Atleisk Tėvyne
Tėvyne mano Lietuva
Man taip skaudu
Kad du dešimtmečius
Tu draskoma ir žlugdoma
Atleisk prašau Tėvyne
Kad apsigavome
Kad klausėm parsidavėlių
Kad klausėme vilkų
Kurie apgavę visą Tautą
Išniekino tave , išprievartavo
Išdraskė tavo didį turtą
Kurį kaupiai ilgus metus
Atleisk prašau Tėvyne
Kad buvom tokie naivūs
Ir leidomiesi mulkinami
Klastingų padarų
Kurie pakirto tavo pamatus
Ir didžią tavo dvasią
Kurią it kirmėlės
jie tebegraužia vis
Atleisk Tėvyne Mums
Kad ne ryštingi Mes
Atleisk Tėvyne Mums
Kad bijom išsižiot
Mums gėda ir apmaudu
Kad neapgynėm
Kas laistyta ir permerkta
Mus protėvių krauju
Vilmantas Povilaitis
22/06/12
http://www.vilmantinas.com/p/blog-page_8.html
Gyvenimo kelias
Šis gyvenimo kelias kalnuotas
Čia ir skausmo ir džiaugsmo yra
Ir apgaulės juodos neteisybės
Šiam Pasaulį yra visada
Kiek Žmogus, šiam pasaulyje mato
Kiek jis kenčia Pasaulį šiame
Ir atėjus gyvenimo galui
Jam mirtis bus kančių pabaiga
Nes mirtis, tai naujoji givybė
Po mirties jam gyvent bus lengviau
Nes jei Dievą Žmogus šitas myli
Dievas jo neapleis niekados
1996.06 05
Vilmantas Povilaitis
http://www.vilmantinas.com/p/blog-page_8.html
Gyvenimo Jūra
Gyvenimas Mūsų kaip laivas
Jis plaukia gyvybės banga
Jis plaukia ir baltos žuvėdros palydi
Ir saulė jam šviečia skliaute
Gyvenimo jūra klastinga
Kai kam ji rami ir grazi
Kai kam ji niūri ir audringa
Ir blaško jų laivą toli
Ir blaško kol laivas sudušta
Kol laivas išnyks gelmėse
Ir šitaip gyvybė, juk žūsta
Kaip laivą užlieja banga
1996m vasara
Vilmantas Povilaitis
http://www.vilmantinas.com/p/blog-page_8.html
Gyvenimo Saulė
Tu esi man, gyvenimo Saulė
Tu svajonių Prinsesė esi
Tau atėjus gyveniman mano
Tu gyvenimą rojum verti
Ir dabar aš esu toks laimingas
Kaip anksčiau niekada nebuvau
Ir tapau aš stiprus ir turtingas
Nes tave aš karštai pamilau
Štai dabar aš prašau ištekėki
Ir per amžius man būki Žmona
Būki Motina mūsų vaikučių
Ir mylėki mane visada
1996.07.03 Skirtas mano būsimai Žmonai Jūratei
Vilmantas Povilaitis
http://www.vilmantinas.com/p/blog-page_8.html
Vasaros Rytas
Štai išaušo, jau vasaros rytas
Toks gražus, kaip seniau kaškada
Ir gražus, kaip manoji mergaitė
Kur mačiau aš šią naktį sapne
Šitas rytas išsklaidė svajonę
Su sapnu praradau aš tave
Praradau aš svajonių mergaitę
Bet gal būt Ji ateis vėl sapne
1996 06 01 Skirtas tada dar būsimai Žmonai Jūratei
Vilmantas Povilaitis
Mano meilė iš gimtojo kaimo
Tu prinsesė manūjų sapnų
Nes tik tu , mano širdį užbūriai
Be tavęs aš gyvent negaliu
1996.05.30
Vilmantas Povilaitis
http://www.vilmantinas.com/p/blog-page_8.html
Drebėk kubiliau
Drebėk, kubiliau iš baimės
Drebėk ir manes į Seimą neleisk
Drebėk bumerangą paleidęs
Pas tave jis atgal greit parskries
Drebėk, nes žinai ką paleidai
Ką paleidai sugryš su kaupu
Negalvok kad gyvenimo dėsnius apgavęs
Trypsi, spjaudysi Mus
Vilmantas Povilaitis
Šakalai
Gal būt perdaug ir perilgai mes kentėjom?
Gal būt, perilgai, leidome jiems bujot?
Prieš trisdešimts metų mes naiviai tikėjom
Tikėjome tais, kurie gabūs išduot.
Tikėjome naiviai šalies pardavėjais
Tikėjom šakalais ėriukų skūroi
Ir šituo ką gavome, nesitikėjom
Todėl atsibuskime, metas kovot
Vilmantas Povilaitis
2022.01.29
www.vilmantinas.lt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą