Vaistai, teisiniam banditizmui gydyti

Kadangi esu tiesiogiai susidūręs su teisiniu banditizmu, esu giliai įsitikinęs, kad geriausias vaistas tai problemai spresti, tai mirties bausmės sugrąžinimas. 

  Mirties bausmė, pirmiausiai turėtų būti taikoma, akivaizdžiai nusikalstamus sprendimus priėmusiems teisėjams, o visas jų šeimos turtas, turėtų būti nacionalizuojamas. Taip pat, mirties bausme, su viso šeimos turto nacionalizavimu, turėtų būti baudžiami ir kiti valstybės tarnautojai ir pareigūnai, kurie sudarinėjo aferistines sutartis, fabrikavo bylas ar slėpė, netyrė daromų, tokio pobūdžio nusikaltimų. 

  Akivaizdu, kad tiek teisėjai, tiek pareigūnai, ar kiti valstybės tarnautojai, visiškai nebijo nieko ir daro įžūliausius nusikaltimus, nes yra "nepakaltinami". 

   Normalioje valstybėje, nepakaltinami negali dirbti jokio atsakingo darbo, bet Lietuvoje nepakaltinami, 30 metų siaučia ir naikina mūsų visų valstybę ir griauna žmonių gyvenymus.  

    Esu giliai įsitikinęs, kad mirties bausmė už tokius nusikaltimus, suveiktu puikiausiai. 

    Nes valstybė apsivalytų nuo niekingų padugnių ir bent iš dalies, susigrąžintų valstybei bei žmonėms padarytą žalą. 

  Valstybė be teisingumo, tai plėšikų gauja. 

   Sukurkime Lietuvą teisinę, teisingą ir ergonomišką gyventi, kiekvienam doram Lietuvos piliečiui. 

Pridedu nuorodą, kurioje plačiai aprašiau, savo gyvenymo istoriją, kurioje, teisinis banditizmas dominuoja. 

https://www.vilmantinas.eu/2021/05/viesinu-nusikaltimu-pries-mane-ir-mano.html?m=1

Turiu virš 3500, Facebooko draugų, sekėjų, bendraminčių. Todėl visus kviečiu, prenumeruoti, vertinti ir sekti, mano Youtube kanalus, kurių yra net 3. Taip pat, visus kviečiu apsilankyti ir sekti mano tinklapį www.vilmantinas.lt bei platinti ir skleisti informaciją. Taip pat, kviesti prenumeruoti ir savo draugus, pažystamus ir artimuosius. Mes visi galime padaryti labai daug, tai būkime komanda. 

  Ačiū Jums visiems

Vilmantas Povilaitis 

www.vilmantinas.lt

2021-12-30

Galinčius ir norinčius padėti finansiškai ir prisidėti prie sunkios ir ilgus metus besitesenčios kovos, su neteisybe ir netvarka. 

Parama gali būti ir vienas euras, juk lašas po lašo ir akmenį pratašo...

Gavėjas:

Vilmantas Povilaitis

IBAN

LT93 3250 0363 1660 0515

BIC

REVOLT21

Ačiū už pagalbą ir supratimą

 All who are able and willing to help financially and contribute to the difficult and long years of fighting.

National Sort Code BIC:     REVOLT21

Account Number :    LT93 3250 0363 1660 0515

 Thank you all for your understanding and help.

 Bсе, кто способен и хочет помочь материально, пожалуйста, помогите.

Номер счета: LT93 3250 0363 1660 0515

 BIC REVOLT21

  Спасибо всем за ваше понимание и помощь.

 Ačiū, visiems palaikantiems ir prisidedantiems prie sunkios kovos su neteisybe ir netvarka. Kiekvienas geras žodis ir palaikymas yra maistas, mano pastangom ir sveikatai. Ačiū, kad esate.

Vilmantas Povilaitis
Laisva ir nepriklausoma žiniasklaida

Tel +370 68 216 161

Email:vilmantinas@windowslive.com

V. Landsbergis sulaukė virsmo 2021.12.14

TEISINGUMO AUŠRA

  V. Landsbergis ūmai stojo į tiesioginę polemiką su Algirdu Paleckiu. Opuse „Tai jau buvo prieš 30“ jis pareiškė: “Savi nešaudė į savus“.

 

https://www.lrt.lt/naujienos/pozicija/679/1562086/vytautas-landsbergis-tai-jau-buvo-tai-jau-buvo-pries-30

 

Kas patriarchui neduoda ramybės? Kas graužia iš vidaus?

 

Juk nedera patriarchui polemizuoti su marginalu...

 

Gal kalta vietinė bei tarptautinė aplinka? Neramu.

 

Ilgaamžis vis tik sulaukė savos karalijos galo. Bent jau idėjinio - tai tikrai. O idėjinis ir yra svarbiausias.

 

Aiškėja ir ką patriarchui reiškia „savi“. Minėtą opusą jis paskelbė pačiame pavojaus Anūko Kėdei apogėjuje. „Savi“ jam – tai jo klanas.

 

Kodėl jam, tokiam uoslėtam, dabartinė padėtis primena sausio 13-ąją?

 

Nes ji - virsmo simbolis.

 

Jis jo sulaukė.

   

 

Teisingumo Aušros Infocentras

 

2021-12-14

Į humanišką visuomenę Visuomeninio judėjimo TEISINGUMO AUŠRA programa 2021 12 06

Į humanišką visuomenę

Visuomeninio judėjimo TEISINGUMO AUŠRA programa       2021 12 06

   Pagrindinis judėjimo tikslas – realiai humaniška, socialiai teisinga visuomenė bei valstybė. Tokia valstybė visas pastangas skiria kiekvieno žmogaus būtiniems dvasiniams ir materialiniams poreikiams tenkinti: ji užtikrina žmogaus teisę į maistą, būstą, saugumą, sveikatą, darbą, poilsį, į sąžinės laisvę, skatina jo ir visos tautos kūrybiškumo bei dvasingumo išlaisvinimą ir pažadinimą - bei panaikina žmogaus išnaudojimą žmogumi. Tokia valstybė tampa tikrąja, liaudies demokratija.

Kliūtis šiam tikslui yra dabartinė nehumaniška tvarka, tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje, kai viešpatauja mažuma, valdanti didelius materialinius ir ideologinius resursus bei turinti savus siaurus tikslus. Daugumos interesai nėra paisomi.

Lietuvos atgimimas prasideda nuo dvasinio-moralinio atgimimo. Nes atkurti sugriautą  valstybę gali tik sąžiningi žmonės, siekiantys tiesos, darnos ir taikos. Todėl mūsų judėjime laukiame žmonių, kurie humanizmą taiko praktikoje ir politiką suvokia kaip  tarnystę tautai, liaudžiai, žmogui. Sutelkti tokius žmones – ir išugdyti juos jaunojoje kartoje – yra pirmaeilė TEISINGUMO AUŠROS užduotis.

 

I. Esminės problemos konstatavimas

Lietuvą valdo gyventojų mažuma, kuri veikia savo naudai. Gyventojų dauguma lieka už borto. Todėl šalis krizėje.

Minėtą valdančiąją mažumą sudaro kelių socialinių sluoksnių susivienijimas. Tarp jų svarbiausieji yra penki: 1) užsienio ir vietinio stambiojo kapitalo savininkai, 2) biurokratijos viršūnės, 3) „tradicinių“ partijų vadovybė, 4) stambiosios žiniasklaidos savininkai ir 5) „savi“ ekspertai.  

