SANTALKA LIETUVAI KRIZĖS METU

 SANTALKA LIETUVAI KRIZĖS METU

                      Koronaviruso (COVID-19) sukeltos grėsmės akivaizdoje stebime uždaromas vidaus sienas tarp ES bendrijos narių, patiriame žmonių ir prekių transportavimo bėdas. Iš toliausių kraštų skubantys  sugrįžti tautiečiai akivaizdžiai liudija, kur yra namai ir Tėvynė. Lietuva yra čia. 

                      Lietuvos piliečiai šiandien įsitikina, kad kiekvieno asmeninė galimybė apsiginti ir apsaugoti savo artimuosius, šalia esančius žmones didžia dalimi priklauso nuo visų mūsų valstybės institucijų ir piliečių susitelkimo, gebėjimų ir turimų išteklių. Laukti pagalbos iš užsienio būtų neatsakinga. 

                      Lietuvos valstybės ateitį lems ir nūdienos patirtis. Ar imsimės iš esmės keisti esamą ekonomikos modelį ir nuo bankų, didžiųjų prekybos centrų diktuojamų taisyklių pereisime prie socialiai orientuotos žaliosios ekonomikos? Ar  sudarysime  sąlygas

panaudoti vietos gamybos pajėgumus žmonių poreikiams tenkinti? Ar naudosime Lietuvos išteklius, leidžiančius garantuoti valstybės stabilumą ir jos gyventojų saugumą? Saugumą ir krizių atvejais.

                      Lietuva turi dvi iš esmės skirtingas veikimo galimybes

                      Pirma galimybė – numarinti savo valstybę, finansinėmis milijardinėmis injekcijomis palaikant esamą besaikio vartojimo skatinimo ekonomikos modelį naudingą bankams ir stambiųjų subjektų savininkams, didinant skolinimąsi ir „pravalgant“ skolintas lėšas, švaistant savo žmogiškuosius ir gamtinius išteklius, naikinant tausojančios žemdirbystės kultūrą.

                      Antra galimybė – atgaivinti savo valstybę, sudarant sąlygas ir numatant konkrečias priemones palaipsniui keisti esamą ekonomikos modelį, orientuotą ne į eksporto skatinimą dėka žemo darbo užmokesčio, o į Lietuvos valstybės ir jos piliečių vidaus poreikių tenkinimą, užtikrinant sveiką gyvenimo būdą ir tvarią aplinką. Būtina formuoti  socialiai orientuotą žaliąją ekonomiką, kuri paremta solidarumo ir susitarimo (o ne konkuravimo) principais, o jos pagrindinis tikslas – būtiniausių valstybės gyventojų poreikių tenkinimas, o ne tik kapitalo kaupimas ir vaikymasis vis didesnių BVP auginimo tempų.

                      Kartų solidarumo sąjungos – SANTALKOS LIETUVAI nariai jau inicijuoja ir dalyvauja, steigiant Rietave ir Lazdijuose regioninius žaliosios ekonomikos plėtros centrus, kurie vietos ūkininkams padės panaudoti tradicinės žemdirbystės kultūros žinias ir patirtį, propaguos kompleksinio ir ekologiško ūkininkavimo formas, padės sukurti trumpąsias maisto gamybos ir tiekimo grandines, aprūpinat kokybiškais produktais ne tik ugdymo ar sveikatos įstaigas, bet ir pačius gyventojus. Tokių inovacijų centrų atsiradimas Žemaitijos ir Dzūkijos regionuose, neabejotinai paskatins tolygesnę regionų plėtrą ir taps sektinu pavyzdžiu kitiems Lietuvos regionams. 

                      Kartų solidarumo sąjunga – SANTALKA LIETUVAI siūlo

                      Socialinio ekonominio saugumo ir stabilumo srityje

                      1.Steigti Valstybinį komercinį banką — valstybinių institucijų ir įstaigų finansinių atsiskaitymų centrą, vykdantį smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimą.

                      2. Panaikinti įstatyminius suvaržymus ir sudaryti realias prielaidas vietinių bendruomenių ūkiniams subjektams teikti paslaugas ir produktus savivaldybių įstaigoms ir organizacijoms.

                      3.Verslą pradedantiesiems sudaryti sąlygas pirmuosius dvejus metus nemokėti mokesčių, išlaisvinti juos nuo sudėtingų verslo administravimo procedūrų.

                      4. Skatinti savivaldybes atkurti ar naujai įsteigti smulkaus verslo konsultacijų informacinius centrus.

                      Ekologijos ir sveikos gyvensenos srityje

                             1. Apsirūpinimas savo gamybos maisto produktais yrvalstybės stabilumo garantas ir Nacionalinio saugumo sudėtinė dalis.

                      - žemės ūkyje jau artimiausiu metu privalome plėtoti tausojančią žemdirbystę ir gyvulininkystę, skatinant nuosavos produkcijos perdirbimą;

                      - diegti kompleksinio ir ekologiško ūkininkavimo formas, kad iki 2025 metų ekologiškos kultūros užimtų ne mažiau kaip 20 proc. žemės ūkio naudmenų;

                      - kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines, mažinant atstumus nuo lauko iki stalo  (50 km ribose), taip pateikiant aukštesnės biologinės vertės produktus, mažiau teršiant aplinką.

                      2. Remti atsakingo verslo, ekologinio ūkininkavimo, sąžiningos prekybos sistemas bei iniciatyvas, aiškinti saikingo vartojimo ir žiedinės ekonomikos privalumus.

                      Inovacijų ir kūrybos srityje

                      1.Versle ir ekonomikoje, remtis žiniomis ir taikomaisiais mokslais — tai padėtų sukurti aukštesnę pridėtinę vertę.

                      2.Valstybinių mokslo institucijų veiklą vertinti pagal indėlį į Lietuvos verslo pridėtinės vertės gaminimą ir paslaugų sektoriaus vystymąsi regionuose.

                      Dr. Arvydas Juozaitis,

                             Kartų solidarumo sąjungos – SANTALKOS LIETUVAI,

                      Visuomeninio judėjimo „Lietuva yra čia“ pirmininkas.