Ultragarsinis tyrimas – savanoriškai apmokama mutacija – atpildas po 15-20 metų
Brangiosios moterys! Daugeliui iš jūsų buvo daromas ultragarsinis tyrimas – ir ne vieną kartą. Pagal gydytojų, draugių rekomendacijas ir paprasčiausiai dėl to, kad visoms jį daro. Tai, ką jūs perskaitysite žemiau, tikrai nepaliks jūsų abejingų. Ir pirmoji jūsų reakcija į šį straipsnį bus neigiama. Normaliam žmogui labai nepatinka jaustis apgautam. Jūsų pasąmonė sukils apginti jūsų garbės ir orumo.
Ji ras daug faktų ir argumentų, kad įrodytumėte pačios sau, jog šis straipsnis – absoliuti nesąmonė.
Bet neskubėkite, nesiskubinkite.
Atmeskite emocijas, pagalvokite ne apie save. Ne apie savo savimeilę.
Pagalvokite apie mažą žmogiuką, kuris negali pats apsiginti. Kurio gyvybė ir sveikata visiškai priklauso nuo jūsų.
Pagalvokite apie mažą žmogiuką, kuris negali pats apsiginti. Kurio gyvybė ir sveikata visiškai priklauso nuo jūsų.
Tik nuo jūsų. O gal jūs manote, kad medicina juo pasirūpins?
Neskubėkite, brangiosios mūsų moterys, atidžiai išsiaiškinkite. Ir žvilgtelkite į kitas temas šiame forume. Gero kelio
Neskubėkite, brangiosios mūsų moterys, atidžiai išsiaiškinkite. Ir žvilgtelkite į kitas temas šiame forume. Gero kelio
Ultragarsas be kaukės
Laikytas nekenksmingu ultragarsas gali… pažeisti genetinį aparatą. (Rentgeną kadaise taip pat laikė nekenksmingu…)
Tokią išvadą padarė Maskvos tyrėjai, vadovaujami vyresniojo Rusijos Piotro Petrovičiaus Gariajevo akademijos Teorinių problemų skyriaus vyresniojo mokslinio darbuotojo.
Smūgis genomui
– Turiu pripažinti, – pasakoja Gariajevas, – anksčiau mes labai bijojome, kad genetikos dėsniai gali būti naudojami taip, jog pakenktų žmonėms. O paaiškėjo, kad tai jau seniai daro… medikai. Nesuvokdami, ką darantys, jie veikia žmogaus genetinį aparatą. Ir dabar sunku net įsivaizduoti tolimas šio plataus masto eksperimento su žmonėmis pasekmes.
Biologinių mokslų kandidatas Piotras Gariajevas ir A. Beriozinas išsikėlė sau įžūlų tikslą: prasiskverbti į gyvos materijos šventų švenčiausiąją – bangų genomą, kuris valdo organizmo vystymąsi. Gamta rūpestingai saugo genomą nuo bet kokių įsiveržimų, kad ateities kartoms būtų išsaugotos paveldimos programos.
Žinoma, kad iš ląstelių išskirtos DNR molekulės skleidžia pačius įvairiausius garsus. Tai tikra gyvybės simfonija, kur tikriausiai esama visų audinių, organų ir sistemų „melodijų“, kurios gali sklisti pagal DNR komandas. Bet mokslininkai kol kas gali nustatyti tik šių akustinių virpesių spektrą. Jų tiek daug ir jie tokie silpni, kad juos atskirti gali tik itin jautri aparatūra.
Išskirti iš chaoso atskirus gyvybės garsus mokslininkams padeda… šviesos nešėjai – fotonai. Lazerio helio-neono spindulys nukreipiamas į virpančias DNR molekules – atsispindėdama nuo jų, šviesa išsisklaido ir jos spektrą įrašo tikslus prietaisas. Tokia matavimo sistema vadinama fotono koreliacijos spektroskopijos nustatymu.
Gariajevas ir Beriozinas supylė į kiuvetę DNR molekulių vandeninį tirpalą ir apdorojo ultragarsiniu generatoriumi.
Gariajevas ir Beriozinas supylė į kiuvetę DNR molekulių vandeninį tirpalą ir apdorojo ultragarsiniu generatoriumi.
Iki generatoriaus poveikio DNR molekulės skleidė garsus plačiame diapazone: nuo pavienių iki šimtų hercų. O po to molekulės su ypatinga jėga suskambėjo viename dažnyje: 10 hercų. Jis saugomas jau kelias savaites, kurios praėjo po eksperimento. Ir virpesių amplitudė nemažėja. Paprastai tariant, gyvybės simfonijoje įsivyravo viena šaiži nata.
– DNR darbą, – aiškina Gariajevas, – galima palyginti su greitai veikiančiu kompiuteriu, kuris priima milžinišką skaičių sprendimų. Bet įsivaizduokite, kad per kompiuterį trenkė dalba ir po to jis į visus klausimus pateikia vieną ir tą patį atsakymą. Kažkas panašaus nutiko ir bangų genome, kai mes apsvaiginome jį ultragarsu. Jo bangų matricos taip išsikraipė, kad jose staigiai sustiprėjo vienas dažnis. Ką šaukia fantomas?
Bet dar daugiau mokslininkų nustebino kitas faktas: akustinių virpesių spektras išsikraipė ne iš karto. Po poveikio jie patikrino, kaip skamba DNR preparatas, bet nerado jo „melodijose“ jokių pakitimų. Nuliūdę dėl nesėkmės, jie išpylė seną tirpalą, supylė naują ir užšaldė šaldytuve. O kai kitą dieną atitirpino ir vėl išmatavo, tiesiog apstulbo: nepažeistas DNR preparatas atrodė taip, tarsi būtų patyręs ultragarso apsvaiginimą.
Pagaliau labiausiai nustebino šis rezultatas. Jie paruošė naują DNR preparatą naujoje kiuvetėje, bet padėjo į seną vietą. Netikėtai preparatas „šaižiai suriko“, tarsi jį taip pat būtų apdoroję ultragarsu.
Pagaliau labiausiai nustebino šis rezultatas. Jie paruošė naują DNR preparatą naujoje kiuvetėje, bet padėjo į seną vietą. Netikėtai preparatas „šaižiai suriko“, tarsi jį taip pat būtų apdoroję ultragarsu.
Po daugybės patikrų mokslininkai padarė stulbinančią išvadą: ultragarsas „įskaudino“ DNR molekules ir jos tai „įsiminė“. Molekulės patyrė didžiulį sukrėtimą, po kurio atsigavo tik per ilgą laiką, o galiausiai suformavo skausmo ir baimės bangų fantomą, kuris liko tokio siaubingo joms eksperimento vietoje. Veikiant šiam fantomui, ir kitos DNR išgyveno panašų sukrėtimą ir taip pat „suriko iš siaubo“.
Kiti tyrimai parodė, kad ultragarsinės spinduliuotės metu dvigubos DNR spiralės atsivynioja ir net suyra – taip būna stipriai kaitinant šias molekules. Tokių mechaninių pažeidimų metu susiformuoja elektromagnetinės bangos, kurios sukuria fantomą. Jis pats geba ardyti DNR panašiai kaip aukšta temperatūra ir ultragarsas.
Kažkas panašaus vyksta, kai sužeistam žmogui nupjauna ranką arba koją, o po to jam daug metų skauda „tuščią vietą“. Gariajevo nuomone, fantomo efektas kartais atsiranda ir vėžinio naviko vietoje: jį pašalinus, lieka bangų matrica, kuri po to suformuoja naują piktybinių ląstelių koloniją.
Mokslininkai mano, kad jų eksperimento metu fantomo susiformavimo vietoje dalyvavo… vanduo, kuriame plaukiojo DNR molekulės. Veikiant ultragarsiniam generatoriui, šiame tirpale galėjo susiformuoti grupės iš kelių vandens molekulių – jos tapo mažais akustinių virpesių generatoriais, kurie iš visų pusių nepertraukiamai skambėjo ir žalojo DNR. Tuomet ant jų nutrauktų grandinėlių atsirado elektromagnetinių bangų sutirštėjimai – solitonai, kurie galėjo egzistuoti savarankiškai, maitindamiesi aplinkos energija. Šių solitonų visuma suformavo bangų matricą arba fantomą.
Mokslininkams net pavyko nufotografuoti DNR fantomą. Šalia preparato pasirodė ryškus sviedinukas, iš kurio išėjo išsišakojusios linijos. Tai panašu į medį, apšviestą žaibo blyksnio. Bet vietoj lapijos jį gaubė šviesus debesėlis iš itin lengvų mikrodalelių.