Šių penkių socialinių sluoksnių susivienijimą galima pavadinti mažumos susivienijimu už pinigus. Mažumos, kadangi susivienijimą sudaro vos keli tūkstančiai žmonių - tačiau tokių, kurie savo naudai valdo esminius įtakos svertus. Susivienijimu, kadangi jie veikia išvien, organizuotai, ir jokie rinkimai jo neišardo, o tik perstumdo kėdes vietomis. Už pinigus, nes esminis susivienijimo tikslas yra pasipelnijimas. Moralė - anot vieno žinomo Lietuvos bankininko - jiems yra „ne šio pasaulio dimensija“.

1) užsienio ir vietinio stambiojo kapitalo savininkai

Tai vienas įtakingiausių sluoksnių, mat jo rankose – strateginės reikšmės nuosavybė. Pastaroji, kaip žinia, yra svarbiausias materialinis resursas, galios pamatas mūsų materialiame pasaulyje. Tai įvarių korporacijų, bankų, stambiųjų gamyklų, gamtos išteklių savininkai. Daugybė saitų sieja šį sluoksnį Lietuvoje su atitinkamu, „motininiu“ sluoksniu užsienyje, pirmiausia - su vadinamuoju transatlantiniu (JAV ir ES) stambiuoju kapitalu. Kuris, suprantama, yra žymiai galingesnė jėga nei jo dukteriniai filialai Lietuvoje ir kitur.

2) biurokratijos viršūnės

Į jas patenka jėgos struktūrų, ypač spectarnybų, teisėsaugos vadovybė, taip pat kitų strateginių valdžios įstaigų aukščiausieji valdininkai. Šio sluoksnio jėga slypi tame, kad jis stabilus - rinkimai jam nebaisūs, nes jo niekas nerenka. Pagal įtaką biurokratijos viršūnės daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvoje, užima antrąją, o kartais ir pirmąją vietą. Mat įtakingieji valdininkai – ypač užsienio reikalų ministerijos bei spectarnybų atstovai – atlieka tarpininkų vaidmenį tarp  galios centrų Vakaruose (Vašingtono, Londono, Berlyno, Briuselio) – ir protektorato (Lietuvos). Jie perduoda atitinkamas nuostatas bei „patarimus“ Prezidentui, Seimui (per „tradicinių“ partijų vadovybę), vyriausybei - ir toliau žemyn pagal hierarchiją.

Kita šio sluoksnio galingos įtakos priežastis yra ta, kad tai jis, o ne besikaitaliojantieji ministrai ar kiti politiniai vadovai vadovauja visam biurokratijos aparatui. Savo ruožtu, šis aparatas ruošia visus įstatymų ir kitų teisės aktų projektus. Seimas retokai juos atmeta - o jei ir atmeta, tai projektus „tobulina“ vis tas pats biurokratijos aparatas. Dar viena šio sluoksnio galios priežastis – apie Lietuvos piliečius, įskaitant apie patį elitą, kaupiama specialiųjų tarnybų informacija. Papildomas šio sluoksnio įtakos šaltinis – glaudūs ryšiai su tarptautine, ypač su Vašingtono ir Briuselio biurokratija bei kitų tarpvalstybinių institucijų viršūnėmis.  

3) „tradicinių“ partijų vadovybė

Su atsikiromis, retomis ir asmeninėmis išimtimis, ši vadovybė yra glaudžiais saitais - pažintimis, akcijomis, giminystės ryšiais, interesais - suaugusi su pirmais dviem sluoksniais. Tuo galima įsitikinti pagal balsavimus Seime. Ši vadovybė yra atitrūkusi nuo partinių apačių, kurios dažnokai ir nežino apie jų vadovybės sandorius su stambiuoju užsienio ir vietos kapitalu ar su įtakingiausiais valdininkais.

„Tradicinių“ partijų vadovybės vaidmuo išauga tuomet, kai reikia mobilizuoti rinkėjus ateiti į rinkimus. Tą vaidmenį ji išmoko atlikti. Ji taip pat - per jį aplankančius lobistus - derina Seimo sprendimus su stambiuoju užsienio ir vietos kapitalu - bei su vietinės ir globalios biurokratijos viršūnėmis.

4) stambiosios žiniasklaidos savininkai (bei jų samdomi žurnalistai)

Šiandieninėje sistemoje žiniasklaida yra tiesiog verslas. Kurį dažniausiai valdo stambus (ir dargi užsienio) kapitalas. Didžiausias pajamas šis biznis gauna iš reklamos. Esamoje sistemoje be reklamos žianiaskaida tiesiog neišgyventų. Reklamą žiniasklaidoje nusiperka daugiausia stambusis kapitalas ir valstybinės institucijos. Tuo pačiu kapitalas ir institucijos nusiperka ir įtaką, kryptį, eterį, informacijos pateikimo tendencijas. Ydingas ratas užsidaro – stambioji žiniasklaida tampa sistemos apologetu. Ir nebeįsileidžia kitokių nuomonių, nei jai sufleruoja mažumos susivienijimas už pinigus.

5) „savi“ ekspertai 

Valdžiai reikalingi jai artimi vadybininkai, specialistai, nuomonės formuotojai bei šou-biznio „žvaigždės“. Mainais už geras valstybines bei privačias algas ar honorarus šis sluoksnis formuoja tokią visuomeninė nuomonę, kuri yra palanki ir naudinga mažumos susivienijimui už pinigus. Mažumai būtina paaiškinti daugumai, kodėl gi valdo mažuma, koks naudingas yra tų minėtų kelių tūkstančių žmonių valdymas likusiems 2 800 000 šalies gyventojų. Ir kokia sėkmės istorija tapo mūsų šalis.

Tačiau, nepaisant mažumos susivienijimo už pinigus sąlyginio tvarumo šiuos 30 metų, jis negali būti amžinas. Kiekvienas elitas turi aukso amžių ir nuopolio laikus. Be to, jis gali būti tvarus tik tuo atveju, jeigu ir dauguma gyventojų juo patenkinti. Kita elito ir jo tvarkos laikinumo priežastis yra nuo jo visiškai nepriklausanti įvykių dinamika pasaulyje, pasauliniuose centruose, ypač jeigu elitas nesugeba laiku jos perprasti.

 

II. Esminės problemos sprendimas

Taigi šalį valdo absoliuti gyventojų mažuma. O dauguma – iš savo darbo gyvenantys žmonės (ar jau išėję  pensijon) – neturi balso šioje valstybėje. Tai visi samdomo fizinio ir protinio darbo darbuotojai. Tai ir smulkūs verslininkai. Ir eiliniai tarnautojai. Ir inteligentija. Ir valstietija. Ir bedarbiai.

Šios grupės yra kol kas atskiri, nevieningi socialiniai sluoksniai. Atskiri, nes jie dar iki galo nesuprato savo interesų bendrumo. Dalis jų dar mano, kad mažumos susivienijimo už pinigus atstovai pasikeis ir atsisuks į daugumą. Tačiau keli dešimtmečiai parodė, kad mažumos ir daugumos interesai – skirtingi. Net labai. Mažuma nori išlaikyti savo privilegijuotą padėtį piramidės viršūnėje.

O dauguma nori žmogiško gyvenimo. Elementaraus teisingumo ir moralės. Žmogiškų algų. Orios senatvės. Žmogiškos visuomenės, kurioje vyrautų žmogiški santykiai, pagarba krašto tradicijoms, kalbai, kultūrai. Ir etikos sampratai. (Tik tai ir išsaugotų Lietuvą kaip unikalią mūsų Tėvynę.) Todėl ir galima drąsiai teigti: daugumą sudarančių sluoksnių – samdomų darbuotojų, smulkaus verslo, eilinių tarnautojų, inteligentijos, valstietijos, pensininkų, bedarbių – interesas yra tas pats. Bendras.  

(Būna, tiesa, prieštaros tarp smulkiame versle dirbančių samdomų žmonių ir to verslo savininkų – dėl didesnių algų, darbo sąlygų. Tačiau šią prieštarą galima pašalinti tada, kai valstybė apsaugo smulkųjį verslą nuo stambaus verslo ir biurokratų spaudimo, duoda jam atsipūsti, užsidirbti.)

