TRŪKSTA GASPADORIŲ
Kęstutis K.Urba
2008-2009 metų krizės metu Lietuvos žemės ūkis kūrė apie 10 proc. bendro vidaus produkto („bėvėpė“). Turėtų jis būti rimta atspara valstybei ir būsimų galimų krestelėjimų metu, juolab pasaulyje burnų sparčiai gausėja, o ir Kinijos rinka po penkių asmeninių ex-premjero dr.Alg.Butkevičiaus pokalbių su jų ministru pirmininku keleto metų laikotarpyje mums jau atverta. Paklausa visada egzistuos.
Deja, su kiekvienais metais ženkliai prastėja žemdirbystės „kraujagyslių“ – melioracijos sistemų būklė.
Jų vertė siekia per 2.0 mlrd. eurų, o virš 50 proc. valdo valstybė – apie 52 tūkst.km magistralinių melioracijos griovių. Dar prieš tris metus buvo konstatuota, kad 10 tūkst.km yra prastos būklės, o renovuotina buvo pusė sklypų. Lietingą 2017 m. rudenį iš 2.5 mln ha kritinėje būklėje buvo 2 mln.ha.
Kas gi nutiks su žemės ūkiu, jei po sausros šiemet, dangus 2019 m. vėl „išsiverks“? Vėl bus prarasti šimtai milijonų, o ES atseikės vėl varganus 17 mln. eurų labiausiai nukentėjusiems. Tuo metu V.Šapoka besiruošiantis naujai krizei ruošiasi užmarinuoti dar 98 mln. eurų, kai krizinėje būklėje yra ne tik melioracija, bet ir polderiai. Tai kur logika ir elementarus protas? Laukia ministeris krizės, kai ji čia pat jau yra laukuose. Dar 2016 m. derlingiausių žemių Kėdainių rj. šlapynėmis buvo virtę 7 proc. dirbamos. 2008 metai buvo paskutiniai, kai melioracijos sistemai buvo atseikėta 82 mln. litų, o 2009-aisiais valstybės biudžete surasti jau tik 37 mln. litų, o vėliau finansavimas dar labiau sumenko.
Dar vienas „ūkiškumo perlas“ išryškėjo gražiame Ukmergės rajono pilotiniame projekte, kuriame du vaikų darželiai nutarė 80 proc. maisto pirkti vien iš ekologinių ūkių. Savikaina vaikui dienai nuo 2.40 euro šoktelėjo iki nerealių 4.60 dar ir todėl, kad Ukmergės rajono ūkiai pajėgūs pateikti tik 35 proc. reikalingo maistui gaminti produktų kiekio. Kiti gi surankiojami ir vežami 150 km spinduliu, kad ir nuo Šilalės, tad kurgi savikaina neišaugs? Tačiau pažvelkime į vietinę Ukmergės rj. situaciją. Dar prieš metus ten buvo registruoti Darbo biržoje 359 ieškantys pagalbinio darbo, 7 agronomai, o pardavime rinkoje 22 žemės ūkio paskirties sklypai, ir trys dešimtys kaimo bendruomenių, kurios suinteresuotos trumpa ekomaisto tiekimo grandine į artimiausią darželį ar mokyklą. Juolab Maisto ir veterinarijos tarnyba signalizuoja apie užterštą liekamaisiais herbicidais kas antrą produktą, tiesa neviršijant taip vadinamos normos, tačiau medikai signalizuoja apie III vaikų alergizacijos bangą. Sprendinį dar prieš metus buvo pateikęs atsakingas už vieną svarbiausių makroekonominių rodiklių – užimtumą Ūkio ministras V.Sinkevičius: bendruomenių kooperatyvai, tačiau vakar atsakingas už bendruomenes SADM viceministras E.Bingelis negalėjo tuo patikėti.
Jis nesuprato, kad tai bendras bent penketo ministerijų reikalas: ŽŪM, FM, SADM, SAM, ŠMM, ir, po to, VRM (regionų politikos lėšos) bei Ūkio ministerija (parama eko-eksporto išauginimui). Kas išjudins tarpministerinę problemą dar ir SAM Mitybos skyriaus vadeivai A.Kranauskui absurdiškai džiūgaujant, kad padavė daugiau daržovių mokykloms? Taigi, kad ir gausiau ne tik herbicidų, bet ir pesticidų bei fungicidų likučių greta visų E konservantų, dažiklių, puriklių, kvapiklių ir puriklių bei skoniklių kituose produktuose.
Pagarbiai - Kęstutis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą