""pirmasis valstybės vadovas" prieš Signatarą Zigmą Vaišvilą

"pirmasis valstybės vadovas“ V. Landsbergis, prieš Z. Vaišvilą metė savo proanūkį Kad “Tata“ neįprasta įžeidus ir ambicingas, bei nepalieka aplink save jokių liudytojų – visi pastebėjo dar nuo Sąjūdžio laikų. Pirma krito galva bedražygiui Virgilijui Čepaičiui.Tai yra istorinė asmenybė,kuri 1990 03 11 visiems susirinkusiems Lietuvos Tarybų socialistinės Respublikos Aukščiausioje taryboje, kuri paskelbė Nepriklausomybę, pasiūlė Lietuvos Nepriklausomybės akte pasirašyti VISIEMS SEIMO NARIAMS. Prieš tai buvo paruošas projektas, kad rašosi tik Vytautas Landsbergis ir sekretoriaujantis, berods,Seibutis ar kažkokia panašia pavarde žmogus. O Virgilijus Čepaitis pirminiame etape sutrukdė Vytautui Landsbergiui tapti „Nepriklausomybę atstačiusiu žmogumi“. Jis už tai atleisti negalėjo, todėl visi atsimename, jog V.Čepaitis per spaudą buvo paskelbtas KGB‘istu, nes kažkada važiavo į mokslinę kelionę ir pasižadėjo grįžęs atsakyti į agentų klausimus – tokia buvo tvarka. Na, o Vytautas Landsbergis nuolat važinėjo į užsienį ir jis, taip išeina, grįžęs neprivalėjo atsakyti į KGB agentų klausimus, nes vienintelis V. Landsbergis su KGB nebendradarbiavo. Po to, pamenate, sekė Kazimiros Danutės Prunskienės apšmeižimas, o kai ji prieš konservatorių šestiorkes laimėjo visus teismus, tada kažkokie siųsti provokatoriai ją išnervavo Vilniaus knygų mugėje, kalbėjo kažkokias nesąmones, ji grįžusi namo labai susijaudino ir ją ištiko insultas. Virgilijus Čepaitis po patirto šmeižto irgi niekada nebeatsigavo, bet nors jį ištiko insultas, jis dar dirba ir rašo straipsnius – jo pamąstymus galima rasti „Kultūros baruose“. Dabar, toks įspūdis, atėjo eilė vienam pagrindinių Sąjūdžio žmonių – tai Persitvarkymo Sąjūdžio Tarybos nariui, TSRS liaudies deputatui, bei LTSR AT nariui, signatarui Zigmui Vaišvilai. Jau 2017 09 07 Seime LNK „žurnalistų“ buvo daroma kažkokia „mielkaja provokacija“ (menka provokacija, kaip sako rusai) – kišamas Lietuvos ir TSRS tarpvalstybinis susitarimas, kurių, griūvant Sąjungai per dieną buvo pasirašoma dešimtinis. Kišamas dokumentas, pasirašytas įgaliojus Vytautui Landsbergiui ir reikalaujama paaiškinti. Čia tas pats, kaip V. Landsbergis sugebėjo apkaltinti K. Prunskienę kainų kėlimu, nors kainas Lietuvoje pakėlė LTSR AT 1991 01 08 nutarimu, o Vyriausybė tik vykdė. Runkeliams užteko šio melagingo V.Landsbergio paaiškinimo ir megztosios beretės iki gyvenimo pabaigos kaltins K. Prunskienę ne tik kainų kėlimu, bet net sausio įvykiais. Štai tokius kaltinimus rašo A.A.Skučas, už valstybės pinigus išleistoje knygoje “Pėstininko užrašai“. Drąsu rašyti žinant, jog K.Prunskienė po patirto insulto ir galvos operacijos jau net nebekalba... Ir niekada negalės atsiginti nuo šio šmeižto. Situacija Lietuvoje įsisiūbavo dar ir dėl to, jog Vytautas Landsbergis visus šiuos metus yra nelegaliai saugomas Vadovybės apsaugos vyrukų, nors neturi jokio valstybės vadovo statuso. Bijodamas baudžiamosios bylos, kad švaisto valstybės pinigus (kodėl senukas nepasisamdo privačios saugos tarnybos?) jis kiekvienais metais per vienas ar kitas šestiorkes atbuline data vis bando susitvarkyti Valstybės vadovo statusą, nes tokiu būdu tikisi atbuline tvarka legalizuoti dešimtis milijonų, iššvaistytų šio neva niekada su niekuo nebendradarbiavusio agento, kuris vienintelis visoje TSRS neprivalėjo atsiskaityti KGB agentams po kelionių į užsienį, apsaugai. Kadangi po Kiaulių baliaus Daukanto aikštėje kilo visuomenės pasipiktinimas, jog suaugę vyrai, valstybės tarnautojai, šoumenai ir net atsargos kariai siunčiami „protestuoti prieš protestuojančius“, Vytauto Landsbergio kontora nutarė „keisti taktiką“. O tiksliau, prisiminė 1996 metų „taktiką“ ir ją pakartojo. Tais metais jau mokiausi Vilniaus Licėjuje ir prieš rinkimus mus ėmėsi verbuoti vyresniųjų 12-ųjų klasių mokiniai, kad gelbėtume Lietuvą nuo „raudonųjų“ ir eitume padėti konservatoriams. Motyvacija įtikino, ėjau ir gelbėjau Lietuvą nuo socialdemokratų, dalyvavau 1996 metų Seimo rinkimuose, dirbau Andriaus Kubiliaus štabe. Aišku, jokiame važtaraštyje mes neegzistuojame, mes juk buvome „niolikiniai“. Bet tas kvailas dainuškas apie vadą ar „pakabinsim komunistus už kiaušinių ant šakos“ dainuodavome, o vyresnieji draugai dar ir socdemų plakatus naikindavo. Atsidėkojant nors ir už praloštus rinkimus (pralaimėjo Audriui Butkevičiui), Andrius Kubilius mums surengė balių, diskoteką ir panašiai. Per rinkimus pyragus kepė netgi jo žmona, o namo mane vežiodavo lakūnas Kairys – tas pats, kuris dabar jau irgi paskelbtas KGB‘istu. Nes labai padėjo konservatoriams rinkimuose. Dar štabe pamenu Rolandą Paksą, jis irgi palaikė konservatorius, kurių žmogus Mečys Laurinkus vėliau suorganizavo jo nuvertimą. Vėliau mes, jaunieji konservatoriai, gavome paskaitas – įsimintiniausia buvo Rasos Juknevičienės apie kostiumėlius. Ji labai mėgo kalbėti apie madas, dar ir kažkoks dizaineris su ja buvo atėjęs. Po to atitrūkau nuo šios kompanijos ir trumpam prisijungiau 2012 metais, eidavau į dvejas paskaitas: „Adenauerio fondo“ alkoholinis renginys – paskaitos apie politiką vienoje Vilniaus kavinėje, o trečiadieniais – į Politikos akademiją. Nors Tėvynės sąjunga konservatorių partija už neteisingą kalbėjimą spaudoje sustabdė mano narystę (konkrečiai už tai, kad mane erzino ir tebeerzina prisistatymas – „aš esu tremtinys“, per rinkimus, priminsiu, šitą kliedesį paskelbė mano kursiokė Monika Navickienė, nors ji buvo viena prabangiausių kurso studenčių ir į tremtinę nepanaši, o ir tremčių 1981 m. kai ji gimė nebebuvo), aš vis tiek toliau vaikščiojau į tas paskaitas. Ir diplomą vėliau gavau, įteikė Mantas Adomėnas, kuris nekreipė dėmesio į R. Juknevičienę – jam reikėjo akademijoje daugiau žmonių, tai jis manęs ir nešalino. Vienoje Politinės akademijos paskaitoje vienas dar neapsiplunksnavęs politologas aiškino, jog greitai kils karas Baltarusijoje ir mes galėsime prisijungti ją ir atkurti kažką panašaus į LDK. Pamenu, atsibudau tada toje paskaitoje, užsirašiau šitą nesmonę ir ėmiau atidžiai stebėti įvykius. Na, ir iki šios dienos konservatoriai su savo fondais „plauna“ smegenis vėlgi mokiniams ir, kaip girdėjome Seimo prieigose, penkiolikiniams reikia tankų ir jie netgi žino pavadinimą, tai – „Adams“. Kai mes buvome penkiolikiniai, tankus dar atsiminėme aiškiai ir labai ryškiai, todėl niekas mūsų nemokė jų reikalauti. Toliau, tiesa, buvo dar 1997 m. kelionė su Vytautu Landsbergiu jo rinkiminės agitacijos metu (rinkimuose, kuriuos jis pralošė) ir mus ten valgydindavo ir girdydavo. Pamenu, koks skanus buvo vynas Anykščiuose. Su Vadovybės apsaugos vyrukais mes sveikindavomės dar daug metų. Kartą viešame renginyje mane ir šeimą (brolį ir pusseserę iš JAV) praleido prie Valdo Adamkaus, nes mūsų veidai buvo žinomi. Po to Valdas Adamkus mane ir šeimą pasisodino prie to paties stalelio Šokių čempionato metu. Pamenu VAD susižvalgė „kas čia tokie“, o V. Adamkus pasakė „jie su manimi“. V. Adamkus, lyginant su kitais saugomais asmenimis, neturėjo jokio paranojos ar nesaugumo jausmo, nebijojo žmonių. Kad Dalia Grybauskaitė ar tas pats V. Landsbergis pasisodintų prie to paties stalelio kelias dienas iki tol nepatikrintus ir neišpurtytus iki 5 kartos asmenis – sunkiai įsivaizduoju. Vadovybės apsauga gali susirasti įrašus, o jeigu reikės, pateiksiu ir nuotraukas: iki saugomo asmens V. Adamkaus praėjau be jokio leidimo (tada man buvo dvidešimt metų). O dabar Seime su leidimais jau nebegalima būti, įkyriai sekioja VAD vyrukai, jaučiasi nesaugūs, gal depresijos juos ištikę, algas gal reikia atidirbti. O kai atėjo Magnolija, tai su VAD buvo besikeičiantys santykiai: buvo laikas, kai jie neprašė paso (2013 m. sausio mėn., bet įteikiau prievartiniu būdu 3-iuose Seimo rūmuose; buvo, kad tų metų vasarį VAD vyrukai netgi demonstravo palankumą ir iš vienos kavinės išsivedė apsupę žiedu, nes ten buvo susirinkę daug keistų asmenų), o dabar atėjo laikas, kai po Seimą sekioja po tris už nugaros, o jeigu Grybauskaitė netoliese – tai po du su automatais man už nugaros pastato (2015 06 15 Sibiro tremčių minėjimas Nepriklausomybės aikštėje, KAM nuotraukoje išsididinus matosi VAD „kurdūpelis“ 150 cm ūgio tiesiai man už nugaros). Zigmas Vaišvila jau parašė pareiškimą, kad Pranckietis paaiškintų, kas dedasi – įtariu, Vytautas Landsbergis pasijuto nesaugus, todėl yra saugomas tokiu iškreiptu būdu – nuotoliniu. Juk Z. Vaišvila konferencijose aiškiai pasakė, jog Sąjūdžio negalima tapatinti su vienu žmogumi. Lietuva nėra Landsbergis ir Landsbergis tegul net negalvoja, kad jis valstybės vadovas. To buvo per daug senukui. Kadangi jau Seimo nariai konservatoriai apsikvailino “protestuodami“ įvairiose akcijose, dabar nutarta prisiminti senąsias 1996 metų taktikas, gal ir užsienio demokratijos fondai ėmė vėl mokėti pinigus jaunimui, taigi, prisirinko neapsiplunksnavusių avigalvių, kurie pabrėždami savo kvailumą, atėjo su piemenų varpeliais. O jų tarpe pastebėtas ne kas kitas, o proanūkis Landsbergis. Anūkas Gabrielius per silpnas ir jau per senas. Užaugo nauja Landsbergių karta. Todėl jie ir „nežino“, kas tas Zigmas Vaišvila, nes kaip aiškėja, jiems „plaunamos“ smegenys