Sluoksniai, susijungę į mažumos susivienijimą už pinigus, seniai suprato savo intereso bendrumą. Todėl stambus kapitalas, stambieji biurokratai, „tradicinės partijos“, stambioji žiniasklaida ir stambieji vadybininkai veikia išvien.

Laikas savo interesų bendrumą suprasti ir sluoksniams, kurie sudaro daugumą. Samdomo protinio ir fizinio darbo žmonės, smulkieji verslininkai, valstiečiai, inteligentija, eiliniai tarnautojai, pensininkai, bedarbiai – visi jie turi bendrą interesą. Kai interesas bendras, tai ir veikti verta  bendrai.

Turime organizuoti savo susivienijimą. Daugumos susivienijimą už žmogiškumą. Kaip instrumentą atgauti valstybę. Ir atsvarą mažumos susivienijimui už pinigus. Tai, kad mes sudarome absoliučią gyventojų daugumą, dar nieko nereiškia. Gerai organizuota mažuma visada įveiks prastai organizuotą daugumą.

III. TEISINGUMO AUŠRA ir jos reikalavimai

Mūsų judėjimas siekia tapti politine jėga, kuri telkia ir organizuoja minėtą daugumą bei jos labui atkuria sugriautą valstybę. (Jeigu atskiri mažumos atstovai pereis į daugumos pusę – tuo geriau bus visiems.)

Šiandien atkurti suniokotą valstybę įmanoma tik atkuriant socialinį teisingumą bei gerus santykius su kaimynais.

TEISINGUMO AUŠRA - kairioji patriotinė jėga.

Valstybei reikalinga vertybių skalė

Pradėję niokoti Lietuvą, mažumos atstovai pirmiausiai griovė humanistinę moralę. Jie eliminavo sąvokas „sąžinė“, „garbė“, „draugystė“, „kolektyvas“. Ir pakeitė jas savais erzacais – „interesas“, „pelnas“, „konkurencija“, „individas“.

Jiems pavyko. Valstybė be bendruomeniškų orientyrų žlugo. Todėl atkuriant ją, pirmiausia reikia atkurti tikrąją, žmogiškųjų vertybių skalę. Pradėsime nuo jos diegimo mūsų judėjime. Tuo pačiu TEISINGUMO AUŠRA siekia bendradarbiavimo sutarčių su dvasingumą ugdančiomis kultūros, švietimo ir religinėmis bendruomenėmis - ypač su tomis, kurias atstumia valdančioji mažuma. Naująją  kartą galime tinkamai išugdyti tik bendromis pastangomis.   

 

Valstybei reikalingas tikslas

Šalies Konstitucijos tekste šiuo metu nėra svarbiausio – nėra įvardintas valstybės tikslas. Yra tik tokia 1-ojo straipsnio formuluotė: „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.“ Šis sakinys yra abstraktus. Tai forma, nenusakanti valstybės turinio.

Todėl Konstitucijoje būtina įvardinti valstybės turinį: „Valstybė visas pastangas skiria kiekvieno žmogaus būtiniems dvasiniams ir materialiniams poreikiams tenkinti: ji užtikrina jo teisę į maistą, būstą, sveikatą, darbą, poilsį, skatina jo ir visos tautos kūrybiškumo bei dvasingumo išlaisvinimą ir pažadinimą - bei panaikina žmogaus išnaudojimą žmogumi. Tokia valstybė tampa tikrąja, liaudies demokratija.“

Valstybė be tikslo yra betikslė. Kai atsiranda tikslas, valstybė įgauna vystymosi vektorių.  

Valstybei reikalinga taika

Būtina stabdyti dabar valdžios varomą karo bei rusofobijos propagandą, užsakytą iš tolimojo užsienio. Ir atkurti normalius santykius su visais kaimynais. Liautis kištis į jų vidaus reikalus.  Diplomatijos esminė paskirtis - teikti naudą kiekvienam šalies gyventojui. (Mažesnės dujų, elektros, kuro kainos, prekyba, kultūriniai mainai.) Nėra didesnio absurdo, kai valstybės užsienio politika kelia grėsmę jos pačios gyventojų saugumui.

Karinių blokų kūrimas - ir juoba jų plėtra - skaldo Europą. Europa be kolektyvinės saugumo sistemos, įtraukiančios visas kontinento šalis –  Europa be ateities. Tai Europa ant didelių konfliktų slenksčio, ką jau ne kartą paliudijo istorija.  

Būtina stabdyti karo propagandą, ženkliai sumažinti karinį Lietuvos biudžetą, o išlaisvintas lėšas skirti esminėms visuomenės reikmėms.

Valstybei reikalingas savarankiškumas

Šiuo metu Lietuva vykdo užsienio kuratorių nurodymus. Todėl reikalingas naujas referendumas dėl narystės ES, kadangi pirmasis referendumas dėl ES buvo papirktas alaus buteliais ir skalbimo milteliais. Lai sprendžia patys žmonės. Į NATO mus irgi priėmė be referendumo. Todėl reikalingas ir referendumas dėl NATO. Tuo tarpu dabar Lietuvoje dislokuoti užsienio kariniai daliniai tiesiogiai pažeidžia 137-tą Konstitucijos straipsnį. Jų neturi likti.

Lietuvai reikalingas vadovas

Iš valstybės institucijų Konstitucijoje pirmasis yra paminėtas Seimas (V skirsnis), šitaip parodant jo viršenybę. Tuo tarpu kitas skyrius skelbia: „Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas.“ Šitą dviprasmybę reikia pašalinti. Ir – atsižvelgiant į pragaištinas 30 metų seimokratijos pasekmes – suteikti Prezidentui realius valstybės vadovo įgaliojimus. (Pavyzdžiui, būtina išplėsti jo teisę skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, ypač tuomet, kai seimokratija paskęsta intrigose.)

Paraleliai reikia išplėsti žmonių dalyvavimą valdyme, palengvinant referendumų sušaukimo procedūrą. Referendumams sušaukti turi pakakti 50 000 parašų, o ne dabartinių 300 000. Taip pat būtina suteikti piliečiams teisę atšaukti visų lygių deputatus. Tai vienas iš esminių būdų užtikrinti asmeninę politikų atsakomybę. (Prezidentą gali atšaukti referendumas.) Perteklinio Seimo narių skaičiaus (141) sumažinimas iki 101 - seniai pribrendęs reikalas. O per 30 metų išsipūtusį Lietuvos valdininkijos aparatą būtina sumažinti bent ketvirtadaliu. Esminių įstatymų projektai turi būti plačiai pristatomi per LRT - visuomenės svarstymui.

Keisti rinkimų sistemą

Reikalaujame sumažinti rinkiminį barjerą (Seimo, EP ir savivaldybių rinkimuose) - nuo 5 iki 1 procento. Mažinti išpūstus rinkiminius užstatus, nes jie varžo nepasiturinčių kandidatų teises. Leisti dalyvauti rinkimuose visuomeninėms organizacijoms. Tuo pačiu – nebefinansuoti jokios partijos iš valstybės biudžeto. Rinkimuose negali dalyvauti organizacijos, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja užsienis.

