Rugsėjis – mokslo metų pradžia, kiek vaikai patirs stresų mokykloje, nuo ryto iki vakaro, namų darbai, o kur dar egzaminai…sistema – programuoja kolektyvinį vaikų tikėjimą į tą realybę, kuri reikalinga sistemai palaikyti, formuoja paklusnumo mentalitetą ir draudimų kompleksus: „aš negaliu“, „tu negali“ …vaikai turi siekti žinių, bet ar tokių, kurias nustatė sistema, kuri nusprendžia ką vaikai turi žinoti, o ką – ne, o gal sistema turi įgaliojimus iš Kūrėjo?
Šiandien žinau, kokia mūsų tikroji prigimtis – yra dvasine ir materialiosios pusių sąjunga, o mokyklose rodoma tik materialiąją pusę, o pažinti dvasinę pusę niekas nemoko, netgi kartojama, kad ji neegzistuoja, todėl esame atskirti nuo išorinio pasaulio specialiai, tam, kad nematytume sąsajų tarp tikrovės reiškinių, kurie mezgasi pirmiausia dvasinėje pusėje ir pasireiškia per kasdieninias situacijas…
Sistema nori, kad nematytume šių giluminių dalykų, tai ką mes vadiname švietimu, iš tikrųjų ne atveria kelią žinojimui, bet užmerkia akis.. kaip sakė A. Einšteinas, tikrai išsilavinęs žmogus tampa tada, kai pamiršta ką yra išmokęs mokykloje…
Žinant tai, ar galiu būti abejinga ir apie tai tylėti… Jeigu ir toliau žmones tikės sekama pasaka, tai bus akla minia… Gal laikas atsimerkti!
Jolanta De Queiroz Gotlevskiene