Pasaulyje ilgai netilo kalbos apie tai, kad farmacininkai kuria negydančius vaistus ir pelnosi iš ligų, kurias patys sugalvoja, bet tik neseniai pasirodė Johno Virpeno knyga „Šalutinis poveikis – mirtis: išpažintys iš farmacijos virtuvės“. Knyga šokiravo, nes šis žmogus pateikė dokumentalų tekstą, kuriame įrodė, kad dauguma vaistų negydo, farmacininkai stengiasi tik užsidirbti, dažniausia mirties priežastis yra vaistai, ne liga. Ir čia jokios ironijos.
„Šalutinis poveikis: mirtis“ – tai tikra istorija apie korupciją, papirkinėjimą ir sukčiavimus, parašyta dr. Johno Virapeno, vadinamo Didžiosios farmacijos virtuvės žinovu. Per 35 darbo metus farmacijos pramonės kompanijose (ilgiausiai darbavosi Eli Lilly & Company generaliniu direktoriumi Švedijoje) jis buvo atsakingas už tam tikrų vaistų rinkodarą. Šie vaistai turėjo lemtingų šalutinių poveikių.
Šalutinis poveikis: mirtis“/ Vilnius: „Versus aureus“, 2011
Lietuva bendrame kontekste
Tačiau tik atpasakoti knygą nėra jokios prasmės, nes jūs visi galite ją nusipirkti ir perskaityti. Daug svarbiau gautas žinias iš knygos pritaikyti lietuviškai farmacijos virtuvės analizei ir bandymui suprasti, kodėl, tarkim, lietuviai yra dažniausiai pasaulyje besižudanti tauta?
  1. Verpenas teigia, kad dažniausiai savižudybes sukelia antidepresantai – jis pateikia konkrečius skaičius.
Taigi, kokia antidepresantų padėtis Lietuvoje? Ar gali būti, kad kažkas nenori matyti, kad užsienio kampanijos, gaminančios antidepresantus, nuodija mūsų tautą?
Apie antidepresantus girdime nuolat – jie kiek pašiepiami, neva jų reikia tik silpniems ir palūžusiems žmonėms. O kas iš mūsų nė karto gyvenime nepatyrė sunkių išgyvenimų?
Kartais antidepresantų išrašo, jei nerandama objektyvios širdies problemų priežasties. Kartais dėl žarnyno problemų, kurioms irgi nerandamas paaiškinimas. Pastaruoju metu antidepresantai išrašomi visoms ligoms, kurioms nerandamas logiškas paaiškinimas, gydyti.
Manote, tai sutapimas? Ar gydytojai labai nori suteikti jums geresnį gyvenimą? Nei viena, nei kita. Visa tai – gudrus marketingas, arba viešųjų ryšių akcijos rezultatas.
Kai nueisite pas šeimos gydytoją, pastebėkite, kokios firmos ar prekiniai ženklai puikuojasi ant jo parkerio, popieriaus lapelių segtuvo, kitų daiktų. Nesistebėkite, jei ten aptiksite Prozac, Tiapridal pavadinimus – šių psichotropinių vaistų gamintojai visus bando paversti ligoniais. Tai jie ir sukūrė depresiją, nors pradžioje garsusis Prozac buvo kuriamas kaip vaistas nuo lieknėjimo.
Kad serotonino kiekio trūkumas smegenyse sukelia depresiją – niekada nebuvo moksliškai įrodyta. Švedijoje niekada nebuvo leista prekiauti Prozacu. Švedų gydytojai miršta iš juoko, kad visas pasaulis šituo šlamštu gydo depresiją. Bet mirti iš juoko geriau, nei nuo vaistų. Dabar pažiūrėkite, ar namų vaistinėlėje neturite jo analogų: Seroxat, Asentra, Zoloft, Escitalopram, Paroxetin, – sąrašą sudaro dar bent trisdešimt pavadinimų! O kur dar kitų rūšių antidepresantai! Vikipedia vos geba talpinti pavadinimus.
Vienam ir tam pačiam negydančiam vaistui – selektyviam serotonino atgalinio sugrąžinimo imhibitoriui, su tam tikrais „patobulinimais“. Nors visi vaistai iš esmės vienodi. Bent jau negydo – tikrai.
Šie vaistai, kurie nieko gero negali pasiūlyti prislėgtam žmogui, gal ir nebūtų pavojingi, bet jie smarkiai padidina savižudybės ir psichopatiško elgesio riziką.
J.Virpeno nuomone, dauguma žmogžudysčių, kurias padaro tarsi apsėsti žmonės, yra šių vaistų veikimo rezultatas. Jis pateikia tikslias išvadas, ką ir koks pamišėlis, anksčiau ramiai ir laimingai gyvenęs, padaro po antidepresantų vartojimo.
Kiek lietuviai yra prikimšti šio cheminio šlamšto – pasakyti sunku, bet vien jų gausa rodo, kad pasiūla milžiniška. Įveskite užklausą „antidepresantai“ ir tikrai niekada nebaigsite naršyti. Vaistai – patys populiariausi.
Ir naujausias šių vaistų gamintojų taikinys – vaikai. Naujausias vaistas nuo hyper aktyvumo – Strattera sukurtas kaip psicholeptikas, kuris gali sukelti norą žudytis arba žudyti kitus. Vaisto kaina irgi žavi – beveik 100 eurų. Vaistas nekompensuojamas. Bet Lietuvoje registruotos net penkios skirtingą pagrindinės veikliosios medžiagos atomeksetino turinčios vaisto rūšys. Vadinasi, vaistas tikrai paklausus. Vis nuo mažesnės dozės didinamas, kol iš vaiko lieka tik robotas. Arba maniakas žudikas.
Iškalbinga kito panašaus vaisto vaikams, kuris kažkada Amerikoje buvo itin populiarus – Ritalin – istorija: vaikystėje jį vartojo labai daug vaikų, dėl to itin padažnėjo narkotikų vartojimas vėlesniame amžiuje ir savižudybės. Šiuo vaistu buvo šeriamas ir grupės „Nirvana“ lyderis K. Cobainas bei jo žmona C. Love. Štai ką moteris pasakojo viename interviu: „Kai esate vaikas ir jums duoda vaistą, sukeliantį tokius pojūčius, ko griebsitės suaugę? Vaikystėje jis sukeldavo euforiją. Argi to neprisiminsite?“.
  1. Cobainas visą gyvenimą vartojo narkotikus ir nusižudė vos 26 – ešerių, jo žmona irgi vartojo, bet sugebėjo nepaslysti.
Šis žmonių žudymas vaistais žinomas jau seniai ir labai akylai stebimas užsienyje, nes ten net visagalės farmacijos kampanijos atbaidė pacientus, kai pasirodė ne viena garsi knyga apie siaubingą šių vaistų poveikį. Užtenka prisiminti tokius pavadinimus, kaip „Prozaco karta“, vieno iš labiausiai psichotropinius vaistus kritikuojančios psichiatro Peterio D. Kramerio knygą „Įsiklausant į Prozacą“ arba jo – „Prieš depresiją“.
Kodėl tai neuždrausta ir kaip gaunamas pritarimas tokiam absurdui? J. Virpenas papirkinėjo ne vieną aukštą užsienio pareigūną, kur vaistų kontrolė daug griežtesnė, nei Lietuvoje, o čia, jūs patys žinote, gydytojai parduos bet ką, jei gerai sumokėsi.
Tai, kad jie remiami „iš šalies“, – dėsninga ir natūralu. Dėl to įvedinėjami įstatymai, kad receptuose būtų tik veikliosios medžiagos. Bandoma pažaboti šią mafiją, tik nesėkmingai ir aš pasakysiu, kodėl.
Uždrausti – dar ne išeitis
Galima uždrausti vieną vaistą vienu pavadinimu – atsiras kitas. Lietuva – ES narė, pati neturinti nė menkų galimybių rūšiuoti vaistus ir tikrinti mokslinius tyrimus. Jeigu pavyksta apgauti net Didžiosios Britanijos ar Vokietijos medikus, nemanykite, kad nepavyks apgauti Lietuvos. Viena kalbinta mokslininkė labai stebėjosi, kaip Lietuvoje taip paprastai leidžiama garbinti ginkmedį, kai pasaulyje nėra jokių įrodymų, kad jis kam nors padeda. Mokslininkės nuomone, jis gali sukelti vėžį. Tuo tarpu vaistinėse senyvos amžiaus žmonės šluoja panašius papildus iš kurių ne tik nėra jokios moksliškai įrodytos naudos, bet jie dar ir gali būti pavojingi.