Nėra teisingumo – nėra valstybės

Korupcija šalyje išplitusi, nes teisėsauga ne tik jos nežaboja, bet dažnai pati ją skatina. Tvyro ir politinė korupcija, kuomet pareigūnai pasiduoda politikų spaudimui. Dar Šv. Augustinas sakė: „Valstybė be teisingumo – tik plėšikų gauja.“ (Neveltui konservatoriai atvirai įvardino save kaip „šaiką“.) Todėl reikia suteikti piliečiams teisę kas ketverius metus tiesiogiai rinkti Specialųjį Prokurorą. Jis gautų tautos įgaliojimą pakelti numarintas, valstybei didelę žalą padariusias bylas. Specialusis Prokuroras bus įgaliotas jas ištirti, atskiru įstatymu panaikinant joms senaties terminą. Jis taip pat galėtų, kilus pagrįstiems įtarimams dėl vilkinimo ar korupcijos, iš Generalinės prokuratūros perimti bylų tyrimą.

Būtina didinti bausmes už valstybės lėšų vagystes ar jų iššvaistymą. Bauda už tai turi 10 kartų viršyti valstybei padarytą žalą bei apimti viso nusikaltusiojo asmens turto konfiskavimą. Korupciniams nusikaltimams – jokio senaties termino. 

Siūlome suteikti piliečiams teisę tiesiogiai rinkti ir atšaukti teisėjus. Tai skatins skaidrumą. Teisėjai būtų renkami visais lygiais – nuo apylinkės iki aukščiausiojo teismo. Metas įvesti priesiekusiųjų tarėjų teismuose pareigybes. Esamas Konstitucinis teismas turi būti išformuotas kaip nuolatos priimantis politizuotus sprendimus – jo narius turi irgi tiesiogiai rinkti (ir esant reikalui – atšaukti) piliečiai.

Pagal minėtą pamatinį principą – tauta skiria ir bet kada atšaukia valdininkus – paruošime įstatymą, nustatantį valdininkų rinkimų ir atšaukimų tvarką.

Antstoliai gali būti tik valstybiniai, kaip ir notarai.

Be žodžio laisvės nyksta kitos laisvės. Todėl reikės atšaukti keletą baudžiamojo kodekso straipsnių, kriminalizuojančių nuomonių įvairovę.

Lietuvos piliečiams privalo būti atvertos visos šiandien aklinai užvertos valdiškų įstaigų durys. Mes, valdininkus išlaikantys piliečiai, privalome gauti prieigą prie jų kabinetų tada, kai mums to reikia.  

Ūkis

Būtina keisti 46-tą Konstitucijos staipsnį, kuris teigia: „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.“ Nėra ko stebėtis, kad viskas, net strateginiai objektai, buvo privatizuoti. Tai skatino pati Konstitucija. Pasaulinė praktika rodo, kad valstybinė ar mišri strateginių objektų nuosavybė yra teisingesnė ir naudingesnė visuomenės daugumai.

Todėl Konstitucija turi būti atitinkamai pakeista ir joje įrašytas teiginys, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios, valstybinės ir visuomeninės (kooperatinės, municipalinės bei kt.) nuosavybių formų derme.

Strateginę reikšmę valstybės išlikimui bei visuomenei turinčiuose objektuose (ne smulkiame ar vidutiniame versle) turi dominuoti visuomeninė nuosavybė. Nuosavybių formų proporcijas TEISINGUMO AUŠROS Vyriausybė nustatys, atsižvelgusi į objekto svarbą, efektyvumo ir socialinio teisingumo kriterijus. Tai padės mums išardyti stambias privačias monopolijas, kurios dusina smulkiuosius bei vidutinius verslininkus.

Visi buvę ir esami valstybės ekonominiai bei finansiniai sandoriai privalo būti išslaptinti – čia neturi galioti jokia komercinės paslaptis, tapusi priedanga aukščiausio masto valstybinei korupcijai. 

Žemės resursai turi priklausyti valstybei. Žemė negali būti pardavinėjama užsieniečiams.

Valstybė skatina vietinę gamybą kaip ūkinio savarankiškumo pagrindą.

Ūkis be planingo vystymosi – ūkis be ateitis. Būtina įsteigti Ūkio planavimo komisiją prie Prezidentūros.

Teisingi mokesčiai ir socialinė apsauga

Socialiniams kontrastams sumažinti reikia labiau apmokestinti patį turtingiausią visuomenės sluoksnį. Jis yra nedidelis, bet valdo didžiulius resursus, dažnu atveju gautus per neteisėtą valstybinio (mūsų) turto privatizaciją 1990-aisiais. Šį sluoksnį reikia apmokestinti prabangos prekių mokesčiu, dideliais mokesčiais dideliam nekilnojamam turtui. Taip biudžetas gaus naujas pajamas.

Reikia įvesti realius progresinius mokesčius (kuo mažiau uždirbi – tuo mažiau esi apkrautas mokesčiais). Stambiausioms įmonėms reikia padidinti pelno mokestį. Šia prasme siektina orientuotis į Skandinaviją, kur valstybė per mokesčius peskirsto nemažą bendrojo vidaus produkto dalį, visos visuomenės labui.

Lietuvoje veikiančios tarptautinės įmonės visus mokesčius turi mokėti Lietuvos biudžetui.

Kas ketvirtį būtina iš naujo apskaičiuoti minimalų gyvenimo lygį ir, atsižvelgiant į tai, automatiškai indeksuoti pinigines išmokas: pensijas, minimalius atlyginimus, stipendijas, pašalpas, kt.  

Vidutinė senatvės pensija turi siekti ne mažiau kaip 70% vidutinio darbo užmokesčio.

Siekiamybė – šeimos išlaidos komunalinėms paslaugoms neturi viršyti 10% jos pajamų.

Siekiamybė – 6 valandų darbo diena (nemažinant atlyginimų), kad žmonės turėtų daugiau poilsio.   

Auditas

Metas atlikti visaapimantį valstybės ir savivaldybių auditą. Šiuo metu valdžia slepia didelę biudžeto dalį nuo visuomenės. Laikas praverti valstybės piniginę, viską tiksliai suskaičiuoti – ir tada bus galima biudžetą teisingai perskirstyti. Tai padės grąžinti į biudžetą "dingstančius" milijardus.

Būtina susigrąžinti Lietuvos nacionalinio banko nepriklausomybę nuo ES. Kuris galėtų sukontroliuoti įsigalėjusius užsienio bankus šalyje. Įkurti valstybinį komercinį banką, teikiantį pigesnes paslaugas nei užsienio bankai Lietuvoje.

Nacionalinės Lietuvos tradicijos

Lietuviai neturi kitos Tėvynės, išskyrus Lietuvą. Kaip neturi jos ir kitos čia nuo seno gyvenančios tautos. Todėl lietuviškumo išsaugojimas – tautos išlikimo garantas. Lietuvių kalba privalo grįžti į viešąsias erdves, iš kur ją išstūmė anglų. Tautinės, liaudies tradicijos turi būti prikeltos ir atgaivintos po smūgio, kurį joms sudavė 1990-aisiais prasidėjusi masinės „kultūros“ invazija, su nuolatine smurto ir materializmo propaganda.

Taip pat saugosime visų Lietuvoje nuo seno gyvenančių tautų tradicijas. Jų atstovai turi vėl pasijusti pilnaverčiais visuomeninio gyvenimo dalyviais. Jie turi atgauti atitinkamą eterio dalį valstybinėje žiniasklaidoje jų kultūros reikmėms ir atgauti dirbtinai uždarytas jų švietimo įstaigas.

Šeima

Darni, gausi, valstybės saugoma, remiama ir puoselėjama šeima – Lietuvos atgimimo ir išlikimo garantas. Šeimą kuria vyras ir moteris. Tik tokia šeima – kaip visuomenės ląstelė - ir gali būti pateikiama kaip lygiuotinas pavyzdys mūsų vaikams. Tuo tarpu kiekvienas suaugęs žmogus gali rinktis, jeigu nori, savo lytinę orientaciją. Bet tai yra tik jo asmeninis reikalas. Pasisakome prieš „naujojo genderizmo“, lyčių keitimo propagandą.

Švietimas, mokslas, kultūra

Švietimas, mokslas ir kultūra nėra „paslauga“. Nes nėra „dvasinių poreikių rinkos“. Yra natūralus žmogaus poreikis šviestis. Tas poreikis turi būti patenkintas. Tam ir yra atitinkamos valstybės įstagos. Ir tas poreikis turi būti patenkintas nemokamai.

Būtina baigti bevaisę švietimo sistemos orientaciją tik į Vakarus, kur švietimas seniai šlubuoja. Visa švietimo, mokslo ir kultūros sistema turi siekti esminio tikslo – maksimalios žinių gausos ir kokybės perteikimo jaunimui. Geriausias patriotas yra kritiškas ir savikritiškas žmogus.

Sveikata

Šiuolaikinė valstybė turi pakankamai rezervų, kad sveikatos apsauga ir sveikatinimas būtų nemokami. Nes sveikatos apsauga nėra „paslauga“. Kadangi nėra ir negali būti „ligų ir ligonių rinkos“. Yra žmonės. Ir jeigu valstybė negali pasirūpinti ligoniais, tuomet kam ji reikalinga.

Sveikatos įstaigos turi veikti ir mažose gyvenvietėse (pirminė grandis).

Ilgos eilės patekti pas gydytojus – tai užslėptas žmonių naikinimas.

Valstybė privalo kontroliuoti vaistų kainas, o jei įstatymai tai draudžia, jie yra keistini. Vaistas nėra „prekė“. Tai gyvybinis ligonio poreikis. 

Vakcinacija gali būti tik savanoriška. Tuo labiau, kad naujų vakcinų efektyvumas dar nėra iki galo įrodytas. Žmonių segregacija pagal skiepijimosi/nesiskiepijimo kriterijų yra antikonstitucinė. Vakcinų pasiūlą reikia išplėsti ir nedaryti iš jos „geopolitinio“ klausimo.

Valstybė privalo vykdyti plataus masto sveikatinimo, aktyvaus laisvalaiko ir sveikos gyvensenos propagavimo programas.

Žemės ūkis

Pasaulinė praktika parodė, kad žemės ūkis plėtojasi tik tada, kai jį remia valstybė. Neneigdama stambių privačių bei šeimos ūkių, valstybė pirmenybę turi teikti stambiems kooperatiniams ūkiams, kadangi jiems sukurti reikia mažiau lėšų ir laiko. Be to, juose efektyviau panaudojami naujausi technikos pasiekimai, garantuojama žmogaus socialinė sauga.

Fizinis lavinimas ir sportas

Fizinio lavinimo ir sporto masiškumas ir prieinamumas – žmonių sveikatos laidas. Būtina atkurti sugriautą ir nemokamą fizinio lavinimo ir sporto masiškumo sistemą. Be jos kaip bazės neišsivers ir sporto profesionalai, aukšto meistriškumo sportininkai, kurių beturime vis mažiau - ir būtent dėl ką tik paminėtos priežasties.

Valstybės informacinė ir istorinė politika

LRT vadovybė turi būti pakeista dėl šališkumo ir uždarumo nuo nuomonių įvairovės.

Valstybei taip pat reikės nutraukti finansavimą visoms privačioms žiniasklaidos priemonėms, privatiems institutams, ekspertams, konsultantams, viešųjų ryšių kompanijoms ir „influenceriams“. Nes per šį finansavimą valdančioji grupuotė prisijaukina privačius UAB‘us ir taip susina pilietinę visuomenę bei žodžio laisvę.

Dabartinė oficiali istoriografija yra keistina, nes ji iškraipo šalies istoriją, ypač XX amžiaus. Ji oficialiai įteisina lietuviško paveldo naikinimą - ir pateisina valdančiosios mažumos (bei jos kuratorių iš užsienio) dešimtmečiais vykdomą antilietuvišką bei rusofobišką vidaus ir užsienio politiką. Mes atkursime objektyvią Lietuvos istoriografiją.  

***

Kad įgyvendintume šią programą, mes telkiame sąžininingų ir ryžtingų profesionalų komandą. Ieškome jaunimo, savanorių, bendruomenininkų, kad visus juos įtrauktume į valstybės valdymą. Valstybė – tai mes.

Šiam tikslui taip pat telkiame plačią nesisteminių jėgų koaliciją.

 

10 „TEISINGUMO AUŠROS“ REIKALAVIMŲ

 

BROLIAI IR SESĖS LIETUVOS!   

 

Atėjo valanda veikti. Trauktis nebėra kur!

Nes landsbergių valdžia laužo Konstituciją. Atiminėja mūsų teises ir laisves. Ištrėmė milijoną žmonių  į Vakarus. Moka mums grašius, o patys pampsta ant prichvatizuoto turto. Naikina lietuvių kalbą, kultūrą, o prigimtinę šeimą iškeitė į „naująjį genderizmą“. Į referendumą dėl ES atviliojo alaus buteliais. O į NATO mus įvėlė be jokio referendumo. Kaip baudžiauninkai vykdo ES ir JAV direktyvas, naikindami Tėvynės suverenumą. Kelia kainas - dujų, šildymo, elektros, maisto, degalų - bet ne algas ir pensijas. Įtraukė mus į NATO nusikaltimus Irake, Libijoje, Afganistane. Sukurstė perversmą Kijeve, pilietinį karą Ukrainoje - ir troško kraujo Minske. Bet atgal gavo migrantų bangą, kurios nesuvaldė - nes prieš tai pasisavino sienai skirtus pinigus. Provokatorių avantiūros smogė per mūsų kišenes, nes netekome rusiško ir baltarusiško tranzito. Pagal Vašingtino direktyvą jo įtakos agentai Lietuvoje išprovokavo dar ir Kiniją  - ir sužlugdė ten dirbusius lietuvių verslininkus. Prisidengę gripo atmaina (korona), jie dar labiau žlugdo žmones. Taiko beveik fašistines priemones, ribodami nesiskiepyjusių teises.  

 

Todėl landsbergių valdžiai mes sakome – LAUK! Visa valdžia turi eiti LAUK!

 

Valdžia – tai mažuma. O dauguma esame mes, paprasti Lietuvos žmonės. Tačiau mums reikalingas organizuotumas. Be organizacijos mes – niekas. Su savo organizacija mes – viskas. Todėl kuriasi nauja politinė partija „TEISINGUMO AUŠRA“. Joje telkiasi samdomo fizinio ir protinio darbo žmonės, smulkūs verslininkai, savarankiškai dirbantieji, inteligentija, jaunimas, pensininkai. Štai 10 esminių mūsų reikalavimų:

 

1. Asmeninė kiekvieno politiko atsakomybė padarius žalą valstybei ar žmogui.

 

2. Teisė atšaukti bet kurį Seimo narį gyventojų parašais. Teisė surinkus 50 000 parašų surengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Išplėsti Prezidento įgaliojimus paleisti Seimą ir įvedant tvarką šalyje.

 

3. Vakcinacija gali būti tik savanoriška, nes naujų vakcinų efektyvumas dar nėra iki galo įrodytas. Žmonių segregacija pagal skiepyjimosi kriterijų yra antikonstitucinė. Atšaukti „galimybių pasus“. Vakcinų pasiūlą reikia išplėsti ir nedaryti iš jos „geopolitinio“ klausimo.

4. Šeimą kuria vyras ir moteris. Tai Lietuvos išlikimo garantas. Mes - prieš « naująjį genderizmą ».

 

5. Tėvynės savarankiškumo atkūrimas. Tam tikslui - referendumo dėl narystės ES ir NATO sušaukimas, kadangi referendumas dėl ES buvo papirktas alaus buteliais, o dėl NATO jo net nebuvo. Tegul sprendžia tauta, o ne "elitas".

