Kai mirė Džordžo Karlino žmona, žinomas aštunto-devinto dešimtmečio aštrialiežuvis ir satyrikas parašė šiuos neįtikėtinai teisingus žodžius, kurie išliko teisingi ir mūsų dienomis.
Mūsų laikmečio paradoksas – mes turime aukštus pastatus, tačiau labai žemą pakantumą, plačias magistrales, tačiau siaurus požiūrius.
Mes išleidžiame daugiau, o turime mažiau, perkame daugiau, o džiaugiamės mažiau.
Turime didžiulius namus, o šeimos mažesnės, turime didesnius patogumus, bet nebeturime laiko.
Turime geresnį išsilavinimą, tačiau mažiau proto. Daugiau žinių, tačiau prasčiau vertiname situaciją. Turime daugiau ekspertų, tačiau daugiau problemų. Geresnę mediciną, tačiau prastesnę sveikatą.
Geriam pernelyg daug, rūkome pernelyg daug, pernelyg neatsakingai leidžiame pinigus, pernelyg mažai juokiamės, pernelyg greitai važinėjame, per lengvai užpykstame, per vėlai gulamės miegoti, per daug pavargę pabundame, per mažai skaitome, per daug žiūrime TV.
Mes turime baisiai daug įvairių pretenzijų, tačiau nebeturime vertybių. Per daug kalbame, per retai mylime, pernelyg dažnai jaučiame neapykantą. Žinome, kaip reikia išgyventi, bet nežinome, kaip gyventi. Pridedame metus prie savo gyvenimo, tačiau nepridedame gyvenimo į tuos metus.
Pasiekėme Mėnulį, tačiau tingime pereiti į kitą gatvės pusę ir susipažinti su kaimynu.
Užkariaujame kosminę erdvę, bet ne dvasinę.
Atliekame didžius, tačiau anaiptol ne pačius geriausius darbus.
Valome atmosferą ir gamtą, tačiau teršiame širdis.
Pajungėme sau atomą, bet ne savus prietarus.
Rašome daugiau, o sužinome mažiau.
Planuojame daugiau, o pasiekiame mažiau.
Išmokome skubėti, bet ne laukti.
Kuriame naujus kompiuterius, kurie saugo milžinišką kiekį informacijos, o bendraujame vis mažiau.
Gyvename greito maisto ir prasto virškinimo, didelių žmonių ir susmulkėjusių sielų, greito pelno ir sudėtingų santykių laikais.
Tai šeimos pajamų augimo ir skyrybų gausėjimo, gražių namų ir sugriautų šeimos židinių laikmetis.
Trumpų atstumų, vienkartinių sauskelnių, vienkartinės moralės, santykių vienai nakčiai, nereikalingo svorio ir viską darančių tablečių – raminančių, nuskausminančių, žudančių – laikmetis.
Gyvename epochoje, kai technologijos leidžia šiam laiškui patekti jums į rankas, pasidalinti juo ar tiesiog sunaikinti vienu mygtuko „Delete“ paspaudimu.
Skirkite daugiau laiko tiems, kuriuos mylite, nes jie su jumis bus ne amžinai.
Karštai apkabinkite artimą žmogų, nes tai vienintelis lobis, kurį galite jam dovanoti iš širdies ir jis nekainuoja nė cento.
Sakykite „Myliu“ mylimiesiems, bet iš pradžių išties tai pajauskite.
Bučinys ir apkabinimas gali įveikti bet kokius nemalonumus, jei sklinda iš širdies.
Laikykitės už rankų ir vertinkite momentus, kai esate kartu, nes ateis laikas, kai šio žmogaus nebebus greta.
Suraskite laiko meilei, bendravimui ir galimybei pasidalinti viskuo, ką turite pasakyti.
Nes gyvenimas matuojamas ne įkvėpimų ir iškvėpimų skaičiumi, o momentais, kai užgniaužia kvapą.