Vartojate vaistus nuo aukšto kraujo spaudimo? Manote, kad pasveiksite? Ne. Jie tik taps nuolatiniu jūsų narkotiku, be kurio negalėsite gyventi. Jums reiks vis stipresnių vaistų. Jie taip sukurti, kad pripratimas didėtų.
Gydytojai skėsčioja rankomis ir sako, kad išeities nėra – nėra kitokių vaistų. Nėra kitokių vaistų ir depresijos, nerimo, nemigos problemoms gydyti. Net vaistų nuo skrandžio problemų rinka monopolizuota. Visur – tik du ar vienas pasirinkimai. Ir tokie, kurie tikrai jūsų neišgydys.
Štai čia ir problema. Rusų dar gūdžiais 1969 – aisiais išrastas paprastas Picamilon vaistas tinka tiek nuo aukšto kraujospūdžio, tiek nuo migrenos. Jis gerina kraujotaką ir protinį darbą. Mažesnės dozės slopina nerimą, didesnės veikia tonizuojančiai. Vaistas net teoriškai negali kenkti ir užsienyje yra pardavinėjamas kaip maisto papildas, nes jo formulė – tik vitaminas B3 ir GABA amino rūgštis. Baltarusijoje jo pilna. Klausimas – kodėl nėra Lietuvoje?
Tačiau klausimą norisi pratęsti – kodėl nėra ir Huperzino – A, gaunamo iš augalo Huperzia serrata? Šis vaistas padeda senyvo amžiaus žmonėms, turintiems atminties ir bendros kraujotakos problemų. Užsienyje jis visiškai lengvai prieinamas. Lietuvoje – tik nedidelis jo kiekis yra viename maisto papilde.
Panašių medžiagų pavadinimus gali tęsti praktiškai iki begalybės. Pažiūrėkite į pagrindinį vaistų paieškos puslapį www.vaistai.lt – ten ieškomiausias yra priprantamas Xanax, ketvirtoje vietoje, dar stipresnis raminamasis – Lexotanil. Jie abu ramina, bet prie jų taip greitai priprantama, kad užsienyje jo įsigyti galima tik su sunkia psichinės ligos forma. O Lietuvoje tai vaistai nuo visko – nerimo ir nemigos.
Kad visa tai būtų galima gydyti natūriai – Rhodiola Rosea (augalas), Phenibut (amino rūgštis) ar Phenylethamyne (natūralus alkaliodas) medžiagomis, niekam nešauna į galvą? Arba kad pasaulyje jau seniai nemiga gydoma tik natūraliai? O gal tai per brangu?
Palyginimui – Baltarusijoje Picamilon kainuoja tiek pat, kiek citramonas, visos kitos išvardytos medžiagos (jos visos – iš natūralių produktų), yra naudojamos įvairiuose maisto papilduose, bet neegzistuoja jokia korporacija, kuri viena turėtų joms patentą. Labai korporacijoms nenaudingi vaistai, kurie padeda.
Užtat Lietuvoje galite pagerinti senolių atmintį vienais iš naujausių vaistų – Rilutek. Mokslininkai mano, kad ateityje tai bus geriausias vaistas nuo senatvės įtakos žmogaus smegenimis. Vaistas Lietuvoje nekompensuojamas. Jo kaina – netoli 200 Eur.
Lietuvoje neįsileidžiami į rinką natūralūs, nekenksmingi ir padedantys vaistai arba tiesiog medžiagos, nes tai paprasčiausiai neapsimoka mus nuodijančioms farmacijos milžinėms, dirbančioms išvien su vaistinių tinklais ir tais pačiais geradariais gydytojais.
Medicinos mokslų profesorė, kuri nenorėjo būti įvardyta, pataria niekada nepasikliauti jokiu gydytoju ir kiekvieną vaistą ir medžiagą patikrinti – naudotis įtakingiausiais užsienio sveikatos žurnalais, nuolatos ieškoti kuo daugiau informacijos ir, pasak jos, jei neišmoksi gydyti savęs pats, greitai ir numirsi.
Maisto papildų, kurie pagaminti tik iš natūralių medžiagų, galima rasti užsienio interneto parduotuvėse. Jei turite giminių ar pažįstamų – mieliau gydykitės natūraliais produktais, nei leiskite save žaloti tiems, kurie tenori uždirbti. Jūsų išgydyti šitoje pramonėje nenori niekas.
Ar kas nors gali tai pakeisti?
Kad padėtis yra siaubinga, geriausiai parodo eilės vaistinėse, ligoninėse, net gatvėje žmonės nesišypso, visi kuo nors skundžiasi: tai skrandis, tai širdis, tai žarnynas. Ligos yra naudingos – vaistinėms, farmacijos kampanijoms, gydytojams. Jie nori, kad jūs sirgtumėte, nes pajamos vien už Prozac siekė kelis šimtus milijardų JAV dolerių.
Klausantis kai kurių sveikatingumo laidų, gali susidaryti įspūdis, kad maisto papildai išspręs visas problemas
– netikėkite nė vienu žodžiu. Maisto papildai apskritai beveik neturi kontrolės mechanizmo. Ten gali būti sumalta paprasta žolė ir niekas to nepatikrins. Ar daug žinote geriau pasijutusių nuo maisto papildų? Ar kam nors TIKRAI pagerėjo? Į žmogaus organizmą pripylus neadekvatų kiekį magnio jis gali labiau išsiderinti, nei susiderinti. Bet žmonės glėbiais neša per televizorių reklamuoja magnį, kaip vaistą nuo visų ligų, nors mūsų gyvenamajame regione jo mažiausiai trūksta. Daugiausia magnio yra grūdiniuose produktuose, ankštinėse daržovėse, žalumynuose, juodoje arbatoje, net geriamajame vandenyje.
Mokslininkais apsimetę šarlatanai nuolatos žaidžią šį žaidimą „tau trūksta to ar to“. Bet ar kada nors paklausėte savęs: kodėl perku magnį ar ginkmedį? Jeigu jums trūktų magnio, jums turėtų pasireikšti visi šie simptomai ir ryškiai: padidėti nervingumas, dirglumas, kraujo spaudimas, cholesterolio kiekis, sutrikti širdies ritmas, prasidėti nuolatinis nuovargio pojūtis, mėšlungis ir t.t. Net koncentracijos stovyklose niekam netrūko magnio – nes jo yra net vandenyje! Ginkmedžio iš esmės negali trūkti, o radusiems įrodymų, kad jis padeda, farmacijos kampanijos pastatys paminklą.
Kodėl Lietuvoje taip stipriai žaidžiama žmonių sveikata – neaišku. Matyt, kad farmacininkai tikrai ne veltui puikiai gyvena. Jie turi pakankamai pinigų, kad užkimštų visus, kurie pasako „ką nors ne taip“.
Be abejo, ir straipsnio autorius bus apkaltintas „žinių stoka“, „medicininio diplomo neturėjimu“ ir panašiais absurdiškais kaltinimais. Aš nesiteisinsiu – jei žinote geresnių būdų kaip išlikti sveikam ir tvirtam – mielai išklausysiu ką siūlote. Tada tiesiog visose duomenų bazėse peržiūrėsiu tai, ką siūlote, pasitarsiu su keliais neutraliais ekspertais ir galbūt išmėginsiu. Net jeigu jūs būtumėte Nobelio premijos laureatas. Nes knygos „Šalutinis poveikis – mirtis: išpažintys iš farmacijos virtuvės“ autorius J. Virapenas įspėja:
„Nuomonės formuotojo ir autoriteto vaidmens neįmanoma pakankamai įvertinti. Nuomonės formuotojai ir autoritetai yra tikroji valdžia. Nepaisant to, kaip atrodo faktai ir kaip toli yra pažengęs mokslas, viskas ką jie sako – visada yra teisybė“.
Tuo jis norėjo pasakyti, kad kuo didesnis autoritetas – tuo mažiau reikia juo tikėti. Sutinku.
Nepasitikėkite niekuo – net manimi. Viską tikrinkite savo protu. Kodėl? Net J. Virapenas buvo šokiruotas, kai jo mažamečiui sūnui iškilo grėsmė gerti vaistą nuo hyperaktyvumo. Net jis, žmogus, kuris puikiai supranta šio reiškinio absurdiškumą, nėra garantuotas, jog kažkas nepasikėsins į jo brangiausią turtą – mažametį sūnų.
Mūsų sveikata – naujas taikinys rinkoms. Ir jos padarys viską, kad mes įtikėtume, kad mums kažko trūksta. Ir paslėps bet kokias galimybes tai išsigydyti.
Dovydas Lileikis