkybės. Tik tokia visuomenė gali būti stipri.“ (8. programos dalis) - „Įsipareigojame, kad kartu su visomis politinėmis jėgomis, mokytojais, tėvais, mokiniais, visuomene parengsime ir imsimės įgyvendinti nacionalinį švietimo susitarimą, kurio pagrindinis tikslas – kiekvienam Lietuvos vaikui užtikrinti vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo, nepaisant jo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties.“ (10. programos dalis) - „Pandemija ... parodė, kuria kryptimi turėtume ją plėtoti, jeigu norime užtikrinti sveikatos paslaugų kokybę ir prieinamumą visiems gyventojams.“ (11. programos dalis) - „Įsipareigojame kurti žiniomis grįstą politiką ir sistemingai vertinti teisės aktus. Aktyviau bendradarbiausime su mokslo bendruomene.“ (23. programos dalis) - „Valstybė yra visų žmonių. Vyriausybė įgyvendina valstybei keliamus tikslus. Ji turi suderinti visuomenės grupių interesus, neiškeldama vienų interesų aukščiau kitų. Norime, kad mūsų šalyje visi jaustųsi lygiaverčiai, vertinami, turintys vienodas galimybes. ... Mums svarbu, kad būtų atliepti visų visuomenės grupių interesai ir niekas nesijaustų pamirštas. Žmogaus teisės ir orumas – vertybės, kuriomis vadovausimės įsiklausydami į kiekvieno piliečio lūkesčius ir priimdami sprendimus. Mūsų siekis – kad visuomenės nariai šios Vyriausybės priimamus sprendimus įvertintų kaip teisingus visų visuomenės narių atžvilgiu.“ (29. programos dalis) - „Mūsų Vyriausybės komunikacijos siekis – suteikti visuomenei laiku pateikiamą, nešališką, suprantamą ir patikimą informaciją apie Vyriausybę ir jos veiklą.“ (32. programos dalis) - „Patikimumas. Pasitikėjimą kursime ir palaikysime atverdami duomenis, visuomenei teikdami patikimą ir aiškiai suprantamą informaciją, tardamiesi ir bendradarbiaudami.“ (33. programos dalis) - „Aiškumas ir skaidrumas. Vyriausybė atvirai ir skaidriai informuos apie savo veiklą ir priimamus sprendimus.“ (34. programos dalis) - „Atvirumas. Vyriausybei tenka priimti sudėtingus sprendimus, tad atviro, įtraukaus proceso metu ieškosime būdų, kaip visuomenei geriausiai pateikti ir paaiškinti tokius klausimus. Tikime, kad atviras ir tiesus dialogas, teisingai pateikta informacija padės visuomenei geriau suprasti priimamų sprendimų priežastis.“ (35. programos dalis) - ‚Įtraukusis konsultavimasis su visuomene – kita esminė kokybiškos teisėkūros sąlyga. Teisės aktų projektai ir jų poveikio vertinimas turi būti pristatomi visuomenei kuo ankstyvesnėje stadijoje, į konsultavimo ir konsultavimosi procedūras įtraukiant kuo daugiau visuomenės, nevyriausybinių organizacijų sektoriaus, suinteresuotųjų institucijų atstovų, ypač asmenų grupes, kurias teisinis reguliavimas paveiktų labiausiai. ... Vengsime skubos teisėkūroje, kai dėl to nukenčia konsultavimasis su visuomene.“ (191.2. programos dalis) - „Teisės viršenybės principo užtikrinimas teisėkūroje. ... Operatyviai įgyvendinsime Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir šalinsime sisteminius teisinio reguliavimo trūkumus, sudarančius prielaidas tarptautiniams teismams konstatuoti žmogaus teisių pažeidimus nacionaliniu lygmeniu.“ (191.5. programos dalis) - „Pagarba asmens teisėms ir laisvėms – teisėkūros prioritetas. Užtikrinsime, kad asmens teisės ir laisvės, įtvirtintos Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose, būtų tinkamai įgyvendintos. Sieksime nekaltumo prezumpcijos principo ir kitų įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų teisių užtikrinimo, tinkamo asmens duomenų apsaugos įgyvendinimo.“ (191.6. programos dalis) - „Politinių teisių tinkamas reguliavimas. Vadovaudamiesi oficialiąja konstitucine doktrina, parengsime konstitucinį referendumo įstatymo projektą, tobulinsime rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektą, inicijuosime kitų konstitucinių įstatymų rengimą.“ (191.7. programos dalis). Seimą kviečiame atstatydinti šią Vyriausybę, veidmainiškai nesilaikančią savo programos. Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą kviečiame atsigręžti į Tautą ir būti drauge su ja, atstatydinti žemiau išvardintus ministrus, Seimui teikti naujos Vyriausybės Ministro Pirmininko kandidatūrą, šiuo sudėtingu laikotarpiu atstovaujančiu Tautą. Seimui nepatvirtinus Jūsų teikiamų Ministro Pirmininko kandidatūrų, Konstitucijoje nustatyta tvarka skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Visų pirma, atstatydintini šie ministrai, kurių vadovaujamos ministerijos derina ir teikia akivaizdžiai LR Konstitucijai prieštaraujančius įstatymų projektus: Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas; dėl sprendimų, sukėlusių grėsmę Lietuvos nacionaliniams saugumui - užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis; dėl siekio privatizuoti valstybei priklausantį Klaipėdos jūrų uostą - susisiekimo ministras Marius Skuodis, dėl nepagrįsto dujų ir elektros kainų sukėlimo - energetikos ministras Dainius Kreivys; dėl neužkardinamo beatodairiško miškų kirtimo - aplinkos ministras Simonas Gentvilas; dėl veiklos ne savo kompetencijos srityje (Covid-19 klausimais) - Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė; dėl destrukcinio meno propagavimo ir veiklos kultūros srityje - kultūros ministras Simonas Kairys.