Fantomas „plaukiojo“ šalia DNR preparato, o kai šį pašalino, ir toliau sklandė virš tos vietos. Sklandantį „medį“ šviesaus debesėlio fone mokslininkai užfiksavo daugelyje nuotraukų.
Fantomas „plaukiojo“ šalia DNR preparato, o kai šį pašalino, ir toliau sklandė virš tos vietos. Sklandantį „medį“ šviesaus debesėlio fone mokslininkai užfiksavo daugelyje nuotraukų.
DNR groja laidotuvių maršą
– Šie eksperimentai rodo, – teigia Gariajevas, – kad ultragarsas sukelia ne tik DNR mechaninius, bet ir lauko pažeidimus. Tai reiškia, kad paveldimoje programoje gali atsirasti sutrikimas: iškraipyti laukai suformuos pažeistus audinius – iš jų negalės vystytis sveikas organizmas.
– Bet juk tai siaubinga! – pertraukiau aš mokslininką. – Dabar visame pasaulyje labai madingas ultragarsinis skenavimas. Metodas laikomas visiškai nekenksmingu, todėl jį plačiai taiko vaikų diagnostikai. „Peršviečia“ ultragarsu net nėščias moteris, kad sužinotų būsimo vaiko lytį. „Gamtos valdovų“ lengvabūdiškumas ir pasipūtimas tiesiog stulbinantis. Jie žino, kad kai kurie gyvūnai naudoja ultragarsą kaip ginklą: delfinai juo apsvaigina žuvis, kašalotai kalmarus ir t.t. Bet medikai pasiūlė panašų poveikį taikyti ligoniams – ir šie mielai sutiko, net atidavė savo vaikus eksperimentams su ultragarsu.
– O mūsų tyrimai parodė, kad ultragarsas gali būti itin kenksmingas gyvoms sistemoms. Ko tik mes nedarėme, kad pašalintume generatoriaus sukurtą iškraipantį fantomo efektą iš DNR. Permaišydavome ir skiesdavome preparatus, daug kartų juos užšaldydavome ir atitirpindavome, pakeisdavome senas DNR naujomis, bet garso poveikio vietoje vis tiek atsirasdavo anomalios bangų struktūros. Ši bangų matrica išlikdavo ir suformuodavo naujus sutrikimus paveldimose programose.
Baisu net pagalvoti, kad panašus efektas atsiranda žmogaus ląstelėse po ultragarsinės diagnostikos. Nieko keisto, kad šiuolaikinėse klinikose gimsta tiek daug ligonių ir išsigimėlių: ultragarsas galėjo iškraipyti jų bangų genomą. O kai suaugusiems žmonėms daro ligos pažeistų organų ultragarso tyrimą, juos tampa sunku gydyti. Vadinasi, nesuvokdami ką darantys, medikai eksperimentuoja su žmonėmis. Ir šių bandymų pasekmės būsimoms kartoms gali būti katastrofiškos. Galimas daiktas, kad su ultragarsine technika vykdoma „civilizuotų“ tautų vivisekcija. Jos pačios nutrina save nuo Žemės paviršiaus, kad užleistų vietą „laukinėms“ gentims. Taip, išties Dievas atima protą, kad pražudytų nuodėmingus žmones.
Bet jeigu Gariajevas teisus, neverta nusiminti: mokslininkai žino, kaip išvengti genetinės katastrofos. Juk jie išmoko įvesti į DNR ne tik naikinančią, bet ir naudingą informaciją.
Malda stipresnė už radiaciją
Pvz., tyrėjai atliko eksperimentus su kviečių ir miežių grūdais, kurie gavo nuo 2 iki 10 tūkstančių rentgenų dozę. Aukštų energijų dalelės suardė chromosomas – atrodė, grūdai jau žuvę. Tačiau mokslininkai apdorojo juos specialiomis elektromagnetinėmis bangomis, ant kurių buvo akustiniai žmogaus kalbos virpesiai. Ir ne paprastos, o ritmiškos, nukreiptos į aukštą idealą – paprasčiau tariant, maldos. Po to grūduose susiformavo sveikų chromosomų bangų „karkasai“ ir ant jų atsistatė suardytos chromosomos. Ląstelių genetinis aparatas stebuklingu būdu atsikratė pažeidimų.
Kol kas šią technologiją turi tik rusų mokslininkų grupė, vadovaujama Gariajevo. Laimei, maldos gali atstatyti sveikatą ir be techninių įrenginių pagalbos: tai įrodo tūkstantmetė religijos patirtis. Meldžiantis šventiesiems ir paprastiems žmonėms, kurie kreipdavosi į juos pagalbos, pakildavo nusilpusieji, praregėdavo aklieji, atgydavo mirusieji. Ir dabar mokslininkai bando rasti paaiškinimą šiems stebuklams.
Matyt, maldos sužadina genetiniame aparate rezervinius mechanizmus, kuriuos suformavo mūsų tolimi protėviai. Šie mechanizmai geba daug kartų padidinti atsparumą žalingiems aplinkos veiksniams.
Pvz., žinoma, kad milžiniški driežai – varanai – atlaiko nežmoniškai didžiules radiacijos dozes. Šie senoviniai gyvūnai įgijo tokį gebėjimą prieš dešimtis milijonų metų, kai gyveno kartu su dinozaurais. Mezozojaus laikotarpio pabaigoje smarkiai padidėjo radioaktyvusis fonas. Galbūt dėl to ir žuvo dinozaurai. Tuo tarpu driežai prisitaikė ir išgyveno iki mūsų laikų. O žmonės nuo to laiko labai smarkiai pasikeitė. Tačiau mūsų genofonde, laimei, išliko senųjų protėvių gebėjimas atsistatyti po stiprios spinduliuotės. Reikia tik išmokti įjungti šią senovinę programą, kuri driežuose greičiausiai realizuojasi fantominių mechanizmų dėka.
Pvz., žinoma, kad milžiniški driežai – varanai – atlaiko nežmoniškai didžiules radiacijos dozes. Šie senoviniai gyvūnai įgijo tokį gebėjimą prieš dešimtis milijonų metų, kai gyveno kartu su dinozaurais. Mezozojaus laikotarpio pabaigoje smarkiai padidėjo radioaktyvusis fonas. Galbūt dėl to ir žuvo dinozaurai. Tuo tarpu driežai prisitaikė ir išgyveno iki mūsų laikų. O žmonės nuo to laiko labai smarkiai pasikeitė. Tačiau mūsų genofonde, laimei, išliko senųjų protėvių gebėjimas atsistatyti po stiprios spinduliuotės. Reikia tik išmokti įjungti šią senovinę programą, kuri driežuose greičiausiai realizuojasi fantominių mechanizmų dėka.
– Ypatingas kai kurių organizmų atsparumas kenksmingiems poveikiams paaiškinamas tuo, – sako Piotras Petrovičius, – kad jie geba išsaugoti sveikas savo ląstelių, audinių ir organų bangų matricas. Juos be perstojo ardo radiacija, nuodingi chemikalai, elektromagnetiniai laukai, bet suirusios molekulės atsistato pagal bangų matricų schemas. Mes sužadinome šį gebėjimą kviečių ir miežių grūduose, bet jį galima atstatyti ir žmogui. Tada jame atsiras organizuojantis pradas, tam tikras sveikatos fantomas, kuris pastoviai apsirūpins nauju kūnu. Kad ir kiek ląstelių žūtų, vietoj jų visada susiformuos naujos. Tokiam žmogui nebaisi jokia spinduliuotė, įskaitant ultragarsą. Jis nesens veikiant šiam jaunystės fantomui.
Anksčiau Gariajevo grupė iš principo neeksperimentavo su žmonėmis, baimindamasi nenumatytų pasekmių jų genetiniam aparatui. Tačiau mokslininkų įsitikinimas susvyravo, kai jie suprato, kad kiti „specialistai“ seniai naikina šį aparatą, nesuvokdami, ką daro. Gali paaiškėti, kad šie eksperimentai nuėjo pernelyg toli ir atstatyti pažeistą žmonijos genofondą pavyks tik dirbtiniais metodais – kaip ir per bandymus su spinduliais paveiktais kviečiais bei miežiais.
Kai kurie žmonės gali tai padaryti be technikos pagalbos. Daugelis mūsų protėvių išsigydydavo maldomis nuo pačių baisiausių negalių. O šiuolaikinė karta galbūt tokia nepajėgi dėl to, kad užmiršo maldas.