dabar jau kaimo turizmo sodybose, ne tik valgydinant, girdant, bet ir smaginant pirtimis ir pramogomis. Fondai, kurie plaukia į konservatorių partiją, „kovai su komunizmu“ ir „karui LDK atstatyti“, patrigubėjo. Užsienio teroristinėms organizacijoms tokioms kaip Daesh ir Al Queda tokia konservatorių partija – aukso kasyklos. Jie atsiunčia pinigų, o šitie užverbuoja kvailių pulką. Vėliau pagal visas spalvotas revoliucijas, Kiaulės bus statomos ant stogų su optiniais taikikliais, na, o jaunimėlį nuo tų stogų šaudys, rėkdami, jog Valstiečiai žalieji čia sukėlė revoliuciją ir juos reikia teisti. Bešaudydami, aišku, nušaus visus, ko nebereikia. Šitus modelius matėme, juos rodo ir filme „Bourne“, kurio penktoji dalis išėjo 2016-aisiais. Susiraskite ir pasižiūrėkite – amerikiečiai mums praneša, kad jų slaptosios tarnybos Europoje šaudo nuo stogų. Kiekvieną netinkamą valdžią galima pakeisti marionetine – čia ilgametė „demokratijois praktika“ Rytų Europoje. Proanūkis matyt turi paveldėti sostą iš savo neveiksnaus tėvo (jį valdo žmona ir senelis, todėl jis politiškai ir faktiškai – neveiksnus), todėl draskosi su jaunimėliu minioje. Todėl ir policija taip saugojo, o Andrius Lobovas nepataikė užmest į ausį Anūko sūnui arba Proanūkiui. Ir dar – nors Jaunieji konservatoriai buvo apmokomi “politikos, filosofijos, ir pagrindinių sąvokų“, amerikiečiai pagailėjo jiems papasakoti apie Pacifizmo judėjimą, kuris kilo ne kur kitur, o Amerikoje, prieš pirmąjį pasaulinį karą, o jo metu moterys, vyrai išėjo į gatves ir prieštaravo šiam karui ir atsisakė tarnauti. Pacifizmo lizdas yra JAV. Ta pati šalis, kuri dabar finansuoja Lietuvos jaunimėlį, kad jie rėktų, jog jiems reikia tankų. Vytautui Landsbergiui pasiūlymas: prieš bandydamas išsiaiškinti Zigmo Vaišvilos tariamas sąsajas su KGB, gal pats senukas pasiaiškintų, jeigu dar aišku veikia atmintis, savo sąsajas su šia tarnyba. Ypač Tautą domina jo vaidmuo, globojant iš Australijos „grįžusį“ tėvą – žmonės klausia, kiek kartų per savaitę ir kokias ataskaitas reikėjo rašyti į KGB apie tėvą, ar taisosi, ar jau išmoko tarybinių vertybių ir ar vis dar buržuaziškai mąsto? Juk grąžinti tėtušį iš Vakarų Vytautas Landsbergis prašė ne ko kito, o slaptųjų TSRS tarnybų ir joms žadėjo, kad tėvą tarybiškai ir komunistiškai prižiūrės – buvo paviešintas jo laiškas tarybų valdžiai dėl leidimo tėvui grįžti. Ir dar tautą domina kelionė į Indiją – kuriai tarnybai reikėjo rašyti ataskaitą ir ar ji buvo patvirtinta? Ir čia ne KaKadu klausia, o Tauta. Trečias klausimas dar aiškesnis: nuo ko saugomas Dėdulė? Ir ar ne pigiau užklupus senatvinei paranojai (kad kažkas nori nužudyti, o Seimas niekaip „neatstato“ tariamai buvusio Prezidento titulo– priminsiu, prie tuometinio Prezidento, kuriam Dėdulė pralaimėjo rinkimus, V.Adamkaus, priėjau be jokio leidimo, ir VAD neprieštaravo – ir sėdėjau šalia jo viešo renginio metu), patalpinti šitą dieduką kur nors į senelių namus? Juk būtų ir saugiau, ir taupiau. . . .Kristina Sulikienė . Tikra, laisva ir nepriklausoma Žiniasklaida . . www.vilmantinas.eu