 

6. Visaapimantis valstybės finansų auditas. Jis padės grąžinti į biudžetą "dingstančius" milijardus. Pastarieji bus skirti ne "elito" kišenei, o tautai - socialinei atskirčiai mažinti, teisingesnei sveikatos sistemai, sveikatinimui, naujai švietimo, kultūros ir sporto politikai.

 

7. Suteikti piliečiams teisę tiesiogiai rinkti Specialųjį Prokurorą. Jis gautų tautos įgaliojimą pakelti numarintas, valstybei didelę žalą padariusias bylas. Specialusis Prokuroras bus įgaliotas jas ištirti, atskiru įstatymu panaikinant joms senaties terminą. Jis taip pat galėtų, kilus pagrįstiems įtarimams dėl vilkinimo ar korupcijos, iš Generalinės prokuratūros perimti bylų tyrimą. Korupciniams nusikaltimams – jokio senaties termino. Taip pat siūlome suteikti piliečiams teisę tiesiogiai rinkti ir atšaukti teisėjus, visais lygiais, įskaitant ir Konstitucinį teismą. 

 

8. Valstybė turi pakankamai rezervų, kad sveikatos apsauga ir sveikatinimas būtų nemokami. Jeigu valstybė negali pasirūpinti ligoniais, kam ji reikalinga? Sveikatos įstaigos turi veikti ir mažose gyvenvietėse (pirminė grandis). Ilgos eilės patekti pas gydytojus – tai užslėptas žmonių naikinimas. Valstybė privalo kontroliuoti vaistų kainas, o jei įstatymai tai draudžia, juos reikia pakeisti.

 

9. Smulkųjį verslą dusinančių monopolijų išardymas. Strateginę reikšmę valstybės išlikimui bei žmonių gerovei turinčių objektų ir gamtos resursų grąžinimas žmonių (valstybės) nuosavybėn.

 

10. Karo propagandos sustabdymas bei normalių santykių su kaimynais atkūrimas. Užsienio politika turi teikti ekonominę naudą kiekvienam Lietuvos gyventojui (mažesnės dujų, elektros, kuro kainos, prekyba ir t.t.).

 

Šiuos reikalavimus realizuosime greičiau, kai mūsų gretos išsiplės – ir jos jau plečiasi šalies miestuose, miesteliuose, kaimo vietovėse. Jau telkiasi sąžininingų ir ryžtingų profesionalų komanda.

Junkis prie mūsų.

 

Mes nugalėsim.

 

Algirdas PALECKIS

„TEISINGUMO AUŠROS“ Iniciatyvinės grupės vardu

 

Platesnę programą (ir kitą informaciją) rasite portale ausra.info

El . paštas jau.ausra@gmail.com    

mob. + 370 699 34 244, + 370 608 77 523

Norintiems paremti: Sąskaita: LT88 3500 0100 1452 5654. (Gavėjas – Visuomeninių Projektų Centras)

ATMINTINĖ KONTAKTUOJANTIEMS SU STEIGĖJAIS                   2021 12 11 

 

    Jeigu matote, kad steigėjas bus aktyvus, tuomet, užfikasavę reikiamus jo duomenis, dešiniame steigėjų sąrašo krašte prirašykite raidę „D“. Ji reikš, kad jis – planuojamas delegatas suvažiavime. Tačiau „D“ raidės nusipelno tik tie, kas tikrai atvyks į suvažiavimą, kurio datos mes dar negalime žinoti – čia svarbi paties steigėjo valia ir noras tai padaryti. Jei tuo abejojate, geriau kol kas „D“ nerašykite. Nepamirškite, kad pagal įstatymą suvažiavime mums reikės apie 300 gyvų delegatų.

 

Jeigu matote, kad konkretus steigėjas ne tik kad nebus aktyvus, bet ir prašo jo nejudinti, netrikdyti -  dėl ligos, dėl itin garbaus amžiaus ar kitų asmeninių aplinkybių – tuomet ties jo duomenis, dešiniame steigėjų sąrašo krašte prirašykite raidę „N“.

 

Abu šiuos prierašus darykite būtent steigėjų sąraše, o ne Įgaliojime – Įgaliojimas turi likti švarus nuo bet kokių pastabų. (Kaip žinia, steigėjų duomenis jūs galite siųsti centrui (Vilniui) ir elektroniniu paštu, nebūtinai popieriuje.)

 

Be to, steigėjų sąrašą esate kviečiami papildyti kitoms svarbiomis pastabomis apie steigėją – suorientuokite centrą, ką žmogus gali daryti partijai, ką nori daryti, kurion veiklos sritin jūs siūlote jį nukreipti. Užrašykite ir tai, kaip jis yra pasivadinęs feisbuke – kadangi visus steigėjus mes trauksime į mūsų feisbuko grupes.

 

Primename: visi steigėjai turi pasirašyti Įgaliojimą atstovauti juos steigiamajame suvažiavime. Ši taisyklė netaikoma tik delegatams, t. y. tik tiems, kas jau šiandien tvirtai žino, kad jis suvažiavime dalyvaus bet kuriuo atveju. (Jei tokiems žmonėms atisitiks forsmažoras, tai jiems numatysime atsarginius variantus.)

 

Kiekvienas suvažiavimo delegatas gali pagal Įgaliojimus astovauti ne daugiau kaip 10 steigėjų.

 

Įgaliojimus galima užpildyti už patį steigėją jūsų ranka, bet steigėjas turi pats padėti savo parašą. Geriau – tuo pačiu rašikliu.

 

Įgaliojimus teisingumo ministerija priims tik originalius - kopijų ir skenų nepriims. Tad toliau gyvenantieji ar emigrantai arba siunčia mums juos įprastu senuoju paštu, arba – pildys elektroniniu parašu (ministerija netrukus patikslins mums, kaip tai daroma).

 

Jeigu žmogus nenori būti steigėju, bet sako mus palaikantis – jis yra mūsų rėmėjas. Palaikykite su rėmėjais kontaktą - per jūsų renginius, siųsdami jiems mailais mūsų naujienas.

 

Šiandien svarbiausia – rasti naujų žmonių, kurie jums padės rasti naujų steigėjų. Todėl po ranka turėkite „10 TEISINGUMO AUŠROS REIKALAVIMŲ“.

 

TA Infocentras

Visuomeninio Judėjimo „Teisingumo Aušra“ pareiškimas

Valdžia toliau kovoja ne su virusu, o su žmonėmis

 

Nuo gruodžio 1 d. įsigaliojo nauja tvarka - darbuotojams, kuriems privalomas periodinis profilaktinis testavimas dėl COVID-19, ši procedūra  nebebus kompensuojama valstybės lėšomis. Ją turės apmokėti patys darbuotojai.

 

Viešose sveikatos priežiūros įstaigose greitojo antigeno testo įkainis sudarys maždaug 12 eurų, o PGR tyrimo – 35 eurai. Privačios medicininės įstaigos  gali nustatyti bet kokią kainą. Sveikatos apsaugos ministras pasakė, kad į privatininkų kainų reguliavimą nesikiš. „Tai yra rinkos dalykai... Lietuva jau trečia dešimtmetį nepriklausoma“, – teigia ministras  A. Dulkys.

 

Tokia „kalėdinė dovana“  pratęsė antikonstitucinių ir segregacinių veiksmų seriją (priverstinė vakcinacija, galimybių pasai ir pan.), kai kovojama ne su virusu,  o su žmonėmis. Tokios „kovos“ kaštų užkorovimas ant žmonių - ir dar dabar, kai būtiniausių prekių kainos kyla vos ne kasdien – yra itin ciniškas. Jis dar labiau  supriešina visuomenę.

 

Testų apmokestinimo praktika logiškai nepaaiškinama. Ji neskatins žmones aktyviau testuotis,  kaip to tikisi valdantieji, o atvirkščiai - didėjančių nepriteklių fone sustiprins panikos ir susvetimėjimo jausmus, didins smulkios korupcijos ir machinacijų rizikas, paskatins skurdą ir socialinę atskirtį. Tai sudarys ir palankesnę dirvą tolimesniam pandemijos plitimui. Kita vertus, tokia praktika visiškai išsipaišo į liberalfašistinę valdančiosios daugumos veiksmų logiką ir ideologiją.

 

Pasaulis ir Lietuva, kur dominuoja rinkos santykiai, o ne racionalumas ir solidarumas, nebuvo pasirengę pandemijai. Nes  pirminės sveikatos priežiūros sistemos „optimizavimas“ bei „komercializavimas“ sunaikino Lietuvoje sveikatos sistemos bazę. Tad nebeįmanoma apsaugoti žmones nuo naujų sveikatos grėsmių. Begalinės „reformos“  bei chaotiška kova su epidemija atvedė į situaciją,  kai chroniškai sergantys arba kitomis lygomis susirgę žmonės mėnesiais negali užsiregistruoti pas gydytoją. Visas profilaktinis bei planinis  sveikatos apsaugos sistemos darbas faktiškai yra sustojęs. 

 

Piliečiai vis mažiau pasitiki valstybe. Jie netiki valdininkų gebėjimu rasti geriausią išeitį, sustabdyti ligų ir mirčių srautą. Visuomeninis Judėjimas „Teisingumo Aušra“ pasisako už sisteminį, nuoseklų ir planingą „COVID-19“ pandemijos įveikimą. Koronaviruso epidemija – tai kompleksinė ir globalinė problema. Apart visuomenei aiškiai suprantamų ir kompetetingų medicininių kovos su ją priemonių, būtina  taikyti ir socialinius – ekonominius žmonių palaikymo svertus. Ne atimti iš jų paskutines santaupas, o padėti išgyventi šiais sudėtingais laikais – tokia turėtų būti socialiai atsakingos ir patriotiškos valdžios politika.

 

(Jungtinėse Valstijose, siekiant paremti gyventojus ir ekonomiką pandėminės krizės metu, visi piliečiai gavo 1000 $ išmoką. Už šias lėšas žmonės perka reikiamas prekes ir paslaugas, įmonės gauna pajamų, moka atlyginimus,  mokesčius, tęsia ūkinę veiklą – tai reali parama.) 

 

Kadangi pandemija nepaiso valstybinių sienų, reikėtų nepolitizuoti įvairių vakcinų bei vaistų taikymo procesą. Būtina bendrauti ir keistis patirtimi su pirmiausia kaimyninių šalių specialistais, o ne laukti, kol Briuselio ar Vašingtono biurokratai eilinį kartą „sustrateguos“ savo geopolitinius interesus žmonių sveikatos ir gyvybes sąskaita.

 

„Teisingumo Aušros“ Infocentras

Vilnius

2021-12-05

Organuose lizdą susukę nacių kolaborantų ainiai siekia revanšo?

Organuose lizdą susukę nacių kolaborantų ainiai siekia revanšo?

Judėjimas TEISINGUMO AUŠRA neseniai gavo šį "šnipinėjimu" kaltinamo klaipėdiečio, visuomenininko Aleksėjaus Greičiaus tėvo, žurnalisto ir rašytojo Rimanto Greičiaus tekstą. Iš jo aiškėja, kad VSD agentai Klaipėdoje medžiojo Aleksėjų už tai, kad jis globojo karo veteranus, saugojo tiesą apie šį karą. Tvirtėja įspūdis, kad ilgainiui VSD užvaldė nacistų kolaborantų ainiai. Ne tik todėl, kad jie bando fiziškai likviduoti kairiuosius, kišdami juos už grotų. Bet ir todėl, kad jų metodai visa labiau primena Gestapą - "įrodymų nereikia, mes ieškom Reicho priešų, ir to gana". Kai  prisimeni, kad Greičių šeima per karą nuo nacių slėpė žydaitę, įspūdis apie pavėluotą nacių kolaborantų revanšą dar labiau sutvirtėja. 

Algirdas Paleckis 

P. S.   O tekstą siūlau paskaityti iki galo. 

*** 

APIE KLAIPĖDOS PROKURORŲ SUKURPTĄ ALEKSĖJAUS GREIČIAUS ŠNIPINĖJIMO BYLĄ JO TĖVAS – ŽURNALISTAS, BUVĘS TREMTINYS IR PEDAGOGAS RIMANTAS  GREIČIUS

                                         

Šiokia tokia priešistorija

 

Kaip pastaruoju metu puolė teigti kai kurie „nepriklausomi“ žurnalistai, aš dar 1955 metais nusikaltau: Sibire vedžiau rusų tautybės mergaitę. Šį nusikaltimą supratau tik dabar. Tačiau  nežinau, kokį straipsnį, nepaisant senaties termino, man būtų galima pritaikyti. Gal mūsų seimūnai tokį straipsnį sugalvos, o prokurorai taikys jį ne man vienam – tokių „nusikaltėlių“ Lietuvoje nesunku rasti ir daugiau.

Žmoną parsivežiau Lietuvon, ji išmoko lietuvių kalbą, lietuviškose mokyklose dėstė rusų kalbą ir literatūrą, Klaipėdoje dirbo žurnalistinį darbą ir prieš penkerius metus atgulė Lietuvos žemelėje. Užauginome šešis vaikus.

Tačiau iš pirmojo nusikaltimo išplaukia sekantys. Ji, karo metais augusi Sibire ir vos nenumirusi badu, ir aš, 1944 metų rugpjūtį kartu su tėvais ir sesutėmis Jurbarko priemiestyje stovėjęs prieš vokiečių automatus, kai baltaraiščiai mūsų namuose ieškojo tėvų slepiamos žydaitės mokytojos Saros Kantor (mūsų laimei, jos, pasislėpusios, nesugebėjo rasti, todėl mes nebuvome sušaudyti), savo kailiu patyrėme, kas yra karas, ir todėl...

Todėl mudu su žmona visada domėjomės per mūsų vaikystę buldozeriu pervažiavusiu karu. Apie dešimt metų rinkęs medžiagą apie tarybinių pasieniečių pasipriešinimą naciams 1941 metų birželio 22 dieną pasienio ruože nuo Palangos iki Tauragės, 1976 metais išleidau knygutę „Tarnavo vaikinai pasienyje“ (taigi meluoja V.Saldžiūnas 2021m. vasario 16d. Delfi patalpintame straipsnyje „Netipiška šnipinėjimo byla: nuo tremtinio sūnaus iki Rusijos žvalgybininko „Petro“ įrankio“ , teigdamas, jog R.Greičius „pastarąjį dešimtmetį didžiąją dalį laiko skyrė sovietinių okupantų – konkrečiai 1941-siais žuvusių sovietų pasieniečių atminimo įamžinimui), 1975 ir 1980 metais organizavau šio dalinio veteranų ir žuvusių pasieniečių artimųjų susitikimus Lietuvoje. Penkiametis Aleksėjus 1980 metų susitikime sukinėjosi tarp veteranų, ne su vienu iš jų vaikiškai bendravo. Būtent tada prasidėjo jo susidomėjimas karo tematika, juolab, ir jo mama pastoviai rinko medžiagą šia tema, susirašinėjo su Kazanėje gyvenusiu buvusiu karo lakūnu, TSRS didvyriu Michailu Deviatajevu, pabėgusiu iš nacių nelaisvės jų kariniu lėktuvu (neseniai apie tai rusai sukūrė kinofilmą).

 

Kuo gi Aleksėjus užsiiminėjo

 

Pagal specialybę sūnus, kaip ir abu tėvai, rusų kalbos ir literatūros mokytojas (gal ir šiame fakte glūdi dalis jo „nusikaltimo“ šaknų?..). 2016 metais interneto pagalba sužinojęs, kad Klaipėdoje veikia A.Greičiaus suburta jaunimo organizacija „Juvenis“, kuri užsiima tarybinių karių kapinių priežiūra, teikia paramą senukams karo veteranams, Pergalės dienos ir kitų su Antruoju pasauliniu karu susijusių datų proga organizuoja koncertus, minėjimus ir pan., Kaliningrade esančios ir panašia veikla užsiimančios visuomeninės organizacijos Pergalės fondas (Фонд Победы) vadovas, lietuvių tremtinių anūkas Piotras Taraškevičius (sūnus matė jo pasą) pasiūlė jam pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, kas ir buvo padaryta. Kaliningradietį domino Klaipėdoje organizuojami renginiai, sūnus dalinosi su juo jų nuotraukomis, retsykiais Piotro vadovaujamas fondas gana kukliai paremdavo sūnaus renginius finansiškai. 2016 metų gegužės 9 dieną sūnaus iniciatyva Klaipėdoje (kaip ne tik Rusijoje, bet ir daugelyje šalių), Savivaldybei leidus, buvo organizuotos eitynės Nemirtingasis pulkas (Бессмертный полк), kuriose su artimųjų portretais rankose dalyvavo minios žmonių.

2017 ir 2019 metais aš vykau į Novosibirską, kuriame gyvena du vyriausi sūnūs ir trys suaugę, vedę anūkai. Pigiau skristi per Maskvą buvo ne iš Vilniaus, o iš Kaliningrado. Aleksėjus paskambino Piotrui, ir šis abu kartus mane, iš Klaipėdos atvykusį, pasitiko Kaliningrado autobusų stotyje, nuvežė į aerouostą, abu kartus pasitiko parskrendantį ir įsodino į Klaipėdos autobusą. Vyrukas nieko neklausė Lietuvos tema, tačiau prašė pasakoti kelionių įspūdžius. O pasakoti buvo ką, nes Sibire teko bendrauti ne tik su artimaisiais, bet ir su tenykščiais pedagogais, moksleiviais, bibliotekų darbuotojais bei skaitytojais, dviejų laikraščių žurnalistais - vis dėlto tose vietose jaunystėje gyventa devynerius metus.

2019 metų spalio 29 dieną abu su sūnumi buvome iškviesti į VSD Klaipėdos padalinį. Darbuotojai domėjosi mano ir sūnaus bendravimu su kaliningradiečiu Piotru, galop abiem buvo pasakyta, kad jis joks ne Taraškevičius, o Čaginas, ir ne kažkokio neegzistuojančio Pergalės fondo koordinatorius, o Rusijos FSB (Федеральная служба безопасности) Kaliningrado srities Pasienio valdybos pareigūnas, žvalgybiniais tikslais naudojantis Taraškevičiaus asmens tapatybę. Ir aš, ir sūnus paprašėme pareigūnų pateikti įrodymus, kad mūsų pažįstamas vaikinas yra būtent žvalgybininkas, į ką išgirdome: „Mes neprivalome jums įrodinėti“. Po to buvo pareikalauta mudviejų parašų, kad su juo daugiau nebendrausime. Kai sūnus paklausė „o jei nepasirašysiu?“, išgirdo: „Tada negreit iš čia išeisite“.

Taigi 2019 metų rudenį mes buvome informuoti, kad Piotras visai ne Taraškevičius, o Lietuvos piliečius šnipinėti verbuojantis žvalgybininkas Čaginas. Ir tuo privalėjome patikėti (keista: tokia žvalgyba užsiiminėja ne Rusijos pasienio darbuotojai, o FSVR – Федеральная служба внешней разведки).

 

Susidorojimas.

 

O po pusmečio, 2020 metų kovo 3d. mūsų namuose (po žmonos mirties gyvename su Aleksėjumi dviese) vyko krata, vertėję atsivežę policijos pareigūnai metė pribloškiantį klausimą: „Ar lietuviškai jūs suprantate?“ Tada teko jiems parodyti šešias gimtąja kalba parašytas knygas (o juk su VSD darbuotojais 2019m. spalio 29d. aš bendravau lietuvių kalba ir net rekomendavau jiems susirasti mano knygas Klaipėdos I.Simonaitytės bibliotekoje). Tądien, po kratos ir apklausos policijoje, sūnus buvo trim parom sulaikytas.

Kai baigiantis trečiai parai paskambinau advokatui ir paklausiau, kas gi dedasi, išgirdau: „Nieko rimto. Vakare sūnus bus išleistas ir namuose pats viską papasakos“. Nepapasakojo, nes sulaikymas buvo pratęstas trim mėnesiams. Kaip teko sužinoti iš patikimų šaltinių, tą vakarą klaipėdiečiai sulaukė skambučio iš Vilniaus: „Sulaikyti, neleisti niekam su juo susitikti, jokių perdavimų“. Pagal šią komandą buvo priimtas teismo nuosprendis, tad sūnus „teisėtai“ netrukus atsidūrė Šiaulių kalėjime (likimo ironija: Aleksėjus gimė Šiauliuose).

Nuo 2020m. birželio 5d. – namų areštas, baudžiamoji byla. 2021m. lapkričio 12d. Klaipėdos apygardos teismas nusprendžia: „Aleksėjų Greičių pripažinti kaltu pagal BK 119 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams“. Kyla klausimas – už ką? Ogi už tai, kad, 2019m. spalį perspėtas, jog Taraškevičiumi pasivadinęs visuomenininkas yra žvalgybininkas Čaginas, ... „ nuo 2016m. birželio 17d. rinko Rusijos Federacijos žvalgybą dominančią informaciją ir perdavė šią informaciją Rusijos Federacijos žvalgybos oraganizacijai, t.y. šnipinėjo“. Logika tiesiog geležinė! Po trejų metų bendravimo su Kaliningrade veikiančios Pergalės fondo organizacijos (o toks Fondas tikrai egzistuoja) koordinatorium sūnui kalama į galvą, kad jis šnipinėjo („padarė labai sunkų nusikaltimą“ – iš nuosprendžio) ir sodinamas į kalėjimą. O juk tame pačiame nuosprendyje pasakyta, kad jis neperdavė užsienio valstybei jokios valstybės paslapties!

Mano giliu įsitikinimu – ši byla yra kerštas sūnui už jo visuomeninę veiklą („menkino Lietuvos įvaizdį“), nors visiems jo organizuojamiems renginiams buvo išduodami Savivaldybės leidimai. O pasiduoti ir prisipažinti tuo, ko jis nepadarė, - to niekas nesulauks (ne Stalino laikai). Juolab, vos ištrūkęs iš Šiaulių kalėjimo ir, tarsi paukštis, sužieduotas, jis pratęsė savo „nusikalstamą“ veiką: pasirūpino Švėkšnoje apleistų tarybinių karių kapinių sutvarkymu.

Aš gi, kadangi nuosprendyje rašoma, „kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą“, šią sufabrikuotą šnipinėjimo bylą vertinu kaip politikų valią vykdžiusių teisėsaugos atstovų sunkų nusikaltimą, laužant jauno savo šalies piliečio likimą.

Beje, kažkodėl visi teismo posėdžiai buvo uždari, nors juose nebuvo paviešinta jokia slapta informacija. O įrodymų, kad kažkoks sūnaus negirdėtas žvalgybininkas Čaginas slapstėsi už Pergalės fondo koordinatoriaus Piotro Taraškevičiaus nugaros, VSD pareigūnai nei prokurorui, nei teisėjui, nei advokatei nepateikė. Nes greičiausiai jie egzistuoja tik jų vaizduotėje..