Vilniaus apygardos teismas visiškai reabilitavo KGB ir sovietinę Lietuvos okupaciją Aurimas Drižius

Vilniaus apygardos teismas visiškai reabilitavo KGB ir sovietinę Lietuvos okupaciją

Aurimas Drižius

Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismo neseniai paskelbtos nutartys visiškai reabilitavo KGB ir sovietinę Lietuvos okupaciją.

Disidentai Nijolė Sadūnaitė, Algirdas Endriukaitis, Jonas Volungevičius ir kiti  kreipėsi dėl KGB-istų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jie persekiojo žmones, kurie leido „Lietuvos Katalikų bažnyčios kroniką“, sodino juos į kalėjimus už antitarybinę veiklą.

Tačiau nepriklausomos Lietuvos teismas ir prokuratūra visiškai reabilitavo KGB –istus, : „nes KGB buvo teisėsaugos institucija“.

Dar įdomiau lietuviškas teismas traktavo partizano Kraujelio veiklą – jo žmoną sovietai buvo nuteisę keturiems metams lagerio už tai, kad slėpė savo vyrą, o laisvos Lietuvos teismas visiškai pritarė sovietiniam teismui : „sunkių nusikaltimų asmenų slėpimas pats savaime yra nusikaltimas, už kurį baudžiama“.

Vilniaus apygardos teismas (VAT) nusprendė, kad KGB atliktos kratos pas disidentus buvo visiškai teisėtos „nukentėjusioji nepagrįstai teigė, kad 1966 m. pas ją atlikta krata buvo neteisėta, nes ją sankcionavo KGB įgaliotinis, suderinęs su KGB generolu“.

„Negalima sutikti su prokuroro nuomone, kad Kraujelis buvo persekiojamas ne kaip valstybinis, bet kaip kriminalinis nusikaltėlis“, - teigia laisvos Lietuvos Apeliacinis teismas, - Kraujelis buvo suimtas ne kaip partizanas, bet kaip asmuo, padaręs sunkius nusikaltimus“.

„Partizanai, kaip politinė grupė, neegzistavo, - nusprendė teismas. Nors sovietai teisė Kraujelį už tėvynės išdavimą.

„Byloje nėra jokių įrodymų, kad 1965 m. sovietų tikslas buvo fiziškai išnaikinti partizanus, - teigia VAT.

Teismas nusprendė, kad KGB generolas Misiukonis buvo apdovanotas teisingai – „už iniciatyvą ir ryžtingumą“. „KGB generolas Misiukonis nebuvo atsakingas už KGB veiklą“, - teigia teismas.

Jonas Volungevičius stebėjosi, kad dabartiniai Lietuvos teismai nusprendė, kad visi KGB-istai, persekioję disidentus sovietmečiu, elgėsi teisėtai.

Vilniaus apygardos teismo nutartis : „..Be to, ikiteisminio tyrimo teisėjas konstatavo, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad asmenys, gaminę ir platinę religinio pobūdžio leidinį ‚Lietuvos Katalikų bažnyčios kroniką“ ar prieš šios veiklos prisidėję, buvo teisiami ir nuteisti kriminalinėmis bausmėmis ne nepriklausomo ir bešališko teismo sprendimo ar be gynybos garantijų teisme..vien tas faktas, kad  nukentėjusieji buvo nuteisti tuo metu veikusių teismų už pasipriešinimą okupaciniam režimui, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad buvo padaryta nusikalstama veika...nebuvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių nusikaltimus žmoniškumui“.

„man atrodo, kad visiems aišku, kokie buvo teismai ir gynybos garantijos sovietmečiu, - stebėjosi Jonas Volungevičius, - kada į lagerį pas mane atvažiuodavo KGB-istai ir iš pradžių labai gražiai prašydavo, kad parašyčiau atgailą į sovietinę spaudą, tai jie vėliau lakstė po kambarį ir grasindavo, kad mane supūdys kalėjime, ir kad aš iš jo neišeičiau. Todėl man labai li9dna, kad laisvos Lietuvos teismais taip elgiasi, ir aš nematau jokio skirtumo nuo sovietinių teismų.

„Tie teisėjai neparodė lojalumo Lietuvos valstybei, kaip reikalauja teisėjų etikos kodeksas, - teigė signataras Algirdas Endrukaitis, - mūsų visų skundų pagrindas buvo sovietinių teismų nuosprendžių citatos.

Beje, Lietuvos apygardos teismas nepabijoję ir suklastoti savo nutarties, įrašydami žinomai melagingų duomenų. Pvz., nutarime parašyta, kad „nepagrįstai tvirtinama, kad sovietinių teismų procesai buvo slapti“. Nors net tų sovietinių teismų nuosprendžiuose parašyta, kad procesas vyko slapta.  Teismas nurodė, kad „nenustatyta, kad buvo kokių nors sovietinių kolaborantų piktnaudžiavimo arba kad jie galėjo žinoti, kad jie pažeidžia žmoniškumą“. VAT topas – „jokio trėmimo nebuvo, kadangi jis buvo taikomas kaip nuteisimo bausmė“.  Dar vienas topas – „nuteistieji turėjo visas baudžiamojo proceso garantijas“.  Arba kitas – „neįrodyta, kad persekiojimas vyko nuolat ir sistemingai“.  „Tarptautinės teisės taikymas šiais atvejais nelaikytinas esminiu“. ‚Okupaciją vykdė ne tie patys asmenys“, - taip aiškino vienas prokuroras.  „Neįrodyta, kad būtų tyčia persekioję nukentėjusiuosius“. „Nėra pagrindo bausti pareigūnus dėl nusikaltimų žmoniškumui“.

Šių topų autoriai – prokurorai  Gedvydas Vaivada, Eugenijus Papučka, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius, Vilniaus apygardos teismo teisėja Aiva Survilienė (nuotraukoje)

Tai, kad KGB-istai sumušė disidentą Andreiką, tai prokuratūra atsisakė tirti šį nusikaltimą, nurodydama, kad žmogų turėjo mušti bent tris kartus.

Nijolė Sadūnaitė : „Kas liečia „Lietuvos Katalikų bažnyčios kroniką“, tai tiesos monopolį iki šiol turi mūsų broliai KGB – jie neklystantys, o visi, kiti, kurie buvo tardomi KGB, o vėliau apdovanoti Vyčio Kryžiaus ordinais ir Laisvės premija, t.y. pripažinti, kad jie nėra melagiai, tačiau Lietuvos TSR Aukščiausias teismas 1988 m. mane ir vyskupą Sigitą Tamkevičių reabilitavo. Nors tuo metu aš jau buvau parašiusi dvi knygas, kurios buvo išverstos į septynias kalbas. Knygose aprašytas visas tas grubus tardymas, kuris tęsėsi pusę metų ir grasino, galiausiai uždaryta į psichiatrinę ligoninę, kai nedaviau parodymų.  Turiu net dokumentų, kad mane tardė net ir po 20 val. Aišku, aš negaliu dabar įrodyti, kad buvau „prišerta“ narkotikais, nors jau buvo „perestroika“, ir mano tardymo laukė KGB generolas Eismuntas. Tas rodo, kad buvo peržengtos visos ribos. Tačiau šiandien prokurorai mums sako, kad mes visi melagiai, ir niekas mūsų tada netardė, o tik labai gražiai apklausinėjo, ir nepažeidė jokių to meto instrukcijų. Todėl ir skaudu. Mes nenorime, kad tų broliukų KGB-istų visiškai nubaustų, tačiau norime truputį palengvinti jų gyvenimą – jeigu jie pripažins, kad taip, jie buvo priversti elgtis neteisingai, tai jų gyvenimas ir sąžinė palengvėtų.  Todėl norime tik vieno – Tiesos ir teisingumo, ir kad paskui mes visą amžinybę būtume drauge.  Nes melagins į Dangaus karalystę nepateks.

Algirdas Endriukaitis sako, kad  disidentai bandys pasinaudoti 172/2 BK straipsniu „Tarptautinių nusikaltimų neigimas“ „Šie teisėjai ir prokurorai neigia, kad Lietuvoje buvo vykdomi tarptautiniai nusikaltimai, - sakė A.Endriukaitis, - taip pat jų veikloje įžiūrime ir BK 228 str. „Piktnaudžiavimas“ požymių. Matome, kad teisėjai ir prokurorai bandė pateisinti tarptautinius nusikaltimus, t.y. Lietuvos okupacijos ir KGB veiklą, todėl turi būti traukiami atsakomybėn.  Be to, jie paneigia tarptautinių teismų praktiką, kurioje yra aiškiai įvardijama, kas yra žmonių persekiojimas už politinius ir religinius įsitikinimus“.

„Iki šiol niekas nelietė teisėjų, nes jie yra paskelbti neliečiamais, - mano A.Endriukaitis, - mes nepaneigiame teisėjų neliečiamumo pricipo, ir nebandome jiems nurodinėti. Tačiau kada teismas pasako, kad KGB yra teisėsaugos institucija, ir kad partizano žmona teisingai buvo nuteista kalėjimu todėl, kad slėpė vyrą, tai teismai labai priartėja prie Burokevičiaus linijos. Kreipsimės į Seimo komitetus ir kitas institucijas, kad jie nagrinėtų tai, ką daro Lietuvos teismai“.

Jei manote, kad mūsų darbas Jums reikalingas, galite paremti: "Mūsų Gretas" – bendraminčių sambūrį. Viešoji Įstaiga "Kaisakas", LT477300010078090515, aukojant rašyti "auka Mūsų Gretų veiklai". Privačiai – Kazimieras Juraitis, LT367300010072535911