P.S. Maldos nereiškia, kad reikia daužyti kaktą ir ūdyti save „nuodėmingą“ prieš svetimą krikščionišką dievuką. Išsamiai skaitykite čia. Malda – nuo žodžio „tarti“, vadinasi, kalbėtis su Jėga, kuri didesnė už tave, su Vieningu Gyvu Pasauliu, Motina-Žeme – su Dievu. Maldoje žmogus išsako savo troškimą, tapti geresnis, susijungti su Pasaulio Siela, linki gero artimiesiems, sau ir viskam, kas gyva.
Filmas „Nėštumas ir ultragarsas“
Telekompanija „TV Centr“, laida „Olego Vakulovskio X skyrius“.
Trukmė: 29 minutės
Pagrindinis pokalbis tema: „DNR molekulės, genai, chromosomos ir išorinių laukų poveikis jiems“, o artėjant laidos pabaigai, analizuojama papildoma tema „Ar ultragarsas nėštumo metu nekenksmingas?“
Pagrindinis konsultantas šiame filme – Piotras Petrovičius Gariajevas, biologinių mokslų daktaras, Rusijos medicinos-techninių mokslų akademijos akademikas.
„Informacija, kurią mes parodysime ir įgarsinsime per artimiausią pusvalandį, vargiai telpa į įprastinius rėmus.
O jeigu būti sąžiningiems – iš viso netelpa. Ir iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad visa tai – jokių stabdžių neturinčio ligoto, į mokslą linkusio rašytojo fantasto vaizduotės vaisius.
Bet svarbiausia, reikia į tai atsižvelgti labai rimtai, nes kalbama apie pačius rimčiausius mokslinius tyrimus ir pačius rimčiausius mokslininkus.“
Genetikai įsitikinę, kad bet kokios gyvos būtybės, įskaitant žmogų, vystymąsi užprogramavo chromosomose įrašyta informacija. Manoma, kad daugiau jos laikyti nėra kur. Būtent ten turi būti įrašyta visa informacija – kokia griežta tvarka reikia sintetinti baltymus kaip organų statybinę medžiagą, kad po to tie organai būtų renkami, ir kiekvienas iš jų turi būti būtent savo vietoje, sąveikaudamas su kitais organais ir kurdamas vieningą organizmą. Belieka tik stebėtis ir žavėtis gamta – kaip ji sugebėjo tokį informacijos kiekį patalpinti į ląstelės branduolį, kurį sunku įžiūrėti net per mikroskopą.
Kaip tai pavyksta? Akademiko Piotro Gariajevo nuomone, tik vienu būdu – informacija įrašoma bangų lygmenyje, naudojant elektromagnetinę ir akustinę spinduliuotę. Gariajevas atliko eksperimentą, kuris po to buvo vykdomas daugelyje laboratorijų ir praktiškai visada parodydavo tą patį rezultatą.
Kaip tai pavyksta? Akademiko Piotro Gariajevo nuomone, tik vienu būdu – informacija įrašoma bangų lygmenyje, naudojant elektromagnetinę ir akustinę spinduliuotę. Gariajevas atliko eksperimentą, kuris po to buvo vykdomas daugelyje laboratorijų ir praktiškai visada parodydavo tą patį rezultatą.
Pasirodo, mūsų DNR molekulės yra antenos. Ir ne tik DNR, bet ir baltymai, nes juose yra metalų, metalų atomų, kurie yra savotiškos antenos, nukreiptos į kosmosą ir priimančios dalinai valdančią kosminę informaciją. Kodėl? Esama paprastų eksperimentų. Tų pačių varlių ikriukų, patalpintų į vadinamąsias magnetinio lydinio bombas – metalines ekranuotas ląsteles, kur sukurtos visos sąlygos, išskyrus vieną, išorinis elektromagnetinis laukas maksimaliai sumažintas ir iškraipytas. Ir pasirodo, tokie embrionai, tokie ikriukai magnetinio lydinio bombose virsta išsigimėliais… Daroma išvada, kad normali išorinė elektromagnetinė aplinka yra absoliučiai būtina, ji sukuria tam tikrą bangų metabolizmą, bangų reguliaciją, kuri eina iš kosmoso…
Samogitia